Atstovybė Lietuvoje

Mitai apie Europos Sąjungą

04/02/2020

Kas yra dezinformacija ?

Dezinformacija – melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama dėl ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę. Žinomiausia dezinformacijos forma –  melagingos naujienos (ang. „fake news“), kuriomis siekiama manipuliuoti viešąja politine informacija. „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2018 m. vasario mėnesį, duomenimis,  beveik ketvirtadalis (23 proc.) lietuvių nurodė kasdien arba beveik kasdien susiduriantys su tikrovės neatitinkančia ar net klaidinančia informacija. Tačiau tik 14 proc. nurodė esantys tvirtai įsitikinę, kad gali identifikuoti klaidinančią informaciją. Beveik pusė (46 proc.) lietuvių mano, kad melagingos naujienos neabejotinai yra problema Lietuvoje.

Kaip Europos Sąjunga kovoja su dezinformacija?

Europos Sąjunga (ES) su dezinformacija aktyviai kovoja nuo 2015 m. 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą, siekiant „duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms“, Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė. Ji drauge su atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis visų pirma siekia Rytų kaimynystės šalis veiksmingai informuoti apie ES politiką, stiprina bendrą žiniasklaidos aplinką Rytų kaimynystės šalyse, be kita ko, remdama žiniasklaidos laisvę ir stiprindama nepriklausomą žiniasklaidą, ir didina ES gebėjimus prognozuoti Kremliui palankią dezinformacijos veiklą, kovoti su ja ir didinti informuotumą apie ją.

2018 m. balandžio 26 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą, skirtą kovai su internetine dezinformacija, kuriame pasiūlė kovos su internetine dezinformacija priemonių, be kita ko, interneto platformų savireguliacinį kovos su dezinformacija kodeksą, taip pat paramą nepriklausomam faktų tikrintojų tinklui. Komunikate taip pat pabrėžta, kad būtina užtikrinti saugų ir įtakoms atsparų rinkimų procesą, puoselėti švietimą, didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir remti kokybišką žurnalistiką. Europos Komisija taip pat paragino gerinti strateginę komunikaciją.

2018 m. gruodžio 5 d. buvo pristatytas Kovos su dezinformacija veiksmų planas, kuriame iškelti keturi užmojai:

  • gerinti Europos Sąjungos institucijų gebėjimus aptikti, analizuoti ir atskleisti dezinformaciją; t. y. numatyta stiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos strateginės komunikacijos darbo grupės ir Hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centro pajėgumus;
  • stiprinti koordinuotą bendrą ES institucijų ir valstybių narių atsaką į dezinformaciją. 2019 m. kovo mėn. buvo sukurta Skubaus perspėjimo sistema – skaitmeninė platforma, kurioje valstybės narės gali dalytis informacija apie užsienio šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas ir koordinuoti atsakomuosius veiksmus;
  • į kovą su dezinformacija įtraukti privatųjį sektorių, pirmiausia užtikrinti, kad didžiosios interneto platformos („Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir „Mozilla“)  ir asociacijos laikytųsi 2018 m. rudenį „Praktikos kodeksu“ priimtų įsipareigojimų, tokių kaip užtikrinti politinės reklamos skaidrumą, imtis ryžtingų veiksmų kovai su netikromis paskyromis, taip pat atpažinti automatizuotus botus ir atitinkamai juos pažymėti, bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir mokslininkais, siekiant nustatyti dezinformacijos kampanijas, ir užtikrinti, kad patikrintas turinys būtų matomesnis ir plistų plačiau;
  • didinti informuotumą apie dezinformaciją ir gerinti visuomenės atsparumą. Numatyta remti nacionalines tarpdisciplinines nepriklausomų faktų tikrintojų ir tyrėjų grupes, padėsiančias aptikti ir atskleisti dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose.

Daugiau informacijos apie ES veiksmus kovojant su dezinformacija: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/tackling-online-disinformation

MITAS: Viską reguliuoja ir visus sprendimus priima Briuselis

Europos Sąjunga – organizacija, vienijanti valstybes nares, kurių kiekvienos balsas yra lygus. Briuselyje yra pagrindinių ES institucijų, priimančių sprendimus – Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos – būstinės, todėl sakyti, kad sprendimus priima Briuselis, iš esmės netikslu.

Pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės aktų teikia Europos Komisija, įvertinusi ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, išnagrinėjusi galimų politikos priemonių privalumus ir trūkumus. Be to, Europos Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, vietos valdžios institucijos, atitinkamo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai. Tokiu būdu Europos Komisija užtikrina, kad teisės aktų pasiūlymai tenkintų svarbiausius poreikius, ir išvengia nereikalingo biurokratizmo.

