Švietimo srityje dirbančių darbuotojų gebėjimų stiprinimas: geroji patirtis
Veiklos vykdomos įgyvendinant projektą „Bendradarbiavimo ir keitimosi žiniomis suaugusiųjų švietimo srityje dirbančių darbuotojų gebėjimų stiprinimas“. Projektas finansuojamas pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinį mechanizmą.
Tradicinis mokymosi procesas yra nuobodus
Mokymasis suaugusiesiems suteikia ne tik galimybę įgyti aukštesnę kvalifikaciją konkrečioje srityje, bet ir patobulinti turimas bendravimo, bendradarbiavimo, komandinio darbo, kritinio mąstymo ir kitas kompetencijas.
Artimiausius penkerius metus, kaip numato Europos Komisija, Europoje turėtų būti plėtojamas suaugusiųjų mokymasis. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijose pabrėžiama, kad būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, gerinti mokymo kokybę ir taikyti aktyvesnę darbo rinkos politiką bei skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Akcentuojama, kad privalu didinti socialinės partnerystės bei socialinio dialogo efektyvumą, sveikatos prevenciją ir socialinę aprėptį.
Galima išskirti pagrindines veiksnių, turinčių tiesioginį poveikį kokybei, kategorijas, tokias kaip besimokančiųjų poreikių tyrimai, turinio ypatybės, proceso kintamieji, konteksto ypatybės ir sistemingas mokymosi kokybės vertinimas.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos (LDUK) l. e. p. direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto profesorė Giedrė Kvieskienė įsitikinusi, kad mokantis įgytos žinios dažnai nėra ilgalaikės, teorinę informaciją sunku pritaikyti praktiškai.
„Tenka pripažinti, kad daugelis besimokančių suaugusiųjų turi prastus problemų sprendimo, kritinio mąstymo įgūdžius. Tuo tarpu mokymosi procese naudojama per mažai savaiminio mokymosi elementų, per mažai orientuojamasi į asmens galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą, savęs realizavimą, nepakankamai dėmesio skiriama diskusijoms ir bendradarbiavimui. Besimokantiesiems dažnai sudėtinga suprasti konfliktų priežastis, spręsti konfliktines situacijas, pats tradicinis mokymosi procesas yra nuobodus, todėl mokantis stinga motyvacijos“, – vardija G. Kvieskienė.
Dėl šių priežasčių labai svarbu pasirinkti tinkamus mokymosi metodus, kad būtų užtikrinta ne tik mokymų kokybė, bet ir ilgalaikiškumas bei tęstinumas.
Svarbu pasirinkti tinkamus mokymo metodus
Pasaulyje didėjantis susidomėjimas nuotoliniu (angl. – „distance learning“), virtualiu mokymusi, edukacinės inovacijos artimiausioje ateityje tradicinio, auditorijose vykstančio mokymosi neturėtų pakeisti, tačiau šiuo metu vis populiarėja. Tinklaveikos kultūra, socialinių mokslų sankirtos ir socialinės klasterystės įtaka edukacijai, socioedukacinės inovacijos ir besikeičiantis darbo pobūdis skatina šių naujovių plėtrą. Lietuvoje nuotolinis mokymasis bendrajame ir profesiniame mokyme yra mokymo proceso organizavimo būdas, ir nuotolinis mokymasis gali būti organizuojamas kaip grupinis arba pavienis mokymasis.
Europoje vidutiniškai 7 proc. studentų studijuoja nuotoliniu būdu. Tačiau skirtumai tarp šalių yra dideli. Estijoje net 23 proc. studentų studijuoja nuotoliniu būdu, Švedijoje – 16 proc., Anglijoje – 10 proc., Lietuvoje – 8 proc. Virtualiosios mokyklos, kolegijos ir universitetai paprastai apibrėžiami kaip institucijos, kuriose dalykai dėstomi išimtinai arba daugiausia internetu. Mokymo kursai (tikslais ir rezultatais) dažniausiai panašūs į tuos, kuriuos lanko tradicinių mokyklų, kolegijų ar universitetų studentai. Nors Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio šalyse tokių įstaigų veikia daug, 19-oje Europos šalių rasta 70 tokių mokyklų ir kolegijų bei universitetinių programų. Jų skaičius, ypač Skandinavijos kraštuose, nuolat auga, nes didėja lankstesnių mokymosi būdų poreikis.
