Tai yra šalis, kurioje nuolat gyvenate, tai – jūsų gyvenamoji šalis. Kitaip sakant, tai šalis, kurioje yra jūsų interesų centras. Siekiant padėti socialinės apsaugos institucijoms įvertinti, kuri šalis turėtų būti laikoma gyvenamąja vieta Įgyvendinamojo reglamento 987/2009 11 straipsnyje pateiktas kriterijų sąrašas.

Kriterijai yra tokie: jūsų šeiminė padėtis ir šeiminiai ryšiai; jūsų būsto sąlygos ir būsto pastovumas; vieta, kurioje vykdote profesinę ir neprofesinę veiklą; jūsų profesinės veiklos ypatybės; šalis, kurioje jūs laikomas gyvenančiu apmokestinimo tikslais; jei esate studentas – jūsų pajamų šaltinis. Bet kuriuo atveju sprendimą, kuri šalis turėtų būti laikoma jūsų gyvenamąja vieta, priims socialinės apsaugos institucijos, o ne jūs.

Laikinas buvimas – tai laikotarpis, kurį būnate ne savo įprastoje gyvenamojoje vietoje, bet kitoje vietoje, tačiau savo „interesų centro“ į tą kitą vietą neperkeliate. Interesų centrą socialinės apsaugos instucijos vertina siekdamos nustatyti jūsų gyvenamąją vietą (žr. pirmiau pateiktą gyvenamosios vietos apibrėžtį). Socialinės apsaugos koordinavimo srityje laikinam buvimui nenustatomas apibrėžtas laikotarpis, laikinas buvimas siejamas su gyvenamosios vietos sąvoka.

Pavyzdžiui, tai, kad kitoje šalyje ilgiau kaip tris mėnesius studijuojantis studentas užsiregistruoja vietos valdžios institucijose, negali būti laikoma gyvenamosios vietos pakeitimu: jei pasibaigus studijų laikotarpiui studentas ketina grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, laikoma, kad toks studentas yra laikino buvimo vietoje, todėl gali naudotis Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK).

Darbas pagal darbo sutartį arba savarankiškas darbas yra bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos ES valstybės narės, kurioje verčiamasi šia veikla arba nustatytas šis statusas, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos arba Šveicarijos, socialinės apsaugos įstatymus (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnis).

Pasienio darbuotojas yra asmuo, kuris dirba vienoje ES valstybėje narėje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ar Šveicarijoje, o gyvena kitoje iš tų šalių ir grįžta į ją kasdien arba bent kartą per savaitę.

Pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles apdraustasis asmuo yra asmuo, vykdantis ES valstybės narės, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ar Šveicarijos reikalavimus, nustatytus siekiant įgyti teisę gauti socialinės apsaugos išmokas.

Šeimos narys – tai asmuo, apibrėžtas kaip toks ar pripažįstamas tokiu remiantis ES valstybės narės, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ar Šveicarijos teisės aktais, pagal kuriuos mokamos išmokos. >> Susiraskite reikalingą įstaigą mūsų žinyne

Pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles asmens be pilietybės sąvokos apibrėžtis tokia pati, kaip ir Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso, pasirašytos 1954 m. rugsėjo 28 d. Niujorke, 1 straipsnyje.

Pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles pabėgėlio sąvokos apibrėžtis tokia pati, kaip ir Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, pasirašytos 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje, 1 straipsnyje.