Atstovybė Lietuvoje

Oro kokybės Europoje ataskaita: per pastarąjį dešimtmetį oro kokybė pagerėjo, sumažėjo su tarša susijęs mirtingumas

/lithuania/file/orokokybejpg_ltoro_kokybe.jpg

Oro kokybės Europoje ataskaita: per pastarąjį dešimtmetį oro kokybė pagerėjo, sumažėjo su tarša susijęs mirtingumas
copyright

Pagerėjus oro kokybei per pastarąjį dešimtmetį Europoje gerokai sumažėjo pirmalaikių mirčių skaičius. Tačiau naujausi Europos aplinkos agentūros (EAA) oficialūs duomenys rodo, kad oro tarša vis dar kenkia beveik visiems europiečiams ir dėl jos žemyne pirma laiko miršta apie 400 000 žmonių.

23/11/2020

Šiandien paskelbtoje EAA „Oro kokybės Europoje 2020 m. ataskaitoje“ teigiama, kad 2018 m. smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija Europos Sąjungos nustatytą ribinę vertę viršijo šešiose šalyse: Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Tik keturiose Europos šalyse (Estijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Airijoje) smulkių kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė už Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas griežtesnes orientacines vertes.

Remiantis EAA vertinimu, 2018 m. 41 Europos šalyje dėl smulkiųjų kietųjų dalelių poveikio pirma laiko mirė apie 417 000 žmonių. Apie 379 000 šių mirčių įvyko 28 ES valstybėse narėse (Lietuvoje – 2 700).

Iš EAA ataskaitos matyti, kad ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis taikoma politika ir išmetamųjų teršalų mažinimas pagrindiniuose sektoriuose pagerino oro kokybę visoje Europoje. Nuo 2000 m. pagrindinių transporto išmetamų oro teršalų, įskaitant azoto oksidus, išmetimas labai sumažėjo, nepaisant augančio judumo poreikio ir su tuo susijusio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimo. Dėl energijos tiekimo išmetamų teršalų kiekis taip pat labai sumažėjo, o pažanga mažinant pastatų ir žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį buvo lėta.

Pagerėjus oro kokybei 2018 m. dėl taršos smulkiomis kietosiomis dalelėmis pirma laiko mirė apie 60 000 mažiau žmonių nei 2009 m. Dar labiau sumažėjo azoto dioksido koncentracija, nes per pastarąjį dešimtmetį pirmalaikių mirčių dėl šio teršalo sumažėjo maždaug 54 proc. Siekiant tolesnio oro kokybės gerėjimo pagrindinis veiksnys yra tolesnis aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimas.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius teigė: „Gera žinia, kad oro kokybė gerėja dėl mūsų įgyvendinamos aplinkos ir klimato politikos. Tačiau negalime ignoruoti to, kad dėl oro taršos pirmalaikių mirčių skaičius Europoje vis dar yra per didelis. Europos žaliuoju kursu užsibrėžėme užmojį sumažinti visų rūšių taršą iki nulio. Jei norime sėkmingai eiti tuo keliu ir visapusiškai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turime dar labiau sumažinti oro taršą ir labiau suderinti savo oro kokybės standartus su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Į tai atsižvelgsime būsimame veiksmų plane”.

Daugiau informacijos:

Pranešimas spaudai

Lietuvos oro kokybės duomenų suvestinė

Visų stebėtų valstybių oro kokybės duomenų suvestinės