Akivaizdu, kad internetinė mokymosi sistema turi daugiau sudedamųjų dalių, o pats mokymo turinys reikalauja kokybiškų pedagogikos elementų, integruotų į tinkamus įrenginius.
Anot Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotojos plėtrai Rasos Zygmantaitės, mokymasis visą gyvenimą yra vienas pagrindinių bet kurios šalies ekonomikos klestėjimo veiksnių.
„Lankstus suaugusiųjų mokymosi organizavimas neatskiriamas nuo šiandieninio inovatyvaus pasaulio. Daugelis rinkoje siūlomų mokymų nėra lankstūs, todėl norintiems tobulinti kompetencijas ar įgyti naujų žinių reikia lankytis mokymo įstaigose, laikyti egzaminus. Tai ypač apsunkina regionuose gyvenančiųjų mokymosi galimybes.
Tokiu atveju vienas efektyviausių metodų – nuotoliniai mokymai virtualioje mokymosi aplinkoje. Įvairaus pobūdžio mokymų prieinamumas suteikia galimybę bet kur ir bet kada gauti reikiamos informacijos ir tobulinti kompetencijas“, – teigia R. Zygmantaitė.
Norvegijos geroji patirtis: kokybė, inovacijos ir mokymosi prieinamumas
Ole Jacob Skodvin iš NOKUT išskiria tris elementus, būtinus norint užtikrinti mokymų internetu kokybę. Tai yra edukacinė lyderystė, kokybiškas programinis dizainas, koncentravimas į mokymosi rezultatus. Norvegijos atstovai akcentuoja, kad prieš pradedant mokymą internetu būtina užtikrinti kokybės vadybą ir kokybiškų veiklų vykdymą.
Suaugusiųjų mokymo pavyzdžiai
Bendradarbiavimą ugdanti žaidyba
„Hexigo“ – bendradarbiavimo žaidimas, kurio tikslas yra apibrėžti siekiamus studentų rezultatus, juos įvykdyti ir užbaigti projektą prieš pasibaigiant laikui. Žaidimas skirtas edukacinių institucijų mokytojams ir potencialiems klientams, bet gali žaisti ir kiti.
Inkubacija ir žaidyba kuriant darbo vietas
„Game Hub Scandinavia“ (daugiau informacijos http://gamehubscandinavia.dk/) – plėtros projektas siekiant sukurti naujų darbo vietų Skandinavijos žaidimų rinkoje. Daugiausia dėmesio skiriama inkubacijai, žaidybai ir patirties dalijimuisi. Projekto tikslas – sukurti 100 naujų įmonių ir 400 darbo vietų. Projektas vykdomas 2015–2018 m.
„Webinaras“ – interaktyviam ir į bendradarbiavimą nukreiptam mokymuisi
„Webinaras“ gali būti vadinamas realiu laiku internetu vykstančiu seminaru. Toks mokymosi būdas išplečia ir dėstymo, ir mokymosi galimybes – abiem pusėms tereikia turėti prieigą prie interneto ir kompiuterį ar kitą tam pritaikytą įrenginį. Dažniausiai „webinaras“ veikia įprastoje interneto naršyklėje, todėl tam nereikia diegti papildomų programų ar naudoti kitus informacinių technologijų, programinės įrangos sprendimus. Norėdami dalyvauti „webinare“ turėsite reikiamu metu paspausti nuorodą.
„Fleksibel utdanning Norge“ dalyvavo keliuose projektuose, kuriais buvo siekiama plėtoti mokymąsi internetu ir „webinarų“ organizavimą internetinėse platformose. Anot Lankstaus švietimo asociacijos Norvegijoje, vos valandos „webinarui“ reikia kelių pasirengimo valandų. Be to, viso proceso metu gali kilti techninių, interneto ryšio, garso ir kitų problemų.
