Atstovybė Lietuvoje

Atkirtis dezinformacijai internete. Ekspertų grupė pasisako už didesnį interneto platformų skaidrumą

Kovo 12 d. už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakingai Komisijos narei Mariyai Gabriel įteiktoje aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje pasiūlyta melagingų naujienų ir dezinformacijos internete apibrėžtis ir keletas rekomendacijų.

13/03/2018

Nepriklausomi ekspertai pasisako už principų kodeksus, kurių turėtų įsipareigoti laikytis interneto platformos ir socialiniai tinklai. Ataskaita papildo pirmąsias taip pat šiandien paskelbtų viešų konsultacijų ir „Eurobarometro“ apklausos įžvalgas. Ši medžiaga padės parengti kovai su dezinformacija internete skirtą komunikatą, kurį Komisija paskelbs pavasarį.

Komisijos narė Mariya Gabriel sakė: „Dėkoju aukšto lygio ekspertų grupei ir profesorei Madeleine de Cock Buning už tai, kad padėjo grupei atlikti darbą per trumpą laiko tarpą. Surinkę nuomones ir išsamias kolektyvines ekspertines žinias, dabar turime gausios medžiagos, padėsiančios suformuluoti įvairių konstruktyvių pasiūlymų, kaip šalinti internete plintančios dezinformacijos keliamas grėsmes.“

Aukšto lygio ekspertų grupės pirmininkė profesorė Madeleine de Cock Buning sakė: „Labai džiaugiuosi mūsų rezultatais, ypač visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant interneto platformas, ryžtu prisidėti prie veiksmų, kurių imtis rekomenduojame Komisijai. Tai svarbus žingsnis sprendžiant dezinformacijos plitimo problemą – įvairių suinteresuotųjų subjektų koalicijai pritariant paklojome tvirtus pamatus praktikos kodeksams.

Aukšto lygio ekspertų grupė apibrėžė problemą

Aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje konkrečiai aptariamos ne tiek melