Istorija

1957 - 1988        1989 - 1993        1994 - 1999        2000 - 2006        2007 - 2013

A more comprehensive publication, can be found in here and a power-point presentation is available here.

1957-1988: The origins of EU Cohesion and Regional Policy

“We believe there is still a great deal to do in the Community in the field of regional policy. The possibilities have perhaps not been properly realised or acted on. In particular, we need to give a fresh impetus to regional policy formulated at the same level of the Community and, I should point out, with regular cooperation by Member States’ governments, which is essential if it is to succeed.”

Jean Rey, President of the European Commission 1967-1970

Financial instruments and initiatives to address economics and social imbalances at Community level did exist since the beginning of European integration but only in 1986 legal foundations introduced by the Single European Act paved the way for an integrated cohesion policy. During the period 1957-1988, the European Social Fund (ESF, since 1958), the European Agricultural Guidance and Guarantee Fund (EAGGF, since 1962), and the European Regional Development Fund (ERDF, since 1975) co-financed projects which had been selected beforehand by Member States

As regards European Regional Policy, a first Communication was adopted by the European Commission in 1965, followed by the creation of the Directorate-General for Regional Policy in 1968. In 1972, the Heads of State and Government adopted conclusions in Paris which described Regional Policy as “an essential factor in strengthening the Community”. The “Thompson Report”, published by the European Commission in 1973, concluded that “although the objective of continuous expansion set in the Treaty has been achieved, its balanced and harmonious nature has not been achieved”.

The ERDF was set up in 1975 for a three-year period with a budget of €1,300 million with the objectives of correcting regional imbalances due to predominance of agriculture, industrial change and structural unemployment. In that period the ERDF could finance three actions, eligible for up to 50% of public expenditure, preferably to be carried out in national state aid areas:

  • investments in small enterprises creating at least 10 new jobs;
  • investments in infrastructure related to point 1, and
  • infrastructure investments in mountainous areas, which had to be eligible under the agriculture guidance fund, too.

Finally in 1986, the Single European Act laid the basis for a genuine cohesion policy designed to offset the burden of the single market for the less-favoured regions of the Community.

Listen to Giuseppe Caron, Vice-President of the Commission of the European Communities, about regional disparities (1962, in Italian)

 

 

 

Listen to George Thompson, Commissioner for Regional Policy, on why regional policy is necessary (1973, in English)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

The beginnings of the ERDF: building an aqueduct in Sicily (Italy) in the late 1970s
The beginnings of the ERDF: building an aqueduct in Sicily (Italy) in the late 1970s.

1957
Romos sutarties preambulėje ją pasirašiusios valstybės mini poreikį „stiprinti savo ekonomikų vienovę ir užtikrinti jų darnųjį vystymąsi, mažinant skirtumus tarp įvairių regionų ir nepalankesnėje padėtyje esančių regionų nuosmukį“.
1958
įsteigiamas Europos socialinis fondas (ESF).
1962
įsteigiamas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF).
1975
Įsteigiamas Europos regioninės plėtros fondas (ERDF). Jo paskirtis – perskirstyti dalį valstybių narių įnašų į biudžetą skurdžiausiems regionams.
1986
Vieningos Europos aktas (Single European Act) padeda pagrindą tikrai sanglaudos politikai, skirtai palengvinti bendrosios rinkos naštą pietinėms valstybėms ir kitiems prastesnėje padėtyje esantiems regionams.
1989-1993
1988 m. vasarį Europos Vadovų Taryba Briuselyje nuodugniai peržiūri Solidarumo fondų (dabar vadinamų Struktūriniais fondais) panaudojimą ir skiria jiems 68 mlrd. ekiu (1997 m. kainomis).
1992
Europos Sąjungos sutartis, įsigaliojusi 1993 m., įvardija sanglaudą vienu pagrindinių Sąjungos tikslų, greta ekonominės bei piniginės sąjungos ir bendrosios rinkos. Be to, pagal ją įsteigiamas Sanglaudos fondas, skirtas remti aplinkos apsaugos ir transporto projektams skurdžiausiose valstybėse narėse.
1994-1999
Edinburgo Europos Vadovų Taryba (1992 m.) skiria beveik 200 mlrd. ekiu (1997 m. kainomis), t. y. trečdalį Bendrijos biudžeto, sanglaudos politikai. Greta Struktūrinių fondų sukuriama nauja Europos žvejybos orientavimo fi nansinė priemonė (FIFG).
2000-2006
Berlyno Europos Vadovų Taryba (1999 m. kovo mėn.) dar kartą reformavo struktūrinius fondus, kuriems per ateinančius 7 metus numatė skirti 213 mlrd. EUR. Nuo 1989 m. įgyvendinama PHARE programa papildoma Pasirengimo narystei struktūrinės politikos programa (ISPA) ir Specialiąja žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD), kuriomis siekiama skatinti Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių vystymąsi.
2000-2001
Berlyno Europos Vadovų Taryba (2000 m. kovo mėn.) patvirtina strategiją, orientuotą į užimtumą, kuria siekiama paversti Sąjungą „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje“ iki 2010 m. Giotenburgo Taryba (2001 m. birželio mėn.) papildė šią strategiją, susiedama ją su subalansuota plėtra.
2002
Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (2002 m. gruodžio mėn.) priima susitarimą dėl dešimties naujų valstybių narių stojimo į Sąjungą sąlygų.
2004
gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija;
2005
Europos Vadovų Taryba sutarė dėl 2007–2013 m. ES biudžeto. Sanglaudos politikai skirta 347,410 mlrd. EUR (esamomis kainomis).
2006
gegužės 17 d. ES Taryba, Parlamentas ir Komisija pasirašė susitarimą dėl 2007–2013 m. biudžeto. Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2007–2013 m. struktūrinių fondų reglamentai.
2006
Taryba priėmė Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, kuriomis grindžiama naujoji politika ir kuriose apibrėžiami 2007–2013 m. principai bei prioritetai.