Europos Komisijos pateiktus teisės aktų pasiūlymus svarsto ir priima tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro visų valstybių narių vyriausybių atstovai. Taigi, iš esmės teisės aktai priimami visų valstybių narių sutarimu.

Išsamiau apie sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje: https://europa.eu/european-union/eu-law/decision-making/procedures_lt  

Be to, Europos Sąjungos lygmeniu priimami ne visas politikos sritis reglamentuojantys teisės aktai. Europos Sąjunga įgyvendina tik tą kompetenciją, kurią jai suteikia Europos Sąjungos veikimą reglamentuojančios sutartys, priimtos valstybių narių sutarimu. ES kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas dviem pagrindiniais principais:

– proporcingumo principu, pagal kurį Europos Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant sutarčių tikslų, ir

– subsidiarumo principu, pagal kurį tose srityse, kurios nepriklauso Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti pačios vienos, o Europos Sąjungos lygiu juos pasiekti būtų lengviau.

Taigi Europos Sąjunga gali veikti tik neperžengdama kompetencijos, kurią jai suteikė valstybės narės. Europos Sąjunga turi kompetenciją priimti sprendimus tokiose srityse, kaip pavyzdžiui, muitų sąjunga, užsienio ir saugumo politika, vartotojų teisės, bendra žuvininkystės politika, bendra prekybos politika.

Visa sutartimis Europos Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso nacionalinei Europos Sąjungos šalių kompetencijai, pavyzdžiui, konkrečių socialinių išmokų reguliavimas, kultūra, švietimas, sveikatos apsauga.

Išsamiau apie kompetencijos pasidalijimą Europos Sąjungoje: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=LEGISSUM%3Aai0020

Apie tai, kaip priimami sprendimai Europos Sąjungoje – Jaunimo Europos komandos nario Luko Paškevičiaus pokalbis su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadore Jovita Neliupšiene: https://youtu.be/V-L2TGzNU60

MITAS: Euras pakėlė kainas

2015 m. Lietuvoje įvesto euro nauda gerokai viršijo sąnaudas. Lietuvos Banko vertinimu, euras lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą, pigesnį valstybės skolinimąsi, atpigusius tarpbankinius pavedimus ir mokėjimus.

Po euro įvedimo išaugę Lietuvos reitingai ir sumažėjusi rizika leido šaliai skolintis pigiau. Lietuvos Banko teigimu, vien dėl atpigusio skolinimosi valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų. Sumažėjus paskolų palūkanų naštai, gyventojai ir verslas per penkerius metus sutaupė beveik 300 mln. eurų. Euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200–350 mln. eurų.

Eurostato vertinimu, litų keitimo poveikis kainoms buvo vienkartinis ir nedidelis. Infliacija 2015 m. pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.

Pagrindinė kainų augimo 2015–2019 m. priežastis buvo stiprus Lietuvos ekonomikos augimas, įskaitant spartų vidutinio atlyginimo kilimą.

MITAS: Įstojus į ES gyvenimas pablogėjo

2019 m. gegužės 1 d. Lietuva šventė 15 metų ES narystės sukaktį. Per šį trumpą laiką Lietuva beprotiškai pasikeitė ir pateko į pažangiausių valstybių lygą. 127 – tiek procentų padidėjo Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo 2003 m. Lyginant su ES vidurkiu, Lietuva patyrė 30 proc. punktų šuolį – nuo 48 proc. iki 78 proc., ir tai yra sparčiausiai augusi valstybė iš visų dešimties, įstojusių 2004 metais.

2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, suteikiančios asmenų judėjimo laisvę. Devyni iš dešimties lietuvių tiki, kad tai svarbiausias ES narystės privalumas. Lietuvos Respublikos pasas šiandien atveria duris į beveik 170 pasaulio valstybių. To niekada nebuvo mūsų istorijoje. Per 15 metų taip pat matėme didelį turtingesnių valstybių solidarumą, atnešusį milžiniškas investicijas, kurios padėjo spręsti opiausias mūsų problemas.

Kaip gyvenimas Lietuvoje pasikeitė nuo įstojimo į Europos Sąjungą, kalba ekonomistas Žygimantas Mauricas: https://youtu.be/pYK7_I6M1m8 

MITAS: ES sanglaudos politikos lėšos skiriamos tik skurdžiausiems regionams ir naudojamos neefektyviai

Europos Sąjungos sanglaudos politika – pagrindinė ES investavimo politika ir viena konkrečiausių jos solidarumo išraiškų. Ja siekiama panaikinti esamus atotrūkius ir spragas ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų ir miestų atskirose valstybėse. Visi Europos regionai finansuojami sanglaudos politikos lėšomis pagal tris kategorijas: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai.

Įgyvendinant sanglaudos politiką daugiausia dėmesio skiriama toms sritims, kuriose ES gali pasiekti geriausių rezultatų. Naujajame ilgalaikiame 2021–2027 m. ES biudžete Europos Komisija sanglaudos politikos sričiai siūlo skirti 373 mlrd. eurų, kad būtų užtikrinti investiciniai pajėgumai, padėsiantys regionams modernizuoti pramonę, investuoti į inovacijas ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos.

Išsamiau apie ES sanglaudos politiką: https://ec.europa.eu/regional_policy/index.cfm/lt/

MITAS: Klimato kaita – natūralus procesas, todėl jokių veiksmų, siekiant ją neutralizuoti, nereikia

Tiesa, kad klimatas keičiasi nuolat, tačiau paskutiniais dešimtmečiais klimato kaita yra ypač intensyvi, nepalyginama su ankstesniais kaitos ciklais. 97 proc. pasaulio mokslininkų sutaria, kad klimato kaitai ypač didelę įtaką daro žmonių veikla. Žmogus, degindamas iškastinį kurą, kirsdamas atogrąžų miškus ir užsiimdamas gyvulininkyste, vis labiau veikia klimatą ir vidutinę atmosferos temperatūrą. Dėl šios veiklos į atmosferą išsiskiria didžiulis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių ten ir taip susidaro dėl natūralių procesų, todėl stiprėja šiltnamio efektas ir spartėja visuotinis atšilimas.

Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,85 ºC aukštesnė nei XIX a. pabaigoje. Visi pastarieji trys dešimtmečiai buvo šiltesni negu bet kuris ankstesnis dešimtmetis nuo 1850 m., kai buvo pradėta registruoti vidutinė temperatūra. Šiltėjant klimatui, kyla jūros lygis, todėl pakrančių ir žemumų regionus veikia potvyniai ir erozija. Vis dažnesni tampa smarkūs lietūs ir kitokie ekstremalūs orų reiškiniai, dėl kurių gali kilti potvyniai ir pablogėti vandens kokybė, taip pat kai kuriuose regionuose gali sumažėti vandens išteklių. Pietų ir Vidurio Europoje vis dažnesnės karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros. Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl reguliariais gali tapti žiemos potvyniai. Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti.

Mokslininkų nuomone, vidutinės atmosferos temperatūros padidėjimas 2 °C, palyginti su ikipramonine epocha, yra ta riba, kurią peržengus itin padidėja rizika, kad prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiški pasaulio aplinkos pokyčiai.

Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu. 2019 m. pabaigoje Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą – veiksmų gaires, kaip užtikrinti ES ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad pertvarka būtų visiems teisinga ir įtrauki. Remiantis Europos žaliuoju kursu, parengtos veiksmų gairės, kuriomis siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, stabdyti klimato kaitą bei biologinės įvairovės nykimą ir mažinti taršą. 2020 m. sausio 14 d. Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso investicijų planą ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, padėsiančius įgyvendinti įsipareigojimą Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui bloku.

Išsamiau apie Europos Sąjungos klimato politiką: https://ec.europa.eu/clima/index_lt

5 mitai apie klimato kaitą ir jų paneigimas: https://europa.eu/youth/hu/article/62/61290_en

MITAS: Skiepai yra nesaugūs

Skiepijimas yra laikomas pagrindine ir viena sėkmingiausių visuomenės sveikatos priemonių. Skiepai ne tik apsaugo nuo ligų ir gelbsti gyvybes, bet ir sumažina sveikatos priežiūros išlaidas. 2019 m. balandžio mėn. „Eurobarometro“ apklausos dėl požiūrio į skiepus duomenimis, 85 proc. ES piliečių (83 proc. respondentų Lietuvoje) mano, kad skiepijimas veiksmingai užkerta kelią infekcinėms ligoms, taip pat padeda apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus.

Europos Sąjungoje taikomos labai griežtos visų rinkai teikiamų vaistų ir vakcinų patvirtinimo taisyklės. Tik atlikus visus būtinus tyrimus ir įsitikinus naujos vakcinos saugumu ir veiksmingumu, ji registruojama. ES šalyse tai atlieka Europos vaistų agentūra. Net vakcinoms patekus į rinką, Europos vaistų agentūra ir toliau vertina jų saugą bei vykdo stebėseną, siekdama užtikrinti gyventojų sveikatą ir gerovę. 

Kaip ES užtikrina skiepų saugumą: https://europa.eu/euprotects/our-health/unity-and-immunity-how-eu-makes-sure-vaccines-are-safe-and-available-throughout-europe_lt