Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)

© Shutterstock / addkm

Iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) remiami ES šalių pagalbos maistu ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims teikimo veiksmai.

Ši pagalba gali būti maistas, drabužiai ir kiti asmeninėms reikmėms būtini daiktai, pavyzdžiui, batai, muilas ir šampūnas.

Vien materialinės pagalbos nepakanka – turi būti imamasi ir socialinės įtraukties priemonių, tokių kaip konsultacijos ir parama, kuriomis žmonėms padedama išbristi iš skurdo.

Nacionalinės valdžios institucijos taip pat gali remti nematerialią pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, kad jiems būtų padėta geriau integruotis visuomenėje.

Iš EPLSAF skiriama parama žmonėms bus padedama žengti pirmus žingsnius siekiant išbristi iš skurdo ir įveikti socialinę atskirtį.

EPLSAF padės labiausiai skurstantiems asmenims patenkinti pačius pagrindinius jų poreikius. Tai būtina sąlyga, kad jie galėtų gauti darbą arba lankyti mokymo kursus, pavyzdžiui, remiamus iš Europos socialinio fondo (ESF).

EPLSAF programos ir jos pagrindinių faktų bei skaičių apžvalga (anglų kalba)

Socialinio koronaviruso krizės poveikio problemos sprendimas

Reaguodama į COVID-19 protrūkį ir didėjančius poreikius, 2020 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė tolesnių Bendrųjų nuostatų reglamento ir EPLSAF reglamento pakeitimų. Šiais pakeitimais EPLSAF 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. skiriama papildomų išteklių didinant sanglaudos politikos išteklius 2014–2020 m. ES biudžete.

2020 m. balandžio mėn. Komisija jau ėmėsi iniciatyvos iš dalies pakeisti EPLSAF priimdama Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII+) rinkinį. Šiuo rinkiniu valstybėms narėms užtikrinama daugiau lankstumo ir likvidumo.

Kaip EPLSAF veikia?

Komisija tvirtina 2014–2020 m. nacionalines programas, kurių pagrindu nacionalinės institucijos priima atskirus sprendimus dėl paramos teikimo pasitelkus organizacijas partneres (dažnai tai nevyriausybinės organizacijos). Panaši sistema jau taikoma sanglaudos fondams.

ES šalys, atsižvelgdamos į savo padėtį, gali nuspręsti, kokią pagalbą jos teiks (maistu, bazinę materialinę pagalbą ar abi) ir kaip reikmenys turi būti gauti ir paskirstyti.

Nacionalinės valdžios institucijos gali arba pačios pirkti maistą bei prekes ir juos tiekti organizacijoms partnerėms, arba finansuoti organizacijas, kad šios galėtų jų įsigyti. Maistą arba prekes pačios perkančios organizacijos partnerės gali juos paskirstyti tiesiogiai arba paprašyti kitų organizacijų partnerių pagalbos.

Organizacijos partnerės yra viešosios įstaigos arba nevyriausybinės organizacijos, kurias nacionalinės valdžios institucijos atrenka remdamosi nacionaliniu lygmeniu apibrėžtais objektyviais ir skaidriais kriterijais.

Įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu santrauka pateikiama EPLSAF šalių informacijos suvestinėse

Kiek numatyta lėšų?

2014–2020 m. EPLSAF numatyta per 3,8 mlrd. EUR.

Be to, ES šalys savo nacionalinei programai turi skirti ne mažiau kaip 15 % nacionalinių lėšų.

Teisinis pagrindas

EPLSAF reglamentas buvo priimtas 2014 m. Jis buvo iš dalies pakeistas (supaprastintas) 2018 m. Suvestinė redakcija skelbiama internete. Visi įgyvendinimo ir deleguotieji aktai buvo priimti iki 2016 m. pabaigos.

2020 m. balandžio mėn. įsigaliojo nauji pakeitimai, kuriais nustatyta konkrečių kovos su COVID-19 krize priemonių.

EPLSAF bendruomenė

2016 m. sukurta EPLSAF bendruomenė – atviras pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims Europoje teikiančiųjų tinklas. Jos narės, be kita ko, yra:

  • nacionalinės EPLSAF valdymo institucijos,
  • iš EPLSAF finansuojamą veiklą įgyvendinančios arba tokia veikla besidominčios organizacijos,
  • ES lygmens nevyriausybinės organizacijos,
  • ES institucijos.

Tai erdvė keistis gerąja patirtimi ir skatinti naujas idėjas.

Sužinokite daugiau apie bendruomenę ir jos veiklą.

EPLSAF stebėjimas ir vertinimas

Už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo vertinimą drauge atsako Komisija ir valstybės narės. Valdymo institucijos atlieka vertinimus valstybių narių lygmeniu, o Komisija – ES lygmeniu.

Vertinimai grindžiami nuosekliais, palyginamais ir kokybiškais duomenimis, kuriuos surenka nacionalinės valdžios institucijos. Duomenys taip pat naudojami stebėti, ar programos vykdomos taip, kaip planuota. Komisijos stebėsenos ir vertinimo gairės padeda valdymo institucijoms atlikti savo užduotis.

Apie ES lygmens rezultatus Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai metinėse suvestinėse ataskaitose.

EPLSAF atvejų tyrimai

Šiuose kataloguose pateikiama EPLSAF finansuojamų iniciatyvų visoje ES apžvalga ir parodoma, kaip tos iniciatyvos gali papildyti kitas ES finansuojamas programas, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą.

Bendrinti šį puslapį