Žodynėlis

 Papildomos priemonės

 

    A-Z 
  • A 
  • B 
  • C 
  • D 
  • E 
  • F 
  • G 
  • I 
  • M 
  • N 
  • O 
  • P 
  • R 
  • S 
  • T 
  • U 

Europos kaimynystės priemonė (EKP)

Europos kaimynystės priemonės (EKP) tikslas – remti politinių, ekonominių ir socialinių reformų procesą šiose Europos Sąjungos kaimynėse: Alžyre, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Egipte, Gruzijoje, Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Moldovoje, Maroke, Palestinos savivaldoje, Sirijoje, Tunise ir Ukrainoje. Per nuolatinį dialogą su kiekviena šalimi partnere EKP siekia stiprinti klestėjimą, stabilumą, saugumą, rinkos ekonomiką ir tvarų augimą.

Valstybės partnerės su ES sutaria dėl EKP veiksmų plano, taip parodydamos savo įsipareigojimą laikytis demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir rinkos ekonomikos principų bei siekti tvarios plėtros. Veiksmų planuose nustatyti kiekvienos šalies partnerės trumpalaikiai ir vidutinės trukmės prioritetai yra vienos svarbiausių politikos priemonių. Nors veiksmų planai pritaikyti kiekvienai šaliai kaimynei, visi jie remiasi įvairiomis bendromis veiklomis – nuo politinio dialogo iki su prekyba susijusių klausimų ir ekonominio bei socialinio bendradarbiavimo.

2014–2020 m. laikotarpiu Europos kaimynystės politiką finansuoja Europos kaimynystės priemonė (EKP), kuri pakeičia Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), veikusią nuo 2007 m. EKP atitinka atnaujintą kaimynystės politiką, pradėtą 2011 m. EKP daugiausiai paramos skiria šiems tikslams:

  • parama žmogaus teisėms ir teisinei valstybei; gilios ir tvarios demokratijos kūrimas ir klestinčios pilietinės visuomenės plėtojimas;
  • tvarus ir integracinis augimas bei ekonominė, socialinė ir teritorinė plėtra, įskaitant laipsnišką integraciją į ES vidaus rinką;
  • judumas ir žmonių ryšiai; įskaitant studentų mainus, pilietinę visuomenę;
  • regioninė integracija, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Bendrą EKP septynerių metų biudžetą sudaro 15,4 mlrd. (2014 m. kainomis).