Komisija paskelbė savo pirmąją ataskaitą apie ES makroregioninių strategijų įgyvendinimą

 Papildomos priemonės

 
16/12/2016

Šiandien Europos Komisija priėmė savo pirmąją ataskaitą apie keturių Europos Sąjungos (ES) makroregioninių strategijų įgyvendinimą. Joje aptariamos ES Baltijos jūros regiono strategija, ES strategija dėl Dunojaus regiono, ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir ES strategija dėl Alpių regiono.

Ataskaitoje įvertinamas dabartinių strategijų įgyvendinimas ir aptariami iki šiol pasiekti pagrindiniai rezultatai. Taip pat pristatomos išvados, padarytos atsižvelgiant į ligšiolinę patirtį, ir pateikiamos įvairios rekomendacijos dėl galimų strategijų ir jų veiksmų planų pokyčių, taip pat pokyčių, susijusių su būsima sanglaudos politika.

Ataskaitoje aptariami bendri kompleksiniai klausimai, aktualūs visoms keturioms strategijoms, nepriklausomai nuo jų brandos lygio (pvz., politikos formavimas ir planavimas, valdymas, stebėsena ir valdymas, finansavimas ir ryšiai). Atskirose dalyse pristatomi kiekvienos makroregioninės strategijos pagrindiniai rezultatai ir uždaviniai.

Iš esmės keturių ES makroregioninių strategijų, kurios apima 19 ES valstybių narių ir 8 ES nepriklausančias šalis, įgyvendinimas sukėlė didesnį susidomėjimą ir padidino informuotumą apie Europos teritorinį bendradarbiavimą ir teritorinę sanglaudą bei jos pridėtinę vertę. Jos sustiprino koordinavimą ir bendradarbiavimą tam tikrose srityse (pvz., laivyba, energetika, klimato kaita) ir tarp atitinkamų šalių, suaktyvino bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, taip priartindamos jas prie ES. Strategijos taip pat prisidėjo prie politikos formavimo, esamų teisės aktų įgyvendinimo ir gilesnio skirtingų veikėjų dialogo.

Vis dėlto strategijos dar neparodė viso savo potencialo ir kai kuriuos uždavinius tebereikia spręsti. Iniciatyvas inicijavusios valstybės narės turi prisiimti didesnę atsakomybę, reikia gerinti valdymo sistemų veiksmingumą ir geriau koordinuoti atitinkamus esamus finansavimo šaltinius (ES, regionų ir nacionalinius). Ataskaitoje taip pat pabrėžiama administracinių išteklių ir gebėjimo pasiekti nustatytus tikslus svarba.

Tam tikri kausimai iškelti dėl būsimos sanglaudos politikos. Visų pirma jie susiję su Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamų makroregioninių strategijų bei programų sinergija ir papildomumu, strategijų suderinamumu su INTERREG tarpvalstybinėmis programomis ir tolesniu valdymo sistemos gerinimu.

Prie ataskaitos pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė informacija apie kiekvienos makroregioninės strategijos įgyvendinimą ir konkrečios rekomendacijos.

Ataskaitoje išsamiai paaiškinama, kaip keturios ES makroregioninės strategijos veikia, pateikiant konkrečius pavyzdžius iš atitinkamos srities. Kiekviena strategija suteikia konkrečios pridėtinės vertės, pavyzdžiui:

  • įgyvendinant tokius projektus kaip PRESTO ar Interaktyvus vandens valdymas (IWAMA) gerinama Baltijos jūros regiono vandens kokybė ir mažinami maistinių medžiagų srautai;
  • SUBMARINER tinklas aktyviai skatina novatorišką ir tvarų jūrų išteklių naudojimą, atitinkamų veikėjų bendradarbiavimą ir šios srities iniciatyvas Baltijos jūros regione;
  • Dunojaus upės baseine koordinuotas vandens valdymas ir rizikos valdymas įgyvendinant įvairius projektus, kaip antai SEERISK, gerokai sumažina potvynių žalos riziką;
  • kliūtys laivybai Dunojaus upe šalinamos ir laivybos saugumas gerinamas įgyvendinant tokius projektus kaip FAIRWAY ir DARIF;
  • ES šalių bendradarbiavimas konkrečiais bendro intereso klausimais, susijusiais su ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, padeda dalyvaujančioms Vakarų Balkanų šalims judėti link prisijungimo prie ES;
  • siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kuris tausotų aplinką, žalieji / mėlynieji koridoriai, jungiantys sausumą ir jūrą Adrijos ir Jonijos jūrų regione, buvo įvardyti kaip pagrindinė sritis, kurioje reikėtų skatinti strateginius projektus;
  • įgyvendinant tokius projektus kaip „mountErasmus“ yra kuriama tarpvalstybinė edukacinė erdvė, skirta dvigubam profesiniam mokymui Alpių regione;
  • tarpvalstybinės ryšio galimybės Alpių regione yra gerinamos keleivinio transporto srityje įtraukiant „AlpInfoNet“ į tarpvalstybinę kelionių informacinę sistemą.

Daugiau informacijos

Naujienos