Panorama 67: Sanglaudos politikos parama kalnų regionams, saloms ir retai apgyvendintoms vietovėms

 Papildomos priemonės

 
29/01/2019

Sanglaudos politikoje ypatingas dėmesys skiriamas regionams, kurie patiria sunkių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių kliūčių, kaip antai kalnų regionai, salos ir retai apgyvendintos vietovės (SESV 174 straipsnis).

2014–2020 m. ESIF reguliavimo sistemoje numatytos nuostatos, kaip antai nukrypimas nuo paramos telkimo pagal temas arba bendro finansavimo procentinio dydžio koregavimas, ir siūlomos kelios galimybės geriau tenkinti šių vietovių poreikius ir remti jų potencialą.

2014–2020 m. penkiolika valstybių narių savo programavimo dokumentuose (partnerystės sutartyse) pabrėžė iššūkius, su kuriais susiduria dėl savo ypatybių, kaip antai salų, kalnų arba negausiai apgyvendinti regionai. Regioninės politikos generalinis direktoratas užsakė ekspertų tyrimą, kad įgytų išsamių žinių apie tai, kaip šios valstybės narės 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu naudojasi ES sanglaudos politikos teikiamomis galimybėmis remti ir stiprinti salų, kalnų regionų ir retai apgyvendintų vietovių plėtrą.

Gilda Carbone kalba apie pagrindines savo tyrimų išvadas, pristatytas per 2018 m. Europos regionų ir miestų savaitę Briuselyje. 

  • Kokio požiūrio valstybės narės laikosi sprendžiant problemas teritorijose su geografiniais ypatumais?

Atlikome tyrimą su atitinkamomis įvairių valstybių narių vadovaujančiomis institucijomis ir nustatėme skirtingus požiūrius ir suvokimą. Kiekviena šalis skirtingai sprendė problemas teritorijose, turinčiose geografinių ypatumų: taikant specialias veiksmų programas (pvz., Pietų Egėjo salų regioninė programa Graikijoje arba Balearų salų veiksmų programa Ispanijoje) arba platesnės programos įgyvendinimo teritorijos dalį (pvz., Lotaringijos ir Vogėzų kalnų veiksmų programa Prancūzijoje).

Nors tai ne visuomet aiškiai paminėta tam skirtame partnerystės sutarčių ir veiksmų programų skyriuje, specifiniai šių teritorijų poreikiai paprastai buvo svarstomi ir nagrinėjami programavimo dokumentuose, o kai kuriais atvejais buvo naudojamos integruotos teritorinės priemonės.

  • Kokios pagrindinės problemos buvo nustatytos kalnų regionuose, salose ir retai apgyvendintose vietovėse?

Aplinkos išsaugojimas ir apsauga paprastai yra pagrindinis prioritetas vietovėse, turinčiose geografinių ypatumų. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra rasti tinkamą pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir efektyvaus išteklių naudojimo, bei augimą ir vystymąsi skatinančių socialinių ir ekonominių veiksnių.

Kiti svarbūs intervencijos sektoriai yra fizinis ir skaitmeninis ryšys, geresnė prieiga prie viešųjų paslaugų ir atsinaujinančios energijos.

  • Kaip valstybės narės pasinaudojo 2014–2020 m. sanglaudos politikos reguliavimo sistemos teikiamomis galimybėmis?

Buvo menkai pasinaudota 2014–2020 m. ESIF reglamentų teikiamomis galimybėmis (t. y. nukrypimas nuo paramos telkimo pagal temas, bendro finansavimo procentinio dydžio koregavimas ir t. t.). Šios nuostatos buvo naudojamos labai ribotai ir atrodė nereikalingos (t. y. padidėjus bendro finansavimo procentiniam dydžiui sumažėjo bendrosios nacionalinės viešosios investicijos).

