Atstovybė Lietuvoje

švietimas

Aktyviai vykstant diskusijoms dėl Europos ateities, šiandien Europos Komisija pateikia savo viziją, kaip iki 2025 m. galima sukurti Europos švietimo erdvę.

15/11/2017

Pateikiamos idėjos skirtos 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vyksiančiam socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame ES vadovai aptars švietimo ir kultūros ateitį. Komisija mano, kad visos valstybės narės suinteresuotos visapusiškai išnaudoti švietimo ir kultūros potencialą skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir socialinį teisingumą bei jų užtikrinamą galimybę išgyventi įvairius Europos tapatybės aspektus.

Europos švietimo erdvė turėtų aprėpti šiuos dalykus.

  • Judumas paverčiamas visiems pasiekiama tikrove: toliau plėtojant teigiamą programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso patirtį, plečiant jų dalyvių gretas ir įsteigiant ES studento kortelę, kad būtų patogiau saugoti informaciją apie asmens akademinius pasiekimus.
  • Abipusis diplomų pripažinimas:pradedant naują „Sorbonos procesą“, remiantis „Bolonijos proceso“ rezultatais, padedant abipusio aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo diplomų pripažinimo pagrindą.
  • Glaudesnis bendradarbiavimas rengiant mokymo programas: kuriant rekomendacijas užtikrinti, kad švietimo sistemos suteiktų visas šiuolaikiniame pasaulyje laikomas būtinomis žinias, įgūdžius ir kompetenciją.
  • Geresnis kalbų mokymas: nustatant naują standartą - kad visi aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą turintys jauni europiečiai iki 2025 m. be savo gimtosios kalbos gerai mokėtų dvi užsienio kalbas.
  • Mokymosi visą gyvenimą skatinimas: siekiant onvergencijos ir didinant skaičių asmenų, kurie mokosi visą gyvenimą, siekiant jų skaičių padidinti iki 25 proc. 2025 m.
  • Pirmenybė inovacijoms ir skaitmeniniams įgūdžiame švietime: skatinant naujovišką ir skaitmeninį mokymą ir parengiant naują veiksmų skaitmeninio švietimo srityje planą.
  • Parama mokytojams: gausinant mokytojų, dalyvaujančių programoje „Erasmus“, naudojančių iniciatyvos „eTwinning“ tinklą ir teikiant mokytojų ir mokyklos vadovų profesinio tobulėjimo strategines konsultacijas.
  • Europos universitetų tinklo sukūrimas, kad pasaulinio lygio Europos universitetai galėtų sklandžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, taip pat teikti paramą Europos ir tarptautinio valdymo mokyklos įkūrimui.
  • Investicijos į švietimą: Naudojantis Europos semestru teikti paramą struktūrinėms reformoms švietimo politikai gerinti, naudoti ES finansavimą ir ES investicijų priemones švietimui finansuoti, nustatant valstybėms narėms lyginamąjį standartą: investuoti 5 proc. BVP į švietimą.
  • Kultūros paveldo išsaugojimas ir Europos tapatybės bei kultūros suvokimo skatinimas: Pasinaudojant 2018 m. kaip Europos kultūros paveldo metų įdirbiu išplėtoti veiksmingą Europos kultūros darbotvarkę ir parengti Tarybos rekomendacijas dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir mokymo europietiškojo aspekto.
  • Stiprinti žinių kanalo „Euronews“, kurį 1993 m. įkūrė Europos visuomeniniai transliuotojai, siekdami sukurti europietišką žiniasklaidos kanalą, kuriame būtų galima gauti visos Europos požiūriu pateikiamos nepriklausomos, kokybiškos informacijos, europinę dimensiją.

Pagrindiniai faktai

​2017 m. kovo mėn. Romoje susitikę Europos vadovai įsipareigojo sukurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“. Komisija mano, kad švietimas ir kultūra gali reikšmingai prisidėti sprendžiant tokias problemas, kaip darbo jėgos senėjimas, tolesnis skaitmeninimas, ateities įgūdžių poreikiai, būtinumas skatinti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis tokiais laikais, kai internete gausu „alternatyvių faktų“ ir dezinformacijos, taip pat poreikį skatinti stipresnį priklausymo bendruomenei jausmą ir priešintis populizmui ir ksenofobijai.

Nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis pagrindinė atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms. Tačiau Europos Sąjunga jau seniai atlieka svarbų papildomą vaidmenį. Ypač tai akivaizdu tarptautinės veiklos srityse. Pavyzdžiui, 30 metų vykdant programą „Erasmus“ (nuo 2014 m. programą „Erasmus+“) 9  milijonai žmonių studijavo, mokėsi, mokėsi ar vykdė savanorišką veiklą kitoje šalyje.

Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga taip pat sukūrė įvairių „švelniosios politikos“ priemonių, kuriomis padeda valstybėms narėms kurti nacionalinę švietimo politiką. Nuo 2000 m. valstybės narės bendradarbiauja pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą, kurioje nustatyti bendri tikslai ir lyginamieji standartai.

2010 m. ES nustatė sau du švietimo tikslus pagal strategiją „Europa 2020“, ir šioje srityje jau pasiekta realios pažangos. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius sumažėjo nuo 13,9 proc. 2010 m. iki 10,7 proc. 2016 m., siekiant 2020 m. jį sumažinti iki 10 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius padidėjo iki 39,1 proc. 2016 m. nuo 34 proc. 2010 m.; 2020 m. jų turėtų būti 40 proc.

Komisija mano, kad dabar pats laikas suaktyvinti siekius, pasinaudojant šiais pagrindais.

Norėdamas nubrėžti reformos gaires ir paskatinti diskusiją dėl to, kaip Europa žvelgia į savo ateitį,, Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris savo 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pateikė Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą. 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vyksiančiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime vadovai turės galimybę aptarti Europos tapatybės stiprinimą per švietimą ir kultūrą.

Daugiau informacijos

Komunikatas Iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę. Skatinti Europos tapatybę panaudojant švietimą ir kultūrą

Informacinės suvestinės dėl Europos tapatybės stiprinimo pasitelkiant švietimą ir kultūrą

Europos politinės strategijos centro (EPSC) strateginis pranešimas dėl 10 tendencijų, iš esmės keičiančių mūsų supratimą apie švietimą

Komisijos 2017 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Pagrindiniai švietimo ir kultūros padėties ES rodikliai

#FutureOfEurope #EURoad2Sibiu

Šių metų Komisijos Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio duomenys rodo pažangą siekiant svarbių ES tikslų, tačiau jame taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės turi savo švietimo sistemas dar labiau pritaikyti prie nūdienos poreikių ir didinti jų įtraukumą, visų pirmą kalbant apie naujai atvykusių pabėgėlių ir migrantų integraciją.

07/11/2016

Europos švietimo sistemos yra veiksmingos ir gali suteikti jaunuoliams įgūdžių, reikalingų visaverčiam gyvenimui visuomenėje ir jų profesinei karjerai. Mokyklos, universitetai ir profesinio mokymo įstaigos yra ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir socialinės sanglaudos pagrindas. Šiandien paskelbtame 2016 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje Europos Komisija nagrinėja, kokia yra įvairių nacionalinių sistemų padėtis, ir parodo, kad valstybėms narėms tenka dviguba užduotis – užtikrinti tinkamas finansines investicijas ir suteikti aukštos kokybės švietimo galimybę visiems visuomenės sluoksniams priklausantiems jaunuoliams, įskaitant pabėgėlius ir migrantus. 

Komisija remia valstybių narių reformas ir švietimo sistemų tobulinimą pasitelkiant politinį bendradarbiavimą, lyginamąjį vertinimą ir finansavimo programas, pavyzdžiui, „Erasmus+“. Stebėsenos biuletenis yra neatsiejama šio darbo dalis. Teikdama daug išbandytų politikos priemonių ir plėtodama dialogą, Komisija padeda valstybėms narėms gerinti jų švietimo sistemas. 

Kalbant apie investicijas į švietimą, remiantis naujausiais (2014 m.) stebėjimo biuletenio duomenimis, po trejus metus trukusio mažėjimo viešosios išlaidos švietimui ES vėl ėmė didėti. ES mastu viešosios investicijos švietimo srityje didėjo po 1,1 proc. per metus. Didėjimas nustatytas maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių narių. Šešiose šalyse (Bulgarijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovakijoje) išlaidos švietimui padidėjo daugiau negu 5 proc., tačiau dešimt valstybių narių (Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Estija, Suomija, Graikija, Italija, Lietuva ir Slovėnija) 2014 m. šias išlaidas palyginti su 2013 m. sumažino.

