Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija teikia nuomones dėl 2021 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų

/lithuania/file/eurocoinsjpg_lteuro_coins.jpg

Europos Komisija teikia nuomones dėl 2021 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų
copyright

Šiandien Europos Komisija pateikė savo ekonominės politikos rudens dokumentų rinkinį, įskaitant nuomones dėl 2021 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų ir euro zonai skirtas rekomendacijas. Tai antras 2021 m. Europos semestro ciklo, prasidėjusio rugsėjo mėn. paskelbus metinę tvaraus augimo strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama konkurencingo tvarumo koncepcijai, etapas. Šiandienos dokumentų rinkinys yra pagrįstas didelio netikrumo sąlygomis parengta 2020 m. rudens ekonomine prognoze, kurioje numatyta, kad dėl koronaviruso pandemijos sukelto ekonominio sukrėtimo euro zonos ir ES rezultatai 2022 m. prieš pandemiją buvusio lygio nepasieks.

19/11/2020

Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos biudžeto plano projekto

 

Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektas iš esmės atitinka 2020 m. liepos 20 d. ES Tarybos priimtą rekomendaciją, kurioje Lietuvai buvo rekomenduota, laikantis bendros atsakomybę ribojančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai sprendžiami pandemijos iššūkiai, palaikoma ekonomika ir remiamas po pandemijos vyksiantis atsigavimas. ES Taryba taip pat rekomendavo Lietuvai, kai tai leidžia ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas.  

 

Dauguma Lietuvos biudžeto plano projekte numatytų priemonių remia ekonomiką esant dideliam neapibrėžtumui. Tačiau atrodo, kad kai kurios priemonės nėra laikinos ar atsvertos kompensuojančiomis pajamų priemonėmis. Lietuva raginama reguliariai peržiūrėti paramos priemonių naudojimą, veiksmingumą ir tinkamumą ir būti pasirengusi prireikus jas pritaikyti prie kintančių aplinkybių.

  

Biudžeto plano projektą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų pateikė dabartinė vyriausybė. Kai tik pradės eiti pareigas naujoji vyriausybė ir paprastai likus ne mažiau kaip mėnesiui iki planuojamo biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente, valdžios institucijų prašoma pateikti Europos Komisijai ir Euro grupei atnaujintą biudžeto plano projektą.  

 

Biudžeto plano projekte numatoma, kad 2020 m. nominalusis biudžeto balansas smarkiai pablogės ir pasieks 8,8 % BVP deficitą, kuris 2021 m. turėtų sumažėti iki 5,0 % BVP. Prognozuojama, kad 2022 ir 2023 m. jis toliau mažės iki atitinkamai 2,7 % ir 1,6 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2020 m. rudens prognozę numatoma, kad 2020 m. Lietuvos nominalus deficitas bus 8,4 % BVP, nes prognozuojama, jog išlaidos investicijoms bus šiek tiek mažesnės, palyginti su biudžeto plano projektu.   

 

2021 m. Europos Komisija prognozuoja 6,0 % BVP valdžios sektoriaus deficitą. Šiuo metu tikimasi, kad 2021 m. bus pateikti ir vėliau patvirtinti nacionaliniai ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planai, todėl Komisijos prognozėje daroma prielaida, jog 2021 m. biudžete bus numatytas 10% ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės dotacijų išankstinis finansavimas ir kad tai bus laikoma finansiniu sandoriu, neturinčiu poveikio biudžeto balansui, bet turinčiu valstybės skolą mažinantį poveikį. Lietuvos atveju ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės dotacijų 10 % išankstinis finansavimas sudaro  262 mln. EUR. Komisijos prognozėje į 2021 m. biudžeto išlaidas yra įtrauktos 1,5 % BVP dydžio išlaidos, susijusios su atkūrimo ir atsparumo priemone, remiantis prielaida, kad politika nesikeis.  

 

Biudžeto plano projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės nuo 47,7 % 2020 m. pabaigoje iki 50,2 % 2021 m., panašiai kaip 50,7 % Komisijos projekcijoje. 

 

Numatoma, kad Lietuva savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą pateiks 2021 m. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės reglamente bus nustatyta, kaip Komisija turi įvertinti į nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą įtrauktų reformų ir investicijų atitiktį ES politikos prioritetams ir Europos semestre identifikuotiems iššūkiams. Remdamasi šiuo Europos Komisijos vertinimu, nacionalinį planą patvirtins ES Taryba. 

 

 

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_2105

 

Europos Komisijos nuomonės dėl atskirų šalių biudžeto planų projektų yra ČIA