Atstovybė Lietuvoje

Paskelbta naujausia „Eurobarometro“ Lietuvos ataskaita

/lithuania/file/eb940428jpg_lteb94_0428.jpg

eb94_0428.jpg
copyright

Paskelbta naujausia „Eurobarometro“ Lietuvos ataskaita: Lietuvos respondentų pasitikėjimas Europos Sąjunga ir jos veiksmais kovojant su pandemija – tarp aukščiausių ES; svarbiausia problema – sveikatos apsauga. 

28/04/2021

Visose 27 Europos Sąjungose šalyse 2021 m. vasario–kovo mėn. atliktas standartinis „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad jau metus besitęsianti pandemija ir jos sukelti suvaržymai lėmė tai, kad beveik visoje Europos Sąjungoje truputį smuko piliečių pasitenkinimas savo gyvenimu. Lietuvoje jis sumažėjo nuo 74 proc. iki 71 proc., o visoje ES vidutiniškai – nuo 84 proc. iki 79 proc. Tačiau tuo pat metu žymiai pagerėjo lūkesčiai dėl ateities. 5–10 procentinių punktų daugiau apklaustųjų tikisi, kad ateinantys metai bus geresni tiek jiems asmeniškai, tiek šalies ekonomikai. Panaši tendencija stebima beveik visose ES šalyse.

Šiame tyrime nemažai klausimų buvo skirti klausimams, susijusiems su pandemija bei jos valdymu. 39 proc. Lietuvos piliečių yra pasirengę skiepytis, kai tik turės tokią galimybę, o dar 21 proc. apklaustųjų tai norėtų padaryti 2021 m. Europos Sąjungoje vidutiniškai 45 proc. apklaustųjų yra nusiteikę skiepytis nedelsiant, kai tik turės tokią galimybę. Nors 65 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra vakcinos, 67 proc. apklaustųjų mano, kad vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos, išbandomos ir aprobuojamos per greitai, kad būtų saugios. 73 proc. mano, kad vakcinos nuo COVID-19 gali turėti ilgalaikį šalutinį poveikį, kurio mes dar nežinome. Atsakymai į šiuos klausimus – panašūs ir kitose ES šalyse.  

70 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. vidutiniškai visose ES šalyse mano, kad jų šalies valdžios įvesti suvaržymai kovai su pandemija yra pateisinami.  31 proc. Lietuvos piliečių ir 29 proc. vidutiniškai visų europiečių teigė, kad jiems buvo sunku iškęsti karantino suvaržymus. Daugiau nei pusė taip sakančių yra Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje. Mažiau nei 15 proc. apklaustųjų karantino suvaržymais skundėsi Estijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje. Labiau nei likusi visuomenės dalis, suvaržymų poveikį teigia pajutę gyvenantys vieni, vienišos mamos (tėvai), bedarbiai. Šiose visuomenės grupėse teigiančių, kad jiems buvo sunku iškęsti suvaržymus, yra net apie 40 proc. 

Europos Sąjunga pasitiki beveik pusė europiečių (49 proc.). Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES yra vienas aukščiausių (po Portugalijos ir Airijos) ir siekia 70 proc. Pasitikėjimas ES išlieka didesnis nei pasitikėjimas nacionaliniais parlamentais (35 proc. europiečių) ar vyriausybėmis (36 proc. europiečių). Lietuvoje atitinkamai 27 proc. pasitiki šalies parlamentu, o 44 proc. – vyriausybe, bet pasitikėjimas, palyginti su 2019 m. rudeniu, išaugo (nuo 13 proc. parlamentu ir nuo 32 proc. Vyriausybe).

Parama ekonominei ir pinigų sąjungai ir eurui tebėra labai didelė. Europos Sąjungoje eurą palaiko septyni iš dešimties europiečių (70 proc.) – šis rodiklis didžiausias per visą jo registravimo istoriją. Lietuvoje paramą reiškia 84 proc. apklaustųjų.

Pandemija gana stipriai pakeitė ir Europos Sąjungos piliečių suvokimą apie tai, kokios problemos šiuo metu yra svarbiausios jų šalyse. Nors visoje ES vidutiniškai sveikatos apsauga visada buvo įvardijama kaip viena svarbiausių problemų, šiuo metu jos aktualumas išaugo beveik dvigubai. 44 proc. vidutiniškai ES ir 40 proc. Lietuvos piliečių ją laiko svarbiausia problema. Lietuvos piliečių manymu, ypač padidėjo nedarbo (32 proc.), ekonominės padėties (24 proc.), valstybės skolos (14 proc.) problemų aktualumas. Tradiciškai aktualiausias Lietuvoje didėjančių kainų klausimas prarado savo svarbą – jį kaip aktualią problemą mato 20 procentinių punktų mažiau apklaustųjų (31 proc.). Taip pat gana stipriai sumenko pensijų kaip problemos svarba (9 proc.).

Paklausti apie aktualias problemas, su kuriomis susiduria visa ES, Lietuvos piliečiai minėjo ekonominę padėtį (37 proc.), sveikatą (36 proc.) bei aplinką ir klimato kaitą (23 proc.). 38 proc. ES piliečių mano, kad svarbiausias šiuo metu ES spręstinas klausimas yra sveikata. Ji yra pirmoje vietoje prieš ekonominę padėtį (35 proc.), o į trečią vietą nukrito valstybių narių viešųjų finansų būklė (21 proc.). Šiuo metu ketvirtą vietą užima aplinka ir klimato kaita (20 proc.), o 18 proc. respondentų susirūpinimą kelianti imigracija pirmą kartą nuo 2014 m. rudens pasitraukė iš pirmojo trejetuko.

„Eurobarometro“ tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1040 respondentų, Lietuvos Respublikos piliečių. Respondentų amžius – nuo 15 metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.

„Eurobarometro94“ Lietuvos ataskaita 

Visa „Eurobarometro94“ ataskaita