Islandijos geroji patirtis: kūrybinės dirbtuvės
Islandijos tyrimai rodo, kad kuo ilgiau asmuo mokosi, tuo labiau jis siekia išmokti vis daugiau, įgytas kompetencijas nori atnaujinti, gilinti ar įgyti naujų. Islandijoje yra begalė įvairių suaugusiesiems skirtų mokymo programų, kursų ir pan. Tai viena pirmaujančių (įskaitant Švediją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Daniją) Europoje valstybių, kurioje suaugusiųjų dalyvavimas mokymo procese yra itin didelis.
Viena sparčiai populiarėjančių sričių – vadinamosios kūrybinės dirbtuvės (angl. „workshops“). Pagrindinės temos: idėjų paieška ir vystymas, tikslų ir veiksmų nustatymas, rinkos analizė, finansai, vadyba, pardavimo technikos. Organizuojant kūrybines dirbtuves, naudojami šie metodai: paskaitos, pristatymai, interaktyvusis mokymasis (grupinis, bendradarbiavimu grįstas darbas, mokymasis per veiklą (angl. „action learning“), mokymasis veikiant (angl. „learning by doing“), vizitai į įmones ir organizacijas, kviestų dėstytojų paskaitos.
Ko reikia, norint užtikrinti efektyvų suaugusiųjų mokymąsi
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija projekto „Bendradarbiavimo ir keitimosi žiniomis suaugusiųjų švietimo srityje dirbančių darbuotojų gebėjimų stiprinimas“ metu rinko gerąją Lietuvos ir užsienio valstybių patirtį ir išskyrė pagrindines sritis, kurioms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys organizuojant suaugusiųjų mokymą ir mokymąsi.
- . Kad būtų užtikrintas efektyvus ir lankstus suaugusiųjų mokymasis, ypač tiems, kurie turi mokymosi sunkumų, yra socialinėje atskirtyje dėl gyvenamosios vietos, išsilavinimo ar amžiaus, reikia gerinti mokymosi suderinamumą su kitomis politikos sritimis, gerinti koordinavimo veiklas. Organizuojant mokymus, pasirenkant mokymo sritis, formą ir turinį, turėtų būti atsižvelgiama į visuomenėje, darbo rinkoje vyraujančias tendencijas ir poreikius. Ne mažiau svarbus ir adekvatus investicijų į suaugusiųjų kompetencijų tobulinimą užtikrinimas.
Pasiūla ir paklausa. Rinkoje jaučiamas itin didelis mokymų pasiūlos ir paklausos disbalansas. Mokymų ypač trūksta regionuose, nes didžioji jų dalis organizuojama didmiesčiuose. Be to, svarbu tinkamai informuoti, konsultuoti ir motyvuoti suaugusiuosius, kuriems reikia plėsti kompetencijas.
Lankstumas ir prieinamumas. Viena sričių, kuriai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, – šiuolaikinių technologijų pritaikymas suaugusiųjų mokymosi lankstumui didinti ir prieinamumui gerinti. Daugelis šiuo metu rinkoje siūlomų mokymosi būdų nėra lankstūs, norintiems patobulinti kompetencijas ar įgyti naujų žinių būtina lankytis mokymo įstaigoje. Tai neabejotinai sunkina regionuose gyvenančių ir socialinėje atskirtyje esančių asmenų mokymosi galimybes. Tokiu atveju galima organizuoti nuotolinius mokymus virtualioje mokymosi erdvėje. Įvairaus pobūdžio mokymų prieinamumas suteikia galimybę bet kur ir bet kada gauti reikiamos informacijos ir tobulinti kompetencijas.
