Lenkijos ir Lietuvos jungtis sujungia Baltijos elektros tinklus su Europos tinklu

Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtis integruoja Baltijos šalių elektros energijos sistemas į kontinentinės Europos tinklą, kartu įvairina elektros energijos tiekimą ir prisideda prie sujungtos tarpvalstybinės Europos elektros energijos rinkos kūrimo. Todėl didėja tiekimo patikimumas vartotojams, o sudarius sąlygas Lenkijos ir Baltijos šalių elektros energijos mainams, suteikiama naujų galimybių prekiauti energija ir naikinama Lietuvos priklausomybė nuo vieno pagrindinio tiekėjo.

 Papildomos priemonės

 
Elektros energijos pastotė, sumontuota įgyvendinant Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtį © Marcin Stokowski, PSE S.A. Elektros energijos pastotė, sumontuota įgyvendinant Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtį © Marcin Stokowski, PSE S.A.

" Naujoji elektros energijos jungtis integravo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros energijos sistemas į sinchroninį kontinentinės Europos tinklą. Lenkijos ir Lietuvos jungtis yra vienas iš strateginių Europos Sąjungos prioritetų didinant elektros energijos tiekimo patikimumą bei tęstinumą ir suteikiant naujų komercinių galimybių prekiauti elektros energija. "

Beata Jarosz, Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE S.A. atstovė spaudai

Lenkijos ir Lietuvos tinklų jungtis užbaigia Baltijos žiedą – Baltijos jūrą supančią elektros energijos jungčių grandinę. Tiesiamos keturios elektros energijos perdavimo linijos, kurių bendras ilgis siekia 400 km, montuojamos penkios elektros energijos perdavimo pastotės, dar dvi pastotės plečiamos.

Sumontuotos iš viso 447 atramos: 297 Lenkijoje ir 150 Lietuvoje. Jos laiko 112 km ilgio 400 kilovoltų (kV) elektros energijos perdavimo liniją nuo Elko Lenkijoje iki Lenkijos ir Lietuvos sienos ir 51 km liniją nuo Alytaus Lietuvoje iki sienos.

Sujungiamos dvi elektros energijos sistemos

Nauja 500 megavatų skirstykla ir Alytuje veikianti 400 kV pastotė sujungia dvi nepriklausomas elektros energijos sistemas: kontinentinės Europos tinkle veikiančią Lenkijos sistemą ir Nepriklausomų valstybių sandraugos sistemose veikiančią Lietuvos sistemą.

Esamos Alytaus ir Elko pastotės buvo modernizuotos, kad galėtų skirstyti elektros energiją naujoje sistemoje. Prieš perduodant jas eksploatuoti, buvo atlikti jų elektros energijos perdavimo galios bandymai. Iš kitų darbų paminėtina Oltaževo ir Stanislavovo pastočių statyba, elektros energijos linijos tiesimas tarp Ostrolenkos ir Narevo ir pastočių išplėtimas abiejuose galuose, Lomžos ir Elko Bis pastočių statyba ir jas jungiančios elektros linijos tiesimas, linijos nuo Milosnos iki naujos pastotės Sedlcoje Uižanove tiesimas.

Lenkijos ir Lietuvos įmonė

Siekiant palengvinti projekto įgyvendinimą, buvo įsteigta „LitPol Link“ – Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriams bendrai priklausanti įmonė, kurios valdyboje abiem operatoriams atstovaujama vienodai. Jai pavesta nustatyti ir parengti naujų linijų trasą, įvertinti jų poveikį aplinkai, spręsti žemės nuosavybės, leidimų ir licencijavimo klausimus, parengti ir suderinti jungties technines savybes ir koordinuoti tarptautinius darbo aspektus.

Projekte dalyvavo daug kitų šalių, įskaitant ES institucijas, nacionalines ministerijas, vietos tarybas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, audito įstaigas ir rangovus, todėl buvo itin svarbu sukurti veiksmingą bendradarbiavimo platformą. Siekiant užtikrinti netrikdomą veikimą, abiejų sistemų saugumą, taip pat sklandžius ir veiksmingus duomenų bei energijos mainus, buvo būtina parengti bendrus techninius abiejų sistemų sujungimo parametrus.

Buvo parengtos taisyklės, kuriose buvo nustatytos veikimo sąlygos, taip pat techniniai reikalavimai, specifikacijos ir oficialūs nacionalinės teisės aktais nustatyti reikalavimai. Statybų darbai truko mažiau nei dvejus metus ir abiejose šalyse buvo baigti iki 2015 m. pabaigos.

Bendra investicijų ir finansavimo iš ES suma

Bendros investicijos į projektą „Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtis“ siekia 494 400 000 EUR. ES regioninės plėtros fondas iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Infrastruktūros ir aplinkos veiksmų programos lėšų skyrė 244 500 000 EUR.

 

Projekto terminas

29/03/2018