ES solidarumo fondas

 Papildomos priemonės

 

Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) paskirtis - reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir rodyti solidarumą nelaimės ištiktiems Europos regionams. Fondas įsteigtas po to, kai 2002 m. vasarą Vidurio Europą nuniokojo dideli potvyniai. Nuo tada fondo lėšos buvo skirtos 80 gaivalinių nelaimių - potvynių, miškų gaisrų, žemės drebėjimų, audrų ir sausrų - aukoms remti. 24 Europos šalims skirta per 5 mlrd. eurų. Visų atvejų sąrašą rasite spustelėję piktogramą PDF en

Reaguojant į COVID-19 protrūkį, nuo 2020 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) taikymo sritis apima ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Čia rasite tam skirtą puslapį.

Visas paraiškas Komisija turi gauti per 12 savaičių nuo tada, kai patirti pirmi nuostoliai dėl nelaimės. Kai nelaimės vystosi lėtai, pavyzdžiui, kai tai sausra ar ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, šis terminas yra 12 savaičių po pirmųjų oficialių veiksmų, kurių imamasi susidarius ekstremaliajai situacijai. COVID-19 atveju taikomos specialios sąlygos (žr. specialų puslapį).

Paraiškas rengiančioms institucijoms rekomenduojama nedelsiant tiesiogiai susisiekti su atsakingais Regioninės politikos generalinio direktorato darbuotojais, kurie gali patarti, ką daryti, kad paramos prašymo tvarkymo procedūra vyktų kuo sparčiau.

Šis puslapis nuolat atnaujinamas. Parsisiųsdinkite naujausią paraiškos formos versiją.

  • Paraiškos forma (Paskutinį kartą atnaujinta: 16-11-2017) Word en
  • Rekomendacijos (Paskutinį kartą atnaujinta: 16-11-2017)Word en
  • Ribos didelių nelaimių atveju PDF en
  • Ribos regioninių nelaimių atveju PDF en
  • Kaip nustatyti ribą nelaimių, nuo kurių nukentėjo keli regionai, atveju (remiantis svoriniu BVP vidurkiu) xls en
  • Kiek lėšų galite tikėtis? PDF en
  • Guidance on implementation, closure and auditing processes PDF en

Komisija įvertina paraišką ir - jei paraiška priimama - ji Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlo pagalbos lėšų sumą, kurią jie turi patvirtinti, kad ją būtų galima išmokėti. Kai asignavimų lėšos tampa prieinamos ES biudžete, Komisija priima sprendimą suteikti pagalbą nukentėjusiai valstybei, tada pagalbos lėšos išmokamos iš karto ir viena išmoka. Kai pagalba yra išmokėta, nukentėjusi valstybė yra atsakinga už pagalbos įgyvendinimą, įskaitant veiksmų atranką ir jų auditą bei kontrolę. Skubias priemones galima finansuoti atgaline data nuo pirmosios nelaimės dienos.

Reikia pasakyti, kad Europos Sąjungos solidarumo fondas nėra greito reagavimo į gaivalines nelaimes priemonė. Finansinė parama gali būti skirta tik po to, kai šalis pateikia paraišką ir baigiama biudžeto procedūra. Tai gali užtrukti kelis mėnesius.

2019 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė svarbų Fondo veiklos nuo jo įkūrimo 2002 m. vertinimą ir pateikė rekomendacijas ateičiai. Vertinime pabrėžiama didelė Fondo pridėtinė vertė remiant neatidėliotinos pagalbos ir atkūrimo pastangas ir mažinant nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms tenkančią finansinę naštą. Fondas suteikė 5,2 mlrd. EUR paramą, įskaitant rekordiškai didelę 1,2 mlrd. EUR sumą, kuri skirta po 2016–2017 m. žemės drebėjimų centrinėje Italijoje.
Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad derėtų didinti intervencijų spartą, suderinamumą, veiksmingumą ir visuomenės informuotumą apie jas.
Daugiau apie vertinimą

Europos Komisija
Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas
Unit E1/EUSF
B-1049 Brussels
Belgija
Johannes Wachter
Johannes.Wachter@ec.europa.eu
phone: +32 2 296 65 15


Inguna Kramina
Inguna.KRAMINA@ec.europa.eu
phone: +32 229-66062
Nyla Cruz
Nyla.Cruz@ec.europa.eu
phone: +32 2 295 36 09

Kokiais atvejais teikiama ESSF parama?