- . Nepaisant to, kad informacinės technologijos gerokai palengvina mokymų rengimą ir teikimą tikslinėms grupėms, privalu užtikrinti jų kokybę. Tik profesionalių lektorių kokybiškai ir įdomiai parengti realiai vykstantys ar virtualūs mokymai gali garantuoti sėkmingą kompetencijų plėtotę. Savo ruožtu virtuali erdvė reikalauja netgi daugiau dėmesio. Norint sudominti tikslinį vartotoją, mokymai turi būti ne tik kokybiški ir įdomūs, bet ir interaktyvūs. Be to, svarbu stebėti ir analizuoti mokymų kokybę, poveikio vertinimą, gerinti mokymų rengėjų (mokytojų, lektorių) pirminį ir tęstinį rengimą. Ne mažiau svarbu vykdyti mokymų poreikio analizę, kad būtų užtikrinama reikiamų kompetencijų plėtra.
Norint užtikrinti efektyvų mokymąsi visą gyvenimą, siūloma naudoti šias metodikas:
Problemų sprendimu grįsta metodika: suaugusiųjų mokymasis ugdant bendradarbiavimo gebėjimus, formuojant sprendimų priėmimo, bendruomenių telkimo ir atsakingų valdžios bei nevyriausybinių institucijų valdymo kompetencijas. Problemų sprendimu grįsta metodika įgyti gebėjimai: įgytas žinias gebama pritaikyti praktiškai, kritiškai mąstyti, atkurti žinias ir panaudoti jas sprendžiant problemas.
Pozityviosios tėvystės metodika: gyvenimiškų pavyzdžių ir praktinės veiklos įtraukimas į mokymo procesą užtikrina efektyvų konfliktų sprendimo, diskutavimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymą.
Patirtinis mokymas(-is): mokantis naudojamasi besimokančiųjų patirtimi, todėl mokymasis yra įdomus ir prasmingas pačiam mokymosi dalyviui; peržiūrint, analizuojant, sisteminant, plėtojant savo patirtį ugdomi gebėjimai; mokantis iš jau turimų žinių sukauptos patirties pagrindu daug paprasčiau suvokti naują informaciją; mokymo metu remiamasi visų dalyvių patirtimi, todėl išplečiamos mokymosi galimybės; analizuojant, dalijantis patirtimi didėja motyvacija, noras aktyviai dalyvauti procese.
Įtraukusis mokymasis: socialinės inovacijos padeda socialinėje atskirtyje esantiems asmenims gauti reikiamą pagalbą.
Socialinės partnerystės tinklų kūrimas ir socialinės partnerystės modeliai: užtikrinus efektyvią viešojo, privataus ir nevyriausybinių organizacijų sektorių partnerystę, didinamas MTEP pajėgumas ir efektyvus HSM NKP koordinavimas; mokymai nuotoliniu būdu suteikia lankstumo ir galimybę mokytis nepriklausomai nuo buvimo vietos.
Remiantis Norvegijos partnerio lankstaus švietimo asociacijos Norvegijoje „Fleksibel utdanning Norge“ patirtimi, suaugusiųjų mokymosi procese svarbiausia užtikrinti kokybę, inovacijas ir mokymosi prieinamumą. Organizuojant nuotolinius mokymus, turėtų būti užtikrinta edukacinė lyderystė, kokybiškas programinis dizainas ir koncentruojamasi į mokymosi rezultatus. O prieš pradedant mokymus internetu, būtina garantuoti kokybės vadybą ir kokybiškų veiklų vykdymą. Į mokymus Norvegijos atstovai rekomenduoja įtraukti ir žaidybos elementus, ugdančius bendradarbiavimo įgūdžius.
Apie projekto vykdytoją
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija[1] (LDUK) – mokslo asociacija, nevyriausybinė organizacija, propaguojanti demokratijos idėjas, siekianti daryti įtaką švietimo kaitai, rengti jaunąją kartą ir aktyviai kurti demokratinę visuomenę.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija įsteigta 1994 m., oficialiai įregistruota 1995 m., o pasikeitus įstatymams, pakartotinai įregistruota 1997 m.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija priklauso tarptautiniam moksliniam-praktiniam tinklui ,,Žaidimai vaikams su negalia“, kuris vienija apie 100 tyrėjų iš beveik 30 pasaulio šalių. Šis tinklas siekia rinkti ir sisteminti tematinę informaciją, naujas žinias, susijusias su neįgalių vaikų žaidimais, sukuriant naujas aplinkas, rengiant naujas priemones ir metodikas, dalintis gerąja patirtimi.
