Atstovybė Lietuvoje

Europiečiai gyvena ilgiau, bet ilgesnė senatvė ne visada būna sveika

Lapkričio 23 d. paskelbta bendra Europos Komisijos ir EBPO ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa 2016 m.“ rodo, kad daugumoje ES šalių vidutinė gyvenimo trukmė yra daugiau negu 80 metų. Tačiau, nors gyvenimo trukmė kaip niekada ilga, ilgesnė senatvė ne visada sveika. Europos Sąjungoje maždaug 50 mln. žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kasmet nuo jų miršta daugiau nei pusė milijono darbingo amžiaus žmonių ir ES ekonomikai tai kasmet atsieina apie 115 mlrd. EUR.

24/11/2016

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis sakė: „Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai“ pateikta daug valstybėms narėms naudingos informacijos, į kurią atsižvelgdamos jos gali plėtoti su sveikata susijusius veiksmus visose politikos srityse. Ataskaita rodo, kad Europos Sąjungoje dėl tokių rizikos veiksnių, kaip, pavyzdžiui, rūkymas ir nutukimas, kasmet miršta daugybė žmonių. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad būtina toliau dėti pastangas, siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos taptų prieinamesnės. Ataskaita yra svarbi iniciatyva, kurią bendradarbiaudamos parengė Komisija ir EBPO, kad gautų pavienių konkrečių šalių ir bendrus duomenis apie sveikatą ir sveikatos sistemas. Tai pirmasis žingsnis įgyvendinant iniciatyvą „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“.“

Ataskaita rodo, kad reikia kurti veiksmingesnes sveikatos priežiūros sistemas. Kasmet nuo ligų, kurių būtų galima išvengti, miršta 550 000 darbingo amžiaus žmonių. Šiuo metu 16 % suaugusiųjų yra nutukę (2 000 m. jų buvo 11 %), o vienas iš penkių teberūko. Daugybę gyvybių būtų galima išgelbėti skiriant daugiau išteklių sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos strategijoms, kurių tikslas – šalinti šiuos ir kitus rizikos veiksnius, ir pagerinant intensyviosios ir ilgalaikės priežiūros paslaugas.

Taip pat reikia kurti prieinamesnes sveikatos priežiūros sistemas. 27 % pacientų vyksta į skubiosios pagalbos skyrius, nes trūksta pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Vidutiniškai 15 % sveikatos priežiūros išlaidų tiesiogiai dengia pacientai ir skirtingose šalyse ši dalis gerokai skiriasi. Tikimybė neturtingiems europiečiams patirti sunkumų siekiant gauti tinkamą sveikatos priežiūrą dėl finansinių priežasčių vidutiniškai 10 kartų didesnė nei turtingesniesiems. Valstybių narių vykdoma politika turėtų būti siekiama mažinti finansines kliūtis gauti sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti galimybes naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis ir trumpinti pernelyg ilgą laukimą.

Be to, reikia kurti atsparesnes sveikatos priežiūros sistemas. Visoje ES vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidėjo nuo mažiau nei 10 % 1960 m. iki beveik 20 % 2015 m. Numatoma, kad iki 2060 m. ši dalis padidės beveik iki 30 %. Dėl gyventojų senėjimo, didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis ir biudžeto apribojimų reikės keisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, be kita ko, plėtoti e. sveikatos paslaugas, trumpinti ligoninėje praleidžiamą laiką geriau organizuojant pirminės sveikatos priežiūros ir bendruomenės priežiūros paslaugas, racionaliau skirstyti išlaidas vaistams, be kita ko, visapusiškai naudojantis generinių vaistų teikiamomis galimybėmis.

Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, vidutinė gyvenimo trukmė 2014 m. vis dar buvo daugiau nei penkiais metais trumpesnė nei ES vidurkis. Nuo 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo vidutiniškai trejais metais. 2014 m. ji siekė 74,7 m. Lietuvoje ypač skiriasi skirtingų lyčių vidutinė gyvenimo trukmė – sulaukusios 65 m. moterys vidutiniškai dar gyvena 19,5 metų, tuo tarpu vyrai vidutiniškai – 14,3 metus. Apskritai, vyrų mirtingumas 2014 m. buvo beveik du kartus didesnis nei moterų.

Lietuvoje 100 000 gyventojų 2013 m. teko 372 ankstyvos, ne užkrečiamųjų ligų sukeltos, ir galimai išvengiamos mirtys. Iš ES valstybių, tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje šis rodiklis yra aukštesnis. Iš visų ES šalių Lietuvoje 2013 m. buvo didžiausias mirtingumas (tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų) nuo išeminių širdies ligų. Lietuva 2013 m. buvo ketvirtoje vietoje pagal mirtingumą nuo insulto.

Lietuva 2013 m. Europoje pirmavo savižudybių skaičiumi – apie 70 mirčių 100 000 gyventojų (ES vidurkis – 20). Vyrai Lietuvoje žudėsi šešis kartus dažniau nei moterys. Šie dideli skaičiai siejami su įvairiais faktoriais, įskaitant psichologinį ir socialinį nesaugumą bei didelį priklausomybių nuo alkoholio ir  narkotikų skaičių.

Iki 2017 m. lapkričio mėn. bus parengti sveikatos būklės kiekvienoje iš 28 ES šalių profiliai, kuriuose bus visų pirma nurodyti kiekvienos šalies ypatumai ir problemos.

Visa ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa 2016 m.“

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingo Komisijos nario Vytenio Andriukaičio kalba