The EUSF ESSF gali teikti finansinę paramą valstybėms narėms ir stojimo derybose dalyvaujančioms šalims

  • didelės nelaimės atveju: kai bendra tiesioginė žala viršija 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, arba 0,6 proc. nukentėjusiosios valstybės BNP, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra mažesnė;
  • mažesnių vadinamųjų regioninių nelaimių atveju: kai bendra tiesioginė žala viršija 1,5 proc. regiono BVP (NUTS 2 lygiu). Atokiausiems regionams nustatyta 1 proc. regioninio BVP ribinė vertė;
  • jei reikalavimus atitinkanti valstybė nukentėjo nuo tos pačios didelės nelaimės kaip ir reikalavimus atitinkanti kaimyninė valstybė;
  • didelio masto ekstremaliosios sveikatos situacijos atveju: kai apskaičiuota, kad bendros reagavimo į ekstremalias situacijas priemonių išlaidos sudaro daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, arba daugiau kaip 0,3 proc. jos BNP.

Koks biudžetas skiriamas?

Iš Solidarumo fondo kasmet gali būti skiriama ne daugiau kaip 500 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir ankstesnių metų neišleistos lėšos. Tai papildomos ES biudžeto lėšos. Gavę Komisijos pasiūlymą, atskiras dotacijas turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. Kiekvienų metų spalio 1 d. Fonde turi būti likęs ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti poreikius, kurių gali kilti iki metų pabaigos. Išskirtiniais atvejais ir jei Fonde likusių finansinių išteklių nepakanka, lėšos gali būti paimamos iš kitų metų biudžeto.

Kokie veiksmai remiami?

The EUSF ESSF lėšomis papildomos valstybių narių viešosios lėšos, skirtos svarbiausiems gelbėjimo veiksmams, kaip antai:

  • energijos, vandens ir nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimas;
  • laikino apgyvendinimo ir finansavimo gelbėjimo tarnyboms skyrimas, kad būtų patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikiai;
  • prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimas ir kultūros paveldo apsaugos priemonės;
  • nelaimės ištiktų vietovių, įskaitant gamtos zonas, valymas, prireikus laikantis ekosistemomis grindžiamų metodų, taip pat nedelsiamas nukentėjusių gamtinių zonų atkūrimas siekiant išvengti betarpiško dirvožemio erozijos poveikio;
  • skubus pagalbos, įskaitant medicininę, teikimas gyventojams, nukentėjusiems nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos;
  • gyventojų apsauga nuo pavojaus nukentėti, įskaitant ligų plitimo prevenciją, stebėseną ar kontrolę, kovą su didele rizika visuomenės sveikatai arba jos poveikio visuomenės sveikatai mažinimą.

ESSF įsteigtas ne tam, kad padengtų visas su gaivalinėmis nelaimėmis susijusias išlaidas. Fondo lėšos iš esmės gali būti naudojamos tik nedraudžiamai žalai padengti; privačių asmenų nuostoliai iš Fondo nekompensuojami. ESSF lėšos neskiriamos ilgalaikei veiklai, pavyzdžiui, dideliems ekonomikos atkūrimo ir prevencijos darbams finansuoti. Tačiau tam galėtų būti skiriama pagalba pagal kitas priemones, visų pirma Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Pavyzdys

Potvynis Austrijoje 2005 m. rugpjūčio mėn. (regioninė nelaimė)

2005 m. rugpjūčio mėn. kai kurias dviejų Austrijos žemių (Vorarlbergo ir Tirolio) sritis užliejo vanduo. Šis potvynis padarė didelę žalą žemės ūkio ir turizmo sektoriams, įmonėms, smarkiai apgadino gyvenamuosius namus, transporto tinklą ir kitą infrastruktūrą. Visa tiesioginė žala įvertinta 591,94 mln. EUR, t. y. maždaug 0,27 proc. Austrijos BNP. Kadangi ši suma nesiekia ribos, kad iš Solidarumo fondo būtų galima skirti lėšų didelės nelaimės padariniams likviduoti (0,6 proc. Austrijos BNP, t. y. 1,3363 mlrd. EUR), nagrinėjant paraišką taikyti ypatingos regioninės nelaimės kriterijai. Komisija padarė išvadą, jog paraiškoje pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų pateisinama išimties tvarka iš Solidarumo fondo skirti 14,79 mln. EUR finansinę paramą. Šios lėšos buvo panaudotos tokiais tikslais:

  • nedelsiant atkurta infrastruktūra, visų pirma sutvarkyti valstybiniai keliai. Iš ESSF iš viso tam skirta 9,86 mln. EUR.;
  • nedelsiant užtikrintas prevencinės infrastruktūros saugumas, visų pirma sutvarkytos krantinės (pašalinti išvirtę medžiai ir nuolaužos), pastatytos užtvankos, sutvirtintos ir atkurtos upių vagos. Iš ESSF iš viso tam skirta 4,93 mln. EUR.

Dokumentai

Informacijos suvestinė

Ataskaitos

Panorama (žurnalas)

Pranešimai spaudai