Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Ką daro ES ir kodėl?

Kaip ES užkerta kelią diskriminacijai darbe?

Lygybė yra viena iš esminių ES vertybių, o Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktai yra vieni griežčiausių pasaulyje.

Lygybės principas egzistavo nuo pat pirmųjų ES dienų, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodą požiūrį darbe. 1957 m. Romos sutartyje nustatytas vienodas vyrų ir moterų darbo užmokesčio už tą patį arba lygiavertį darbą reikalavimas. Dėl pirmųjų lyčių lygybės direktyvų susitarta 8-ajame dešimtmetyje.

1997 m. pasirašyta ES Amsterdamo sutartis yra pamatinis dokumentas, skirtas toliau kovoti su diskriminacija Europoje. Joje išvardytos penkios diskriminacijos sritys, kartu su diskriminacija dėl lyties, kuriose ES gali imtis veiksmų: diskriminacija dėl rasinės ir etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, seksualinės orientacijos ir amžiaus.

ES kovos su diskriminacija priemonės

Per daugelį metų ES priėmė daug kovos su diskriminacija teisės aktų. Jais draudžiama diskriminacija dėl lyties, amžiaus, religijos ar tikėjimo, rasės ar etninės kilmės, negalios arba seksualinės orientacijos.

Šia ES teisine sistema įgyvendinamas vienodo požiūrio principas, pavyzdžiui, numatoma:

  • apsauga nuo nevienodo požiūrio kreipiantis dėl darbo,
  • apsauga darbo vietoje nuo patyčių ir priekabiavimo, įskaitant bauginimus, užgauliojimą ir pašiepimą,
  • apsauga, jei karjeros galimybės ar mokymas yra blokuojami dėl diskriminacijos,
  • nėščių ir maitinančių krūtimi darbuotojų apsauga, įskaitant teises į motinystės atostogas ir vaiko priežiūros atostogas, arba

Pagrindiniai teisės aktai

  • 2000 m. Užimtumo lygybės direktyvoje uždrausta diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
  • 1975 m. Vienodo darbo užmokesčio direktyvoje teigiama, kad turėtų būti panaikinta diskriminacija dėl lyties visais su darbo užmokesčiu susijusiais aspektais.
  • Diskriminacija dėl lyties taip pat draudžiama Lyčių lygybės direktyvose: 1979 m. (socialinės apsaugos srityje), 2006 m. (užimtumo bei profesinės veiklos srityje), 2010 m. (savarankiškai dirbančių asmenų), 2010 m. (dėl vaiko priežiūros atostogų, vėliau 2019 m. bus pakeista Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros).
  • 2000 m. Rasinės lygybės direktyva draudžiama diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės keliose gyvenimo srityse, įskaitant darbą, švietimą ir socialines paslaugas.

Visi šie ES teisės aktai taikomi asmenims, bet kokio dydžio įmonėms, asociacijoms, vietos valdžios institucijoms, vyriausybei ir visoms kitoms tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus organizacijoms.

Jie taikomi diskriminavimui tiek realių savybių, tiek suvokimo pagrindu.

Tačiau yra situacijų, kai skirtingas požiūris dėl vienos iš šių draudžiamų priežasčių gali būti pateisinamas laikantis griežtų sąlygų. Šios situacijos išvardytos ES direktyvose. Pavyzdžiui, gali būti įmanoma pateisinti amžiaus diskriminaciją siekiant skatinti jaunų darbuotojų užimtumą, jei pagal nacionalinę taisyklę vyresnio amžiaus darbuotojai privalo išeiti į pensiją jiems pasiekus pensinį amžių.

Kodėl ES imasi šių priemonių?

Tyrimai rodo, kad maždaug vienas iš aštuonių europiečių  mano, kad priklauso grupei, kuriai gresia diskriminacija, nes priklauso rasinei ar etninei mažumai, turi negalią arba gali būti diskriminuojami dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus arba religijos ir tikėjimo. Deja Europos Sąjungoje kasdien vis dar pasitaiko diskriminacijos atvejų, išpuolių prieš mažumas ir neapykantą kurstančių kalbų.

Daugeliu ES apsaugos priemonių užtikrinama, kad eitume teisingu keliu: jomis ginamos žmogaus teisės ir svarbios vertybės. Ekonominiu požiūriu jos taip pat yra prasmingos. Daugelis grupių, kurias saugo ES kovos su diskriminacija teisės aktai, dažnai yra neišnaudojamas įgūdžių ir talento šaltinis. Jos gali prisidėti prie bendros įvairovės, kūrybiškumo ir moralės darbo vietoje. Be to, jos gali pagerinti bendrovės įvaizdį tarp darbuotojų, bendruomenėje ir tarp klientų.

Bendrinti šį puslapį