Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija teikia pasiūlymą dėl pranešėjų apsaugos stiprinimo

Europos Komisija teikia pasiūlymą dėl naujo teisės akto, kuriuo visoje ES bus stiprinama pranešėjų apsauga.

23/04/2018

Pastarojo meto skandalai, kaip antai „Dieselgate“, „Luxleaks“ ir „Panama Papers“, ar viešumon iškilusi informacija apie bendrovę „Cambridge Analytica“ rodo, kad pranešėjai gali atlikti svarbų vaidmenį atskleidžiant neteisėtas veikas, kenkiančias viešajam interesui ir mūsų piliečių bei visuomenės gerovei.

Pasiūlymu asmenims, pranešantiems apie ES teisės pažeidimus, bus užtikrinta aukšto lygio apsauga, nes bus nustatyti nauji ES masto standartai. Naujuoju teisės aktu bus nustatyti saugūs pranešimų teikimo organizacijos viduje ir valdžios institucijoms kanalai. Be to, juo pranešėjai bus saugomi nuo atleidimo iš darbo, pažeminimo pareigose ir kitų formų neigiamo poveikio priemonių, taip pat bus reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos informuotų piliečius ir rengtų valdžios institucijoms skirtus mokymus pranešėjų apsaugos tema.

Pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Daugelis pastarojo meto skandalų galėjo neiškilti į dienos šviesą, jei pažeidimus pastebėję asmenys būtų pritrūkę drąsos prabilti apie juos. Tačiau tie, kas išdrįso, labai rizikavo. Taigi, pranešėjams suteikę geresnę apsaugą, galėsime lengviau atskleisti viešajam interesui kylančias grėsmes, kaip antai sukčiavimą, korupciją, pelno mokesčio vengimą ar žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, ir užkristi šioms grėsmėms kelią. Tie, kas pasielgia teisingai, negali būti baudžiami. Be to, šiandienos pasiūlymais apsauga teikiama ir asmenims, veikiantiems kaip tiriamosios žurnalistikos šaltiniai: taip padedama užtikrinti, kad Europoje būtų ginama žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė.“

Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová pridūrė: „Naujosios pranešėjų apsaugos taisyklės atneš esminių permainų. Globaliame pasaulyje, kuriame iš tiesų kyla pagunda pelną didinti ne tik sąžiningomis priemonėmis, bet kartais ir teisės aktų sąskaita, privalome remti asmenis, pasirengusius prisiimti riziką, kad galėtų atskleisti didelius ES teisės pažeidimus. Tai mūsų pareiga sąžiningiems Europos žmonėms.

Pranešėjai gali padėti nustatyti ES teisės pažeidimus, taip pat gali prisidėti prie to, kad tie pažeidimai būtų ištirti ir už juos būtų nubausta. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas žurnalistams ir laisvos spaudos atstovams atlikti esminį vaidmenį mūsų demokratinėse valstybėse. Todėl pranešėjams būtina tinkama apsauga nuo bauginimo ir (arba) neigiamo poveikio priemonių. Piliečiai, prabylantys apie neteisėtą veiklą, neturėtų būti baudžiami dėl savo veiksmų. Tačiau iš tikrųjų daugelis jų už savo poelgį sumoka savo darbu, reputacija ar net sveikata: neigiamo poveikio priemonių imtasi prieš 36 proc. darbuotojų, kurie pranešė apie netinkamą elgesį (2016 m. „Global Business Ethics“ tyrimas). Pranešėjų apsauga taip pat padės užtikrinti žodžio ir žiniasklaidos laisvę, be to, ji yra labai svarbi saugant teisinę valstybę ir demokratiją Europoje.

Apsauga dėl įvairių sričių ES teisės pažeidimų

Pasiūlymu visoje ES užtikrinama pranešėjų apsauga dėl pranešimų apie šių sričių ES teisės aktų pažeidimus: viešųjų pirkimų, finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, produktų saugos, transporto saugos, aplinkos apsaugos, branduolinės saugos, maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos, privatumo, duomenų apsaugos ir tinklų bei informacinių sistemų saugumo. Be to, apsauga bus teikiama ir pranešant apie ES konkurencijos taisyklių, įmonių mokesčių taisyklių pažeidimus bei piktnaudžiavimą jomis, taip pat apie žalą ES finansiniams interesams. Komisija ragina valstybes nares neapsiriboti šiuo minimaliu standartu ir laikantis tų pačių principų sukurti išsamias pranešėjų apsaugos sistemas.

Aiški tvarka ir darbdavių prievolės

Visos bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta viršija 10 mln. EUR, privalės nustatyti vidaus tvarką, pagal kurią tvarkys pranešimus apie pažeidimus. Naujasis teisės aktas taip pat bus taikomas visoms valstybinėms ir regioninėms administracijoms bei savivaldybėms, turinčioms daugiau kaip 10 000 gyventojų.