Be to, reikia dėti daugiau pastangų švietimo sistemų įtraukumui didinti. Švietimas labai padeda integruoti migrantų kilmės jaunuolius. Tačiau pastariesiems ir toliau sekasi gerokai prasčiau nei valstybėse narėse gimusiems gyventojams. 2015 m. tarp migrantų kilmės jaunuolių buvo daugiau nebaigusiųjų mokyklos (19 proc.) ir mažiau turinčių aukštąjį išsilavinimą (36,4 proc.) nei tarp vietos gyventojų (atitinkamai 10,1 proc. ir 39,4 proc.).

Taigi valstybės narės turi dėti dar daugiau pastangų, ypač atsižvelgdamos į tai, kad į ES atvykstančių pabėgėlių ir migrantų padaugėjo (2013 m. jų atvyko 400 000, o 2015 m. – 1,25 mln.). Apie 30 proc. naujai atvykusių asmenų yra jaunesni nei 18 metų, dauguma – jaunesni nei 34 m. Taigi švietimas yra labai veiksminga priemonė, galinti paskatinti jų integraciją į visuomenę.

Lietuvos duomenys

Lietuvoje mokyklos nebaigusių asmenų skaičius labai mažas (Lietuvoje tokie asmenys 2015 m. sudarė 5,5 proc. 18-24 metų jaunuolių grupėje, tuo tarpu Europos vidurkis yra 11 proc.). Tačiau Lietuvos mokinių skaitymo ir matematikos įgūdžiai prastesni už ES vidurkį. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje dalyvavimas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros (nuo 4 metų iki privalomojo švietimo pradžios amžiaus) programose nedidelis – 88,8 proc. Lietuvoje ir 94,3 proc. ES. Lietuvoje tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų 30-34 metų amžiaus grupėje skaičius yra didžiausias ES. Ataskaitoje pabrėžiama, kad vis dar neišspręsti uždaviniai, susiję su aukštojo mokslo kokybe ir inovacijų rezultatais, ypač su mokymo kokybe ir socialinių emocinių gebėjimų ugdymu, taip pat su praktiniu mokymu aukštojo mokslo programose. Tik nedaug suaugusiųjų (5,8 proc.) dalyvauja mokymosi visą gyvenimą programose (ES – 10,7 proc.). Kadangi mokiniai ir jų tėvai profesinį rengimą ir mokymą vis dar laiko nepatrauklia alternatyva, pabrėžiama, kad reikia pagerinti jo kokybę ir bendradarbiavimą su įmonėmis.

 

PDF icon lt_-_et_monitor_2016_lithuania.pdf

 

Pagrindiniai faktai

 2016 m. Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis – tai jau penktoji metinė ataskaita, kurioje aptariama Europos švietimo ir mokymo sistemų raida vienoje vietoje pateikiant daug patikrintų duomenų. Biuletenyje įvertinta Europoje padaryta pažanga siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ švietimo tikslų ir įgyvendinant platesnio masto ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

Stebėsenos biuletenyje nagrinėjami pagrindiniai Europos švietimo sistemų uždaviniai ir pateikiamos politikos priemonės, kuriomis galima pasiekti, kad švietimo sistemos labiau atitiktų visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Ataskaitoje lyginama padėtis įvairiose valstybėse narėse, pateikiamos 28 išsamios šalių ataskaitos ir specialus tinklalapis, kuriame pateikiama papildomų duomenų ir informacijos. „Investicijų planu Europai“programa „Erasmus +“Europos struktūriniais ir investicijų fondais, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat programa „Horizontas 2020“ padedama skatinti investicijas ir remti švietimo politikos prioritetus.

Švietimas

Lietuvos mokytojai ir studentai gali mokyti arba studijuoti užsienyje naudodamiesi tam skirtomis ES finansuojamomis programomis. Nuo 2014 m. paraiškas galima teikti naudojantis svetaine „Erasmus+“ . Kitos nuorodos „ Europos egzamino”...Read more
Subscribe to RSS - švietimas