Teritorijoms, turinčioms geografinių ypatumų, įgyvendinimo etape buvo skiriama šiek tiek dėmesio taikant kitas priemones, kaip antai papildomi taškai šioms vietovėms skirtiems projektams atrankos etape (t. y. Friulio-Venecijos Džulijos veiksmų programa, Italija). Mes taip pat nustatėme keletą gerų pavyzdžių, kaip sukurti specialias finansines priemones (pvz., nacionalinė finansinė priemonė Bornholmo salai Danijoje, arba finansinė priemonė, kurią valdo „Almi Invest“ Švedijoje), ir sudaryti integruotas vietines strategijas, skirtas konkretiems klausimams, taip pat susijusiems su salų, kalnų regionų arba retai apgyvendintų teritorijų ypatybėmis (pvz., „Provere“ strategija Portugalijoje arba vidaus teritorijų strategija Italijoje).

  • Ar yra programavimo ir įgyvendinimo tęstinumas ir nuoseklumas dabartiniu programavimo laikotarpiu?

Partnerystės sutartyje numatytas planavimas yra pakankamai tęstinis ir nuoseklus veiksmų programos atžvilgiu, tačiau jį dar galima tobulinti, ypač kai kalbama apie konkretų įgyvendinimą ir specialių kvietimų paskelbimą teikti pasiūlymus dėl šioms vietovėms skirtų projektų.

Ekspertams atlikus analizę taip pat buvo nustatyti gerosios patirties projektai kiekvienai teritorijų kategorijai (kalnų regionai, salos ir retai apgyvendintos vietovės), kurie buvo atrinkti iš visų reikalavimus atitinkančių projektų, apie kuriuos pranešė pasirinktų veiksmų programų valdymo institucijos.

  • Kas yra svarbiausia 2021–2027 m. sanglaudos politikai, vykdomai netoli teritorijų, turinčių geografinių ypatumų?

Sanglaudos politika turėtų ir toliau atlikti svarbų vaidmenį remiant kalnų regionus, salas ir retai apgyvendintas vietoves. Geografinių ypatumų turinčios teritorijos nėra vienas blokas, taigi konkrečiai vietai pritaikytas požiūris neabejotinai prisideda prie teritorijų, turinčių geografinių ypatumų, teritorinės sanglaudos, nes jis paremtas vietos ir regionų poreikiais, grindžiamas konkrečiais šių teritorijų privalumais ir padeda atskleisti susijusį potencialą. 

Būsimuose reglamentuose turėtų būti numatyta lanksti, paprasta ir palanki aplinka, skirta tenkinti geografinių ypatumų turinčių teritorijų poreikius ir iššūkius. Yra keletas būdų, kaip patenkinti šių vietovių poreikius (integruotos teritorinės investicijos, bendruomenės inicijuota vietos plėtra, finansų inžinerijos priemonės, papildomi taškai projektams geografinių ypatumų turinčiose vietovėse atrankos etape ir t. t.). Visko galima pasiekti, jei tik yra poreikis!

  • Remiantis Jūsų ilgamete patirtimi sprendžiant regioninės politikos klausimus, kas, Jūsų manymu, labiausiai padeda šių sričių potencialui?

Labai svarbu yra integruotas požiūris, visų pirma teritorijose, turinčiose geografinių ypatumų; intervencijos gali turėti didesnį poveikį, jei jos sutelktos į skirtingus, bet tarpusavyje susijusius sektorius.

Keitimasis gerąja patirtimi ir žiniomis tarp šalių ir regionų, susiduriančių su panašiomis problemomis (t. y. salų ar kalnų regionų ir t. t.), galėtų palengvinti ir sustiprinti tikslinių integruotų teritorinių strategijų ir finansinių priemonių kūrimą. Labai svarbu mokytis iš kolegų.

Be to, svarbus vaidmuo tenka Europos teritorinio bendradarbiavimo programoms ir makroregioninėms strategijoms, nes daugelis šių teritorijų yra visai šalia ES valstybių sienų, o tai reiškia, kad koordinuotas požiūris tikrai galėtų duoti papildomos naudos. 

DAUGIAU INFORMACIJOS

Naujienos