Ukraina. Sanglaudos politikoje didinama parama Rusijos agresijos Ukrainoje padariniams šalinti teikiant lanksčią pagalbą teritorijoms

 Papildomos priemonės

 
29/06/2022

Šiandien Komisija žengė dar vieną svarbų žingsnį siekdama padėti valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir partneriams spręsti Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes – priėmė dokumentų rinkinį „Lanksti pagalba teritorijoms“ (FAST-CARE).

Tai yra naujas išsamus dokumentų rinkinys, kuriuo išplečiama parama, jau teikiama pagal sanglaudos veiksmus dėl pabėgėlių Europoje (CARE), teikiant daugiau paramos ir daugiau lankstumo finansavimo pagal sanglaudos politiką srityje.

Pagal CARE buvo sutelktos investicijos į būstą, sveikatos priežiūrą, vertimo paslaugas ar mokymą perkeltiems asmenims, taip pat juos priimančioms šalims. Tačiau toliau didėjant poreikiams, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir ES regionai paragino Komisiją pagal daugiametę finansinę programą pateikti naujų iniciatyvų, kuriomis būtų remiamos valstybių narių pastangos šioje srityje.

FAST-CARE dokumentų rinkiniu reaguojama į šiuos prašymus ir suteikiamas papildomas lankstumas įgyvendinant sanglaudos politikos iniciatyvas, taip pat juo padedama spręsti ES finansuojamų projektų įgyvendinimo vėlavimo, atsiradusio dėl bendro COVID-19 ir karo sukeltų didelių energijos kainų, žaliavų ir darbo jėgos trūkumo poveikio, problemą.

Dokumentų rinkinyje nustatomi trys 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama dar labiau paspartinti ir supaprastinti valstybių narių paramą trečiųjų šalių piliečių integracijai, kartu toliau padedant regionams atsigauti po COVID-19 pandemijos:

  • Didesnė parama perkeltuosius asmenius priimantiesiems – valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms
    • Išankstinio finansavimo mokėjimai padidinami papildoma 3,5 mlrd. EUR suma, kuri turi būti išmokėta 2022 m. ir 2023 m.; tai suteiks greitą papildomą likvidumą visoms valstybėms narėms. Ši suma papildo 3,5 mlrd. EUR išankstinio finansavimo mokėjimų, kurie nuo 2022 m. kovo mėn. jau mokami pagal REACT-EU, sumą.
    • 2014–2020 m. laikotarpiu ES 100 proc. bendro finansavimo galimybė dabar taikoma priemonėms, kuriomis skatinama trečiųjų šalių piliečių socialinė ir ekonominė integracija. Ši galimybė taip pat taikoma 2021–2027 m. programoms; ji turi būti peržiūrėta iki 2024 m. vidurio.
    • Valstybės narės gali padidinti vieneto įkainio sumą pagrindiniams pabėgėlių poreikiams patenkinti – nuo 40 EUR iki 100 EUR vienam asmeniui per savaitę. Jos gali prašyti kompensuoti šias išlaidas per ne ilgesnį kaip 26 savaičių laikotarpį (šiuo metu šis laikotarpis – 13 savaičių). Taip bus dar paprasčiau panaudoti perkeltiesiems asmenims skirtas lėšas.
    • Kryžminio finansavimo galimybė, jau suteikta pagal CARE tarp Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo (ESF), bus taikoma ir Sanglaudos fondui. Tai reiškia, kad Sanglaudos fondas dabar taip pat gali sutelkti išteklius migracijos problemų padariniams spręsti.
  •  Užtikrinti, kad investicijos būtų vykdomos ten, kur jų reikia
    • Ne mažiau kaip 30 proc. išteklių, sutelktų pagal numatytas lankstumo priemones, turėtų būti skiriama vietos valdžios institucijų ir vietos bendruomenėse veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų valdomiems veiksmams, kad tie, kuriems tenka svarbiausia pastangų dalis, gautų tinkamą paramą.
    • Veiksmų, kuriais sprendžiamos migracijos problemos, išlaidos dabar gali būti deklaruojamos atgaline data, kad jas būtų galima kompensuoti, net jei tie veiksmai jau užbaigti.
    • Pagal programas gali būti remiami veiksmai, nepatenkantys į programos geografinę taikymo sritį, bet vykdomi valstybėje narėje. Taip paramą bus galima nukreipti ten, kur jos labiausiai reikia, kadangi pabėgėliai dažnai juda valstybėse narėse.
  • Praktinė parama siekiant spręsti projektų įgyvendinimo vėlavimo problemą
    • Pagal 2021–2027 m. programas gali būti toliau remiami projektai, kurių vertė viršija 1 mln. EUR (pavyzdžiui, statybos sektoriuje) ir kurie remiami pagal 2014–2020 m. programas, tačiau negalėjo būti užbaigti laiku dėl padidėjusių kainų, žaliavų ir darbo jėgos trūkumo.
    • Valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo užbaigiant programas, kad būtų kuo labiau padidinta lėšų suma, kurią jos gali gauti net tada, kai įgyvendinimas vėluoja.