Apsaugos mechanizmus turės sudaryti šie elementai:

  • aiškūs pranešimų teikimo kanalai organizacijoje ir už jos ribų, užtikrinant konfidencialumą;
  • trijų pakopų pranešimų teikimo sistema:
  • pranešimas vidaus kanalais;
  • pranešimas kompetentingoms institucijoms, jei vidiniai kanalai neveikia arba jei galima pagrįstai numatyti, kad neveiks (pvz., jei vidinių kanalų naudojimas gali kelti pavojų atsakingų institucijų atliekamo tyrimo veiksmingumui);
  • viešas pranešimas ir (arba) pranešimas per žiniasklaidą, jei pranešus kitais kanalais nesiimama tinkamų veiksmų arba jei kyla neišvengiamas ar aiškus pavojus ar nepataisoma žala viešajam interesui;
  • valdžios institucijoms ir bendrovėms nustatoma grįžtamojo ryšio prievolė: nustatomas reikalavimas per 3 mėnesius sureaguoti į vidaus kanalais pateiktą pranešimą ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų;
  • neigiamo poveikio priemonių prevencija ir veiksminga apsauga: draudžiama daryti bet kokį neigiamą poveikį pranešėjui, o už tokį poveikį turėtų būti baudžiama. Jei pranešėjui daromas neigiamas poveikis, jis turėtų turėti galimybę nemokamai konsultuotis ir naudotis deramomis teisių gynimo priemonėmis (pvz., priemonėmis, skirtomis sustabdyti bauginimą darbe ar užkirsti kelią atleidimui iš darbo). Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga bus apgręžta – asmuo arba organizacija privalo įrodyti, kad prieš pranešėją nesiėmė neigiamo poveikio priemonių. Be to, pranešėjai bus saugomi teismo procese, visų pirma dėl to, kad jiems nebus taikoma atsakomybė už informacijos atleidimą.

Veiksmingos apsaugos priemonės

Pasiūlymu saugomas atsakingas pranešimų apie pažeidimus teikimas, kuriuo iš tikrųjų siekiama apsaugoti viešąjį interesą. Todėl į pasiūlymą įtrauktos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti nuo piktavališkų ar piktnaudžiaujamų pranešimų ir išvengti nepagrįstos žalos reputacijai. Kiekvienam, kas susijęs su pranešėjo teikiama informacija, bus visapusiškai taikoma nekaltumo prezumpcija, suteikta teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą.

Pagrindiniai faktai

Įvairiose ES valstybėse narėse pranešėjams teikiama apsauga šiuo metu yra fragmentiška ir netolygi. Tik 10 ES valstybių narių šiuo metu užtikrina visišką pranešėjų apsaugą. Kitose šalyse teikiama apsauga yra dalinė ir taikoma tik konkretiems sektoriams ar darbuotojų kategorijoms.

Komisijos pasiūlymas grindžiamas 2014 m. Europos Tarybos rekomendacija dėl pranešėjų apsaugos, kurioje „valstybėms narėms rekomenduojama įdiegti norminę, institucinę ir teisminę sistemą, kad būtų apsaugoti asmenys, kurie praneša arba atskleidžia informaciją apie grėsmes ar žalą viešajam interesui, kurią sužino iš savo darbo santykių,“ ir nustatomi principai, kuriais valstybės gali vadovautis nustatydamos ar peržiūrėdamos tokias sistemas.

Taryba savo 2016 m. spalio 11 d. išvadose dėl mokesčių skaidrumo paragino Komisiją išnagrinėti galimybę ateityje imtis ES veiksmų. Pilietinės visuomenės organizacijos ir profesinės sąjungos nuolat ragino priimti ES masto teisės aktus, kuriais būtų ginami viešojo intereso naudai veikiantys pranešėjai.

2016 m. lapkričio mėn. vykusiame antrajame metiniame kolokviume pagrindinių teisių klausimais pavadinimu „Žiniasklaidos pliuralizmas ir demokratija“ Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kuriais sieks apsaugoti informaciją apie pažeidimus žurnalistams teikiančius asmenis.

Stiprinant pranešėjų apsaugą taip pat įgyvendinamas Komisijos įsipareigojimas daugiau dėmesio skirti ES teisės aktų vykdymo užtikrinimui, kaip nustatyta 2016 m. Komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“.

Daugiau informacijos

Komunikatas dėl pranešėjų apsaugos stiprinimo ES lygmeniu

Direktyva dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

Klausimai ir atsakymai

Informacijos suvestinė