Atstovybė Lietuvoje

Mitai apie Europos Sąjungą

Kas yra dezinformacija ?

Dezinformacija – melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama dėl ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę. Žinomiausia dezinformacijos forma –  melagingos naujienos (ang. „fake news“), kuriomis siekiama manipuliuoti viešąja politine informacija. „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2018 m. vasario mėnesį, duomenimis,  beveik ketvirtadalis (23 proc.) lietuvių nurodė kasdien arba beveik kasdien susiduriantys su tikrovės neatitinkančia ar net klaidinančia informacija. Tačiau tik 14 proc. nurodė esantys tvirtai įsitikinę, kad gali identifikuoti klaidinančią informaciją. Beveik pusė (46 proc.) lietuvių mano, kad melagingos naujienos neabejotinai yra problema Lietuvoje.

Europos Komisijos kovos su dezinformacija tinklalapis: https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/health/coronavirus-response/fighting-disinformation_lt

Kaip Europos Sąjunga kovoja su dezinformacija?

Europos Sąjunga (ES) su dezinformacija aktyviai kovoja nuo 2015 m. 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą, siekiant „duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms“, Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė. Ji drauge su atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis visų pirma siekia Rytų kaimynystės šalis veiksmingai informuoti apie ES politiką, stiprina bendrą žiniasklaidos aplinką Rytų kaimynystės šalyse, be kita ko, remdama žiniasklaidos laisvę ir stiprindama nepriklausomą žiniasklaidą, ir didina ES gebėjimus prognozuoti Kremliui palankią dezinformacijos veiklą, kovoti su ja ir didinti informuotumą apie ją.

2018 m. balandžio 26 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą, skirtą kovai su internetine dezinformacija, kuriame pasiūlė kovos su internetine dezinformacija priemonių, be kita ko, interneto platformų savireguliacinį kovos su dezinformacija kodeksą, taip pat paramą nepriklausomam faktų tikrintojų tinklui. Komunikate taip pat pabrėžta, kad būtina užtikrinti saugų ir įtakoms atsparų rinkimų procesą, puoselėti švietimą, didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir remti kokybišką žurnalistiką. Europos Komisija taip pat paragino gerinti strateginę komunikaciją.

2018 m. gruodžio 5 d. buvo pristatytas Kovos su dezinformacija veiksmų planas, kuriame iškelti keturi užmojai:

  • gerinti Europos Sąjungos institucijų gebėjimus aptikti, analizuoti ir atskleisti dezinformaciją; t. y. numatyta stiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos strateginės komunikacijos darbo grupės ir Hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centro pajėgumus;
  • stiprinti koordinuotą bendrą ES institucijų ir valstybių narių atsaką į dezinformaciją. 2019 m. kovo mėn. buvo sukurta Skubaus perspėjimo sistema – skaitmeninė platforma, kurioje valstybės narės gali dalytis informacija apie užsienio šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas ir koordinuoti atsakomuosius veiksmus;
  • į kovą su dezinformacija įtraukti privatųjį sektorių, pirmiausia užtikrinti, kad didžiosios interneto platformos („Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir „Mozilla“)  ir asociacijos laikytųsi 2018 m. rudenį „Praktikos kodeksu“ priimtų įsipareigojimų, tokių kaip užtikrinti politinės reklamos skaidrumą, imtis ryžtingų veiksmų kovai su netikromis paskyromis, taip pat atpažinti automatizuotus botus ir atitinkamai juos pažymėti, bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir mokslininkais, siekiant nustatyti dezinformacijos kampanijas, ir užtikrinti, kad patikrintas turinys būtų matomesnis ir plistų plačiau;
  • didinti informuotumą apie dezinformaciją ir gerinti visuomenės atsparumą. Numatyta remti nacionalines tarpdisciplinines nepriklausomų faktų tikrintojų ir tyrėjų grupes, padėsiančias aptikti ir atskleisti dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose.

2020 m. birželio 10 d. Europos Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai, kuriame įvertino, kad koronaviruso pandemiją lydėjo didžiulė melagingos ar klaidinančios informacijos lavina, įskaitant užsienio jėgų bandymus paveikti ES piliečius ir kištis į ES diskusijas. Komunikate pabrėžta, jog norint, kad ES būtų stipresnė ir atsparesnė, reikia:

  • Suprasti. Svarbu atskirti neteisėtą turinį nuo žalingo turinio, kuris nėra neteisėtas. Be to, sunku nubrėžti ribą tarp įvairių melagingo ar klaidinančio turinio formų, t. y. atskirti sąmoningą dezinformaciją nuo klaidingos informacijos, kuri gali būti paskleista netyčia. Įvairi ir motyvacija: nuo kryptingų bandymų daryti poveikį, kurio siekia užsienio jėgos, iki grynai ekonominių motyvų.
  • Vykdyti komunikaciją. Per krizę ES intensyviau informavo piliečius apie krizę ir glaudžiau bendradarbiavo su kitais tarptautiniais subjektais kovos su dezinformacija klausimais. Europos Komisija skelbė mitų apie koronavirusą paneigimus, ir jie sulaukė daugiau kaip 7 mln. peržiūrų. Europos išorės veiksmų tarnyba kartu su Europos Komisija suaktyvino strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją trečiosiose valstybėse, taip pat ir ES kaimyninėse šalyse. Užsienio subjektai ir tam tikros trečiosios valstybės, visų pirma Rusija ir Kinija, vykdė kryptingas įtakos operacijas ir dezinformacijos kampanijas Europos Sąjungoje, jos kaimynėse ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė nustatė ir svetainėje „EUvsDisinfo“ demaskavo daugiau kaip 550 dezinformacijos naratyvų iš Kremliui artimų šaltinių.
  • Bendradarbiauti su Europos Parlamentui ir Taryba ir tarp ES institucijų ir valstybių narių, su tarptautiniais partneriais, taip pat pilietinės visuomenės subjektais, nepriklausoma žiniasklaida ir žurnalistais trečiosiose valstybėse, interneto platformomis.
  • Užtikrinti skaidrumą. Europos Komisija atidžiai stebėjo, kokių veiksmų imasi interneto platformos pagal Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Reikia didesnės atskaitomybės, t.y. platformos turėtų teikti mėnesines ataskaitas su išsamesniais duomenimis, kaip stengtasi palengvinti patikimo turinio sklaidą ir riboti su koronavirusu susijusią dezinformaciją ir reklamą. Jos taip pat turėtų aktyviau bendradarbiauti su visomis kalbomis skelbiamų faktų tikrintojais visose valstybėse narėse ir mokslininkais ir skaidriau rodyti, kaip laikosi savo politikos įspėti dezinformuojamus vartotojus. Europos Komisija primygtinai ragina kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kurie dar nėra pasirašę kodekso, dalyvauti šioje naujoje ataskaitų teikimo programoje. Naudodamasi neseniai įsteigtos Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos įdirbiu, ES labiau rems faktų tikrintojus ir mokslininkus.
  • Užtikrinti saviraiškos laisvę ir pliuralistines demokratines diskusijas. Europos Komisija toliau stebės, kokį poveikį ES teisei ir vertybėms daro ekstremaliosios situacijos priemonės, kurių dėl koronaviruso ėmėsi valstybės narės. ES stiprins paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams ES ir už jos ribų. Europos Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žurnalistai galėtų dirbti saugiai, ir, kiek įmanoma, naudoti ES ekonomines reagavimo priemones ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį nuo krizės smarkiai nukentėjusiai žiniasklaidai remti gerbiant jos nepriklausomumą.
  • Suteikti galių piliečiams, ugdyti jų sąmoningumą ir didinti visuomenės atsparumą. Reikia užtikrinti prieigą prie informacijos ir saviraiškos laisvę, skatinti piliečius ugdytis gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacija, be kita ko, kritiškai mąstyti ir įgyti skaitmeninių įgūdžių.
30/07/2020

Europos Komisija, savo ruožtu, padeda kovoti su dezinformacija glaudžiai bendradarbiaudama su interneto platformomis. Raginame jas pirmiausia teikti patikimų šaltinių informaciją, nustumti žemyn turinį, kuris,...

12/03/2020

Skiepijimas yra laikomas pagrindine ir viena sėkmingiausių visuomenės sveikatos priemonių. Skiepai ne tik apsaugo nuo ligų ir gelbsti gyvybes, bet ir sumažina sveikatos...

12/03/2020

Tiesa, kad klimatas keičiasi nuolat, tačiau paskutiniais dešimtmečiais klimato kaita yra ypač intensyvi, nepalyginama su ankstesniais kaitos ciklais. 97 proc. pasaulio...

12/03/2020

Europos Sąjungos sanglaudos politika – pagrindinė ES investavimo politika ir viena konkrečiausių jos solidarumo išraiškų. Ja siekiama panaikinti esamus atotrūkius ir...

12/03/2020

2019 m. gegužės 1 d. Lietuva šventė 15 metų ES narystės sukaktį. Per šį trumpą laiką Lietuva beprotiškai pasikeitė ir pateko į pažangiausių valstybių lygą. 127 – tiek...

12/03/2020

2015 m. Lietuvoje įvesto euro nauda gerokai viršijo sąnaudas. Lietuvos Banko vertinimu, euras lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą, pigesnį valstybės skolinimąsi...

12/03/2020

Europos Sąjunga – organizacija, vienijanti valstybes nares, kurių kiekvienos balsas yra lygus. Briuselyje yra pagrindinių ES institucijų, priimančių sprendimus –...