Aukštadvaryje veikia LDUK filialas – vaikų dienos centras „Navininkai“, veiklą pradėjęs 2005 m. Kaip ir kitų vaikų dienos centrų, „Navininkų“ pirminis tikslas yra padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir kurti sėkmingus gyvenimo scenarijus. Vaikų dienos centras „Navininkai“ išsiskiria tuo, kad nuo pat pirmųjų gyvavimo metų ugdymo veiklą orientuoja į inovatyvius patirtimi ir išgyvenimais grįstus pozityviosios socializacijos mokymus, savanorystę, projektinę veiklą ir pozityviąją tėvystę.
Apie partnerius
„OPUS Hadsel, Hadsel videregående skole og fagskoles Nordland fylkeskommune“ (Melbu, Norvegija) – aukštoji mokykla ir kolegija bei mokymosi centras. „OPUS Hadsel“ turi internetinę mokyklą, dalyvauja įvairiuose projektuose, kurie ugdo suaugusiųjų kompetencijas.
„ECP International“ (Reikjavikas, Islandija) – viena didžiausių į klientus orientuotų informacinių technologijų konsultavimo įmonių, dirbančių tarptautinėje rinkoje. Bendrovės ekspertai siūlo kompleksinius sprendimus, prisidedančius prie klientų sėkmės.
Marijampolės kolegija – aukštoji mokykla, įsteigta 2001 m., vykdanti į praktinę veiklą orientuotas studijas. Kolegija sudaro sąlygas studentams ugdyti kūrybiškumą, saviraišką ir siekti asmenybės tobulumo. Studijų programose daugiausia dėmesio skiriama tam, kad studijuojantieji įgytų kompetencijas, būtinas konkrečioje praktinėje veikloje.
Daugiau informacijos rasite:
Europos Komisija. Švietimas ir mokymas. ES suaugusiųjų mokymosi politika. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/education/policy/adult-learning/index_lt.htm
Tarybos rekomendacija dėl 2016 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Lietuvos stabilumo programos. Prieiga per internetą: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9215-2016-INIT/lt/pdf
Europos Komisijos Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma EPALE. Suaugusiųjų mokymosi kokybės modeliavimas, 2015 m. liepos 8 d. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/epale/lt/content/suaugusiuju-mokymosi-proceso-kokybes-modeliavimas-0
T. Bush. Leadership and management in education. London: Sage, 2008.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-1049 „Dėl mokymosi formų ir Mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Žin., 2012, Nr. 76-3957.
Nuotolinio mokymosi galimybės ir iššūkiai Letuvoje. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/epale/sites/epale/files/ams_nuotolinis_mokymas.pdf
A. Molnar, L. Huerta, M. K. Barbour, G. Miron, Sh. R. Shafer, Ch. Gulosino. Virtual Schools in the U.S. 2015: Politics, Performance, Policy, and Research Evidence. Prieiga per internetą: http://nepc.colorado.edu/publication/virtual-schools-annual-2015
Virtual learning. Prieiga per internetą: http://www.ride.ri.gov/StudentsFamilies/EducationPrograms/VirtualLearning.aspx
Virtualios mokyklos ir kolegijos. Prieiga per internetą: http://www.alternatyvusisugdymas.lt/index.php/biblioteka/tai-idomu/305-virtualios-mokyklos-ir-koledzai
Daugiakalbė atviros narystės bendruomenė, skirta mokytojams, dėstytojams, tyrinėtojams, akademikams, politikos formuotojams ir visiems kitiems suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistams iš visos Europos.
Simenntunarmidstodin A Vesturlandi. Research of entrepreneurship techning and learning in Iceland. Prieiga per internetą: http://tele-project.eu/wp-content/uploads/2015/06/Iceland_Analysis-Report_TELE.pdf
[1] Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija. Prieiga per internetą: http://www.lduk.lt/