Komisijos narių nuomonės

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis teigė: „Reaguodama į brutalią Rusijos agresiją, ES visapusiškai solidarizuojasi su Ukraina. ES valstybės narės priėmė milijonus nuo šio karo bėgančių ukrainiečių, tačiau jos taip pat turi susidoroti su jo ekonominėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, papildomomis sąnaudomis ir tiekimo grandinės sutrikimais. Šiandienos pasiūlymu siekiama svarbaus humanitarinio ir ekonominio tikslo – pagerinti ES paramą iš Ukrainos perkeltiems asmenims ir supaprastinti valstybių narių darbą įgyvendinant pagrindinius ES finansuojamus projektus, kuriuos dabar gali tekti atidėti. To sieksime supaprastindami ES sanglaudos politikos taisykles ir padarydami jas lankstesnes, laikydamiesi patikimo finansų valdymo principų ir siekdami žaliojo kurso tikslų.“

 Už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos narė Elisa Ferreira pridūrė: „Neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės didėja kasdien. Nuo pat pradžių, įgyvendinant sanglaudos politiką teikiamas visapusiškas ir pragmatiškas atsakas į įvairius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos. Šiandien, teikdami pasiūlymus dėl FAST-CARE, stipriname savo pagalbą suteikdami daugiau lankstumo ir daugiau priemonių įgyvendinant sanglaudos politiką integruoti trečiųjų šalių piliečius ir remti tuos, kurie tai daro tiesiogiai. Šie pasiūlymai taip pat padės sušvelninti bendrą neigiamą COVID-19 ir karo poveikį įgyvendinant programas.“

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Komisijos narys Nicolas Schmitas kalbėjo: „ES iki šiol priėmė daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo Ukrainoje. Valstybių narių valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos labai sudėtingomis aplinkybėmis atlieka didelį darbą atvykstantiems asmenims teikdamos maistą, pastogę, švietimo, konsultavimo ir užimtumo galimybes. FAST-CARE dokumentų rinkinys yra konkretus būdas visoms valstybėms narėms užtikrinti papildomą solidarumą pasitelkiant turimas priemones ir lėšas.“

 Tolesni veiksmai

Siūlomus 2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamento ir 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimus turi priimti Europos Parlamentas ir Taryba.

 Pagrindiniai faktai

ES toliau palaiko Ukrainą atsižvelgdama į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karinę agresiją.  Ji taip pat palaiko savo valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

Sanglaudos veiksmais dėl pabėgėlių Europoje (CARE) valstybėms narėms suteikta daug lankstumo naudotis 2014–2020 m. sanglaudos politikos lėšomis ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ištekliais siekiant remti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą bėgančius žmones ir teikti pagrindinę materialinę pagalbą, kaip antai, maistą ir drabužius.

Be to, Komisija išmokėjo 3,5 mlrd. EUR išankstinio finansavimo sumą pagal REACT-EU ir dar labiau supaprastino lėšų mobilizavimą nustačiusi vieneto įkainį vienam asmeniui, kad būtų patenkinti neatidėliotini pabėgėlių poreikiai, pavyzdžiui, maistas, pagrindinė materialinė pagalba, apgyvendinimas ir transportas. 2022 m. REACT-EU 10 mlrd. EUR lėšų paketas taip pat galėtų būti nedelsiant panaudotas šiems naujiems poreikiams patenkinti.

Šiandien pateiktais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dar labiau išplečiama Komisijos parama suinteresuotiesiems subjektams. Jomis optimizuojamas veiksmingas lėšų panaudojimas ir tenkinami tolesni valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų poreikiai, susiję su karu Ukrainoje.

 

 

Naujienos

Susijusios temos

CARE