Tvirtas pamatas plataus užmojo Vengrijos planams

 Papildomos priemonės

 
25/05/2020

Vengrijos inovacijų ir technologijų ministras László Palkovics apžvelgia ateinantį programavimo laikotarpį, per kurį pagrindinis šalies tikslas bus padidinti savo ekonominį ir socialinį konkurencingumą.

 

Ko Vengrija tikisi pasiekti 2021–2027 m. laikotarpiu? Kokios svarbiausios šio laikotarpio investavimo sritys?

Remiamės dabartinio programavimo laikotarpio rezultatais bei patirtimi ir atsižvelgiame į pagrindinius pastarųjų metų Vengrijos ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčius, prie kurių labai prisidėjo ES fondai.

Pagrindinis mūsų 2021–2027 m. laikotarpio tikslas – padidinti Vengrijos konkurencingumą tiek ekonomikos, tiek socialinėje srityse. Ambicingai Europai reikia didelio biudžeto.

Atsižvelgiant į Vyriausybės strategijas, nustatyti šeši pagrindiniai tikslai:

  1. a) didinti Vengrijos mažųjų ir vidutinių įmonių našumą ir inovacinį pajėgumą, kad jos galėtų tapti svarbiais ekonomikos dalyviais, galinčiais konkuruoti tarptautiniu lygmeniu;
  2. b) didinti užimtumo lygį bei našumą ir gerinti darbo sąlygas;
  3. c) investuoti į infrastruktūrą, kuria pirmiausia padedama didinti mūsų konkurencingumą;
  4. d) stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyniniais regionais;
  5. e) daug dėmesio skirti moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms;
  6. f) sudaryti palankias sąlygas plačiai naudotis atsinaujinančiosios energijos ištekliais ir skatinti perėjimą prie žalesnės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonės, siekiant užtikrinti žiedinę ekonomiką ir taip kovoti su klimato kaita.

 

Kokiomis plėtros galimybėmis, Jūsų nuomone, kol kas dar nepasinaudota? Kaip ketinate jomis pasinaudoti ir mažinti išliekančius regionų skirtumus per kitą laikotarpį?

2014–2020 m. laikotarpiu Vengrija įgyvendino sėkmingą plėtros politiką. 60 % lėšų Vyriausybė išleido didindama konkurencingumą ir remdama MVĮ ir tai davė aiškiai matomų rezultatų: 2010–2018 m. Vengrijos MVĮ našumas didėjo sparčiau nei kitose Višegrado ketverto šalyse. Pagrindinė jo didėjimo priežastis tikriausiai buvo ES finansuojamos investicijos.

Imta taikyti daug novatoriškų metodų. Saugų projektų įgyvendinimą užtikrina nauja avansinio finansavimo sistema, kuria naudodamiesi pareiškėjai gali veikti lanksčiau ir mažiau priklauso nuo bankų. Pareiškėjų likvidumą taip pat gali padidinti tai, kad nėra reikalaujama finansinio užstato ir galima atidėti savo įnašą.

Supaprastintos administracinės užduotys. Teisės aktai, kuriuos sudarė 24 skirtingi įstatymai, buvo pakeisti į vieną suvienodintą Vyriausybės dekretą ir buvo pertvarkyta visa paramos sistema.

Vengrija yra pirmaujanti Višegrado ketverto šalis ES lėšų panaudojimo srityje ir jau yra panaudojusi 43 % visos savo finansinės programos, o ši dalis viršija ES vidurkį (39 %).

Vengrijos augimo rodikliai yra vieni geriausių Europos Sąjungoje, bet ji tebėra penktoje vietoje iš mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių, nes jos išsivystymo lygis siekia 69 % ES BVP vidurkio vienam gyventojui. Be to, ji yra viena iš vos dviejų valstybių narių, kuriose daugumos regionų išsivystymo lygis tebėra žemesnis už 50 % ES vidurkį. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios ir toliau manome, kad Europos Komisijos pasiūlymas 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje sumažinti Sanglaudos fondą yra nepriimtinas. Regionų skirtumų mažinimas yra didelis iššūkis, nes norint pasiekti savo tikslus reikia įgyvendinti sudėtingus pokyčius ir labai daug investuoti.   

 

Kokie yra didžiausi šalies iššūkiai anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, švarios energijos ir tvaraus transporto srityse?

Vyriausybė siekia aprūpinti vartotojus švaria, pažangia ir įperkama energija. Be to, pagrindiniai jos tikslai yra didinti energijos tiekimo saugumą, pertvarkyti energetikos sektorių, kad jis taptų palankiu klimatui, ir skatinti ekonominei plėtrai svarbias inovacijų galimybes.

Taip pat siekiama didžiąją dalį Vengrijos elektros energijos gaminti iš dviejų išteklių: branduolinės energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių, daugiausia saulės elektrinėse. Kartu naudojant saulės ir branduolinę energiją, iki 2030 m. 90 % Vengrijos elektros energijos turėtų būti pagaminama neišskiriant anglies dioksido. Iki 2040 m. Vengrijos elektros energijos importas sumažės nuo dabartinių vidutiniškai 30 % iki mažiau nei 20 %.

Be to, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. siekiame sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu. Taip pat įsipareigojame dabartinę 14 % atsinaujinančiosios energijos dalį iki 2030 m. padidinti bent iki 21 % ir taip užtikrinti, žalesnį ir konkurencingesnį centralizuotą šilumos tiekimą.

Siekiant klimato tikslų, taip pat svarbu siekti ekologiško transporto. Vengrija pirmauja regione, plėtodama elektromobilumą: šalyje įrengtos 672 įkrovimo stotys, o keliuose galima išvysti daugiau kaip 14 000 žalių registracijos numerių.

 

 

Kaip vertinate Vengrijos ekonomikos veiklos rezultatus ir integraciją tarptautiniu lygmeniu?

Kalbant apie inovacijų srities veiklos rezultatus pažymėtina, kad Europos Komisijos metinėje Europos inovacijų diegimo suvestinėje Vengrija priskirta prie apatinės vidutinių novatorių grupės; po Vengrijos eina Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Lenkija ir Latvija. Į šią kategoriją patenka visos Višegrado ketverto šalys.

Per pastaruosius kelerius metus Vengrija patyrė išskirtinį augimą: iki 2018 m. jos BVP vienam gyventojui siekė 70 % ES vidurkio, o augimas siekė vidutiniškai 4 % per metus. 2019 m. rudens prognozėje Europos Komisija numatė, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 2,3 % BVP 2018 m. iki 1,8 % BVP 2019 m. Šį pagerėjimą daugiausia paskatino nedidelis einamųjų išlaidų padidėjimas, palyginti su BVP.

Galiausiai, remiantis naujausiais duomenimis, teigiamos įtakos BVP augimui turėjo grynasis eksportas (trečiąjį 2019 m. ketvirtį). Investicijų plėtrą galima susieti su gebėjimų stiprinimu statybos ir perdirbimo pramonėje; taip pat toliau matyti teigiamas grynojo eksporto poveikis BVP augimui.

 

Panorama 72: Hungary looks to a brighter future

Naujienos