Atstovybė Lietuvoje

Investicijų planas Europai

Eurai © shutterstock

Investicijų plane daug dėmesio skiriama kliūčių investicijoms pašalinimui, investicinių projektų matomumo ir techninės paramos jiems užtikrinimui bei išmanesniam naujų ir esamų finansinių išteklių panaudojimui. Kad šie tikslai būtų pasiekti, plane numatyta aktyviai veikti trijose srityse:

  • per trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. € investicijų,
  • remti investicijas į realiąją ekonomiką,
  • sukurti investicijoms palankią aplinką.

Daugiau informacijos:

Informacija apie plano įgyvendinimą

Komisijos komunikatas Investicijų planas Europai

I. Finansinių išteklių investicijoms sutelkimas

Siekiant per trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. € investicijų, buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas.

Fondas įsteigtas Europos investicijų banke (EIB). Jis naudoja viešąsias lėšas, siekiant sutelkti papildomų privačių investicijų, ir taiko kredito užtikrinimą EIB ir Europos investicijų fondo (EIF) teikiamam finansavimui.

Viena iš fondo funkcijų yra prisiimti dalį EIB tenkančios rizikos, todėl pastarasis gali investuoti į rizikingesnius projektus, o EIB dalyvavimas į tokius projektus pritraukia privačių investicijų.

Europos strateginių investicijų fondo pagrindinė veikla yra susijusi su investicijomis į įvairius sektorius, įskaitant infrastruktūrą, energetiką, mokslinius tyrimus ir inovacijas, plačiajuostį ryšį ir švietimą. Fondas taip pat remia mažas ir vidutines įmones (daugiausia per Europos investicijų fondą).

Fondą sudaro 16 mlrd. € garantija iš ES biudžeto ir 5 mlrd. € iš Europos investicijų banko.

Europos Komisijos vertinimu, fondo – 21 mlrd. € – bendras didinamasis poveikis galės pasiekti 1:15 ir bus pritraukta iki 315 mlrd. € bendrų investicijų. Tai reiškia, kad fondo panaudotas 1 € viešųjų lėšų pritrauktų 12 € privačių investuotojų lėšų ir 3 € EIB lėšų. Tikslus didinamasis poveikis kiekvieno projekto atveju bus skirtingas.

Daugiau informacijos apie finansavimą: InvestEU

Be naujai sukurto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), kuris yra Investicijų plano Europai pagrindas, prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo labai svariai prisideda Lietuvai įprastesni Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai). Šių dviejų priemonių pagrindas, struktūra ir jas grindžiančių teisės aktų sistema skiriasi, tačiau jos viena kitą papildo ir sutvirtina.

Siekiant padėti visapusiškai išnaudoti finansavimo iš ESIF ir ESI fondų derinimo galimybes, parengta aiškinamoji medžiaga.

 

II. Investicijų į realiąją ekonomiką rėmimas

Kad investicijų finansavimas pasiektų realiąją ekonomiką, buvo įsteigtas Europos investicijų projekto portalas ir Europos investavimo konsultacijų centras. 

Rengiant projektą ES ir norint rasti potencialių investuotojų pasaulyje, galima užregistruokite savo projektą EIPP – taip jį galės pamatyti daugiau tarptautinių investuotojų. Investuotojai, ieškantys investavimo galimybių efektyvaus energijos vartojimo, transporto, sveikatos priežiūros, atsinaujinančiosios energijos, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros arba mažų ir vidutinių įmonių finansavimo srityse, EIPP galės pasirinkti iš daugybės perspektyvių projektų.

Europos investavimo konsultacijų centras siūlo visą spektrą konsultacinių ir techninės pagalbos paslaugų. Šis centras yra bendra Europos Komisijos ir Europos Investicijų banko iniciatyva.

 

III. Investicijoms palankios aplinkos sukūrimas

Investicijoms palanki aplinka turi būti skatinama tiek Europos mastu, tiek ir kiekvienos valstybės narės nacionaliniu lygmeniu:

 

LIETUVOS PROJEKTAI

 

Vilniaus oro uostas

Paskolos vertė: 30 mln. EUR

2016 m. birželio 16 d. Europos investicijų banko (EIB) direktorių valdyba patvirtino pirmuosius du Lietuvos projektus, kurie bus finansuojami iš Europos strateginių investicijų fondo (EFSI). Pirmasis projektas skirtas saugumo didinimo ir jo pritaikymo numatomiems keleivių srautams aptarnauti Vilniaus oro uoste.

Vilniaus oro uostui 15 metų skirta EIB paskola su EFSI garantija – iki 30 mln. eurų, ji sudaro maždaug 44 proc. projekto vertės, kuri siekia beveik 69 mln. eurų. Projektą vykdo valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“.

Daugiau informacijos ČIA

 

Kogeneracinės jėgainė

 Paskolos vertė: 190 mln. EUR

 Antrasis 2016 m. birželio 16 d. patvirtintas projektas – Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui 17 metų skirta iki 190 mln. eurų EIB paskola su EFSI garantija. Ši suma sudaro beveik 50 proc. bendros projekto vertės, kuri yra 381 mln. eurų. Šio projekto vykdytoja – UAB „Lietuvos energija“.

Įgyvendinus šį projektą bus išspręsta sąvartynuose kaupiamų atliekų problema, sumažintos energijos kainos miesto gyventojams, padidintas energetinis saugumas ir užtikrinta švari energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių. EIB paskola šiam projektui bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio planu.

Daugiau informacijos ČIA

 

Vilnius – Utena (A14) greitkelio ruožas

 Paskolos vertė: 40 mln. EUR

 2016 m. rugsėjo 23 d. Europos investicijų banko (EIB) direktorių valdyba patvirtino trečiąjį Lietuvos infrastruktūros projektą, kuris bus finansuojamas iš Europos strateginių investicijų fondo (EFSI). Trečioji EFSI paskola skirta 72,15 km greitkelio ruožo Vilnius – Utena (A14) rekonstrukcijai ir modernizavimui.

 Šiam projektui skirta iki 40 mln. eurų EIB paskola su EFSI garantija 12 metų. Ši suma sudaro 44 proc. projekto vertės, kuri yra 90,9 mln. eurų. Projektą vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Daugiau informacijos ČIA

 

„BaltCap Infrastructure Fund“

 Investicių vertė: 20 mln. EUR

 Europos investicijų bankas (EIB) įsipareigojo investuoti 20 mln. eurų į 100 mln. eurų fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, skirtą infrastruktūros projektams finansuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

 „BaltCap Infrastructure Fund“ įsteigtas 20-ies metų laikotarpiui. Tikimasi, kad investicijoms į viešąją infrastruktūrą jis sutelks 480 mln. EUR. „BaltCap Infrastructure Fund“ pirmiausia teiks vystymo kapitalą transporto, energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams Baltijos šalyse. Didelės investicijos skiriamos nuosavo kapitalo finansavimui energetikos infrastruktūros, atsinaujinančiosios energijos (vėjo, saulės ir biomasės) gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, pvz., viešųjų erdvių apšvietimui. Be to, fondas numato investuoti ir į kitus sektorius, pvz., transporto infrastruktūrą (oro uostus, kelius) ir socialinę infrastruktūrą (mokyklas, universitetus, ligonines).

Daugiau informacijos ČIA

 

OP BANK / InnovFin

 2016 m. kovo 30 d. Europos investicijų fondas (EIF) ir Suomijos „OP BANK“ (buvęs bankas „Pohjola“)pasirašė garantijos susitarimą, remiamą EFSI ir skirtą skolinimui inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje padidinti.

 OP Bank suteiks įmonėms Baltijos šalyse ne mažiau kaip 20 mln. eurų paskolų su Europos Investicijų Fondo (EIF) garantija (InnovFin SME garantija). Lietuvoje pagal šį susitarimą bus finansuojami didesni projektai ir teikiamos paskolos nuo 1 mln. eurų.

 Daugiau ninformacijos ČIA

 

Swedbank / COSME

 2016 m. birželio 2 d. Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank“ pasirašė pirmąjį daugiašalį susitarimą dėl bendradarbiavimo teikiant Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) finansavimą, pasitelkiant COSME programą. Dalyvaudamas COSME programoje „Swedbank“ per 3 metus pasiūlys 165 mln. finansavimą maždaug 3 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių Baltijos šalyse. EIF pagal COSME programą suteiks Europos Komisijos užtikrintas garantijas „Swedbank“, todėl bankas skolindamas įmonėms galės suteikti finansavimą ir tais atvejais, kai įmonės neturės pakankamo užstato. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms tai reiškia palankesnes finansavimo sąlygas ir didesnį kapitalo prieinamumą.

 Daugiau informacijos ČIA

 

Šiaulių bankas / Innovfin

2016 rugsėjo 29 d. siekiant išplėsti Lietuvoje veikiančių novatoriškų smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVV) galimybes gauti finansavimą, Europos investicinis fondas (EIF) ir Šiaulių bankas pasirašė garantijų susitarimą, kuris bus finansuojamas pagal Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) paramos programą, remiantis Investicijų planu Europai.

 Naujasis susitarimas suteiks Šiaulių bankui galimybę finansuoti SVV bei vidutinės kapitalizacijos įmones, taikant joms mažesnes palūkanų normas ateinančius dvejus metus. EIF garantija suteikiama pagal „ES InnovFin finansavimas inovatoriams“ iniciatyvą, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“. Manoma, jog ši Europos Sąjungos parama novatoriškoms įmonėms Lietuvoje turėtų sugeneruoti 50 mln. eurų vertės paskolų ir finansinės nuomos portfelį, sujungiantį maždaug 450 įmonių.

 Daugiau informacijos ČIA