Plačiajuostės prieigos gerinimas Lietuvos kaimuose

Vykdant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas“ (RAIN) Lietuvos kaimuose išplėsta plačiajuostė prieiga. Buvo sukurtos jungtys, skirtos įvairioms tarnyboms, įskaitant viešojo administravimo institucijas ir švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigas.

 Papildomos priemonės

 
Site of laying of cables under the RAIN project ©Plačiajuostis internetas Site of laying of cables under the RAIN project ©Plačiajuostis internetas

" Greta nacionalinių operatorių smulkieji plačiajuosčio ryšio rinkos dalyviai plečia verslą ir pritraukia naujų rinkų į Lietuvos kaimo regionus, naudodamiesi RAIN ir RAIN-2 tinklais. Šie tinklai ne tik padeda didinti vietos bendruomenių ir įmonių skaitmenizaciją, bet ir skatina plačiajuosčio ryšio operatorių aktyvumą, konkurencingumą bei verslumą. "

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovė Eglė Misienė

Vykdant projektą RAIN, buvo nutiesta iš viso 3 357 km ir išnuomota 3 000 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 935 prieigos taškai. Infrastruktūrą sudaro 51 atskiras tinklas, kiekvienas iš jų – skirtingose savivaldybėse.

Tinklai suteikia prieigą prie plačiajuosčio ryšio 330 mokyklų ir 467 seniūnijoms. Vietovėse, kurioms taikoma ši infrastruktūra, gyvena apie 300 000 žmonių.

Skaitmeninės atskirties mažinimas

Prieš vykdant projektą RAIN, galimybės naudotis IT tinklais Lietuvos miestų ir kaimo vietovėse buvo labai nevienodos. Kaimo vietovės nėra patrauklios komercinėms investicijoms į plačiajuostį ryšį, nes jose mažai potencialių abonentų, nepakanka esamos infrastruktūros, o gyvenvietės išsibarsčiusios, todėl statybos darbai brangiai kainuoja.

Siekiant įveikti skaitmeninę atskirtį ir padidinti kaimo vietovių konkurencingumą, 2005 m. įsteigus viešąją įstaigą „Plačiajuostis internetas“ pradėtas projektas RAIN. Pagrindiniai įstaigos „Plačiajuostis internetas“ tikslai – didinti prieigą prie plačiajuosčio tinklo, vykdyti susijusius projektus ir valdyti infrastruktūros operacijas.

Kad būtų lengviau siekti šių tikslų, ši įstaiga nustatė kelis RAIN uždavinius, be kita ko, teikti duomenų perdavimo paslaugas 80 % kaimo mokyklų, kaip numatyta pagal Lietuvos švietimo strategiją, 75 % visų kaimo viešojo administravimo institucijų, taip sukuriant saugų perdavimo tinklą, 75 % kaimo sveikatos priežiūros įstaigų, kaip numatyta pagal nacionalinę e. sveikatos strategiją, ir 75 % viešųjų naudojimosi internetu taškų, kuriuos yra įrengusios vietos valdžios institucijos.

Jokių apribojimų paslaugų teikėjams

RAIN tinklai priklauso Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Ji sprendžia dėl teiktinų paslaugų ir tarifų. „Plačiajuostis internetas“ eksploatuoja tinklus ir kartu su per viešuosius pirkimus atrinktais privačiaisiais subjektais atlieka techninę jų priežiūrą. Visi plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai gali naudotis infrastruktūra vienodomis sąlygomis, nedalyvaudami konkursuose, o galutiniai naudotojai gali pirkti paslaugas iš bet kurio geriausiai jų poreikius atitinkančio paslaugų teikėjo.

Europos Komisijos investavimo į plačiajuostį ryšį vadove kaip vienas iš 12 geriausios patirties pavyzdžių įvardytas projektas RAIN sudarė sąlygas pradėti kitus projektus, pvz., RAIN-2 – antrąjį etapą, kurį įgyvendinant buvo nutiesta 5 775 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 2 789 plačiajuosčio ryšio prieigos taškai, skirti apie 700 000 žmonių, daugiau kaip 700 mokyklų ir maždaug 850 bibliotekų. Projektas RAIN-2 laimėjo 2015 m. Europos plačiajuosčio ryšio apdovanojimą socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo kategorijoje.

Siekiant prijungti kaimo ekonominės veiklos vykdytojus prie plačiajuosčių tinklų, RAIN infrastruktūra taip pat naudota vykdant projektus PRIP ir PRIP2. Pagal PRIP nutiesta 485 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 443 prieigos taškai, skirti maždaug 100 000 žmonių, o pagal PRIP2 – atitinkamai 340 km linijų ir 400 taškų, skirtų 20 000 žmonių.

Nuo 2018 m. RAIN ir PRIP tinklais naudojosi 55 paslaugų teikėjai. Daugelis jų yra vietos sąlygas puikiai išmanantys smulkieji operatoriai. Apskritai pažymėtina, kad RAIN infrastruktūra 97 % Lietuvos savivaldybių naudojosi bent du, o 63 % savivaldybių – bent penki paslaugų teikėjai. Be to, plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 61,6 % kaimo namų ūkių; jų dalis padidėjo nuo 4,9 % 2006 m.

Bendra investicijų ir finansavimo iš ES suma 

Bendros investicijos į projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas“ (RAIN) siekia apie 21 400 000 EUR. ES regioninės plėtros fondas iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Ekonominio augimo veiksmų programos lėšų skyrė 11 342 000 EUR. Investicija vykdoma pagal prioritetą „Informacinė visuomenė“.

 

Projekto terminas

02/11/2018