Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija skelbia 2021 m. ES pavasario ekonominę prognozę

/lithuania/file/ekonomineprognozepavasaris0512jpg_ltekonomine_prognoze_pavasaris_0512.jpg

ekonomine_prognoze_pavasaris_0512.jpg
copyright

Šiandien Europos Komisija paskelbė 2021 m. ES pavasario ekonominę prognozę.

12/05/2021

2021 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai:

Lietuvos ekonomika 2020 m. atsilaikė geriau negu daugumos kitų šalių, nes dėl jos eksporto atsparumo BVP sumažėjo palyginti nedaug. Didelis paskatų paketas padėjo išlaikyti darbo vietas ir išsaugoti pajamas, nepaisant tam tikrų praradimų. 2021 m. planuojamos paramos priemonės, kuriomis siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas, didins valdžios sektoriaus deficitą. Apskritai numatoma, kad prognozės laikotarpiu BVP augimas sustiprės dėl padidėjusios vidaus paklausos. 

Lietuvos ekonomika 2020 m. sumažėjo 0,9 %, t. y. daug mažiau nei ES vidurkis. Didelį teigiamą poveikį augimui darė grynasis eksportas (3,8 procentinio punkto). Labai padidėjo farmacijos ir tabako gaminių, grūdų ir kompiuterinių paslaugų eksportas. Sumažėjo tiek naftos ir naftos produktų eksportas, tiek ir importas. Nors turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo veikla nukentėjo, ji sudaro palyginti nedidelę Lietuvos ekonomikos dalį. Kartu 2020 m. šiek tiek sumažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, o labiausiai sumažėjo investicijos į transporto priemones. Privatus vartojimas sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusių galimybių išlaidoms ir padidėjusio taupymo. 

2021 m. pabaigoje įvesti pandemijos suvaldymo ribojimai buvo pratęsti 2021 m. ir turės įtakos ekonomikai pirmąjį pusmetį. Suintensyvėjus skiepijimo kampanijai ir darant prielaidą, kad ekonomika vėl atsigaus, prognozuojama, kad vidaus paklausa prisidės prie bendro atsigavimo, daugiausia dėl privataus vartojimo. Rekordiškai didelės santaupos ir padidėjusios galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis artimiausiais metais didins privatų vartojimą. Prognozuojama, kad artėjant prognozės laikotarpio pabaigai investicijų augimas paspartės, nes ateities neapibrėžtumas sumažės, o ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo priemonė didins valdžios sektoriaus investicijas. 

Tikimasi, kad 2021 m. bus pasiekta gerų rezultatų eksportuojant, ypač farmacijos ir naftos produktus, tačiau numatoma, kad dinamiškai atsigaus ir importas. Apskritai prognozuojama, kad grynasis eksportas bus šiek tiek neigiamas. Lietuvos realusis BVP šių metų pirmąjį ketvirtį jau pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir prognozuojama, kad jis augs 2,9 % 2021 m. ir 3,9 % 2022 m.

Preliminarūs duomenys rodo, kad 2020 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo. Pagrindinis veiksnys buvo beveik dvigubai didesnė grynoji migracija, prisidėjusi prie darbo jėgos pasiūlos augimo. Tačiau iš preliminarių 2021 m. pirmojo ketvirčio duomenų matyti, kad grynosios migracijos perspektyva vėl tapo šiek tiek neigiama. 

2021 m. sausio mėn. nedarbo lygis buvo 9,6 %, t. y. gerokai didesnis nei 6,2 % prieš metus. Laipsniškas įvairių ribojamųjų priemonių sušvelninimas laipsniškai mažins nedarbą. Prognozuojama, kad nedarbo lygis 2021 m. išliks aukštas, o 2022 m. sumažės iki 7,1 %. Nepaisant nedarbo lygio šuolio 2020 m., darbo užmokestis toliau sparčiai augo, viešajame sektoriuje greičiau negu likusioje ekonomikos dalyje. Gerėjanti ekonominė padėtis prisidės prie atlyginimų didėjimo 2021 ir 2022 m. 

Infliacija pagal SVKI sumažėjo nuo 2,2 % 2019 m. iki 1,1 % 2020 m., nes staigus energijos kainų sumažėjimas iš dalies atsvėrė padidėjimą kitose kategorijose. Didesnės naftos kainos, numatomas vartotojų paklausos augimas ir bendros ekonominės veiklos atsigavimas prognozės laikotarpiu infliaciją artins prie 2%. 

2020 m. fiskalinis atsakas į COVID-19 pandemiją padidino deficitą iki dešimt metų nematyto lygio. Valdžios sektoriaus balansas pablogėjo nuo 0,5 % BVP 2019 m. iki -7,4 % 2020 m. Deficitą daugiausia lėmė valdžios sektoriaus išlaidos siekiant sušvelninti pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes. Subsidijos ir išmokos, papildomas sveikatos priežiūros finansavimas ir investicijos sudarė apie 5,4 % BVP. 

2021 m. pradžioje Lietuvos ekonomikai remti numatytos priemonės sudarė apie 2 % BVP. Tačiau, kaip numatyta stabilumo programoje, 2021 m. skatinamųjų priemonių apimtis turėtų išaugti iki 3 % BVP. Papildomos išlaidos yra susijusios su subsidijomis, darbo užmokesčiu ir išmokomis bei sveikatos priežiūros poreikiais. Kartu su pensijų ir darbo užmokesčio augimu viešajame sektoriuje tai lems valdžios sektoriaus deficitą, viršijantį 8 % BVP. Darant prielaidą, kad laikinosios skatinamosios priemonės bus nutrauktos, valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. turėtų sumažėti iki 6 % BVP. 

2021 ir 2022 m. fiskalinėje prognozėje taip pat atsižvelgiama į pajamas ir išlaidas, susijusias su Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu. Kaip nurodyta 2021 m. stabilumo programoje, iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansuotinos išlaidos turėtų būti 0,3 % BVP 2021 m. ir 0,8 % BVP 2022 m. 

Valdžios sektoriaus deficito padidėjimas padidino skolos ir BVP santykį nuo 35,9 % 2019 m. iki 47,3 % 2020 m. Numatoma, kad 2021 ir 2022 m. valdžios sektoriaus skola sudarys atitinkamai 51,9 % ir 54,1 % BVP. Prognozuojamas skolos ir BVP santykio padidėjimas prognozės laikotarpiu yra šiek tiek mažesnis, nei deficitas, nes numatoma, kad einamosios pinigų atsargos sumažės, be kita ko, dėl būsimo obligacijų išpirkimo 2022 m.

Daugiau informacijos:

2021 m. ES pavasario ekonominė prognozė

Pranešimas spaudai (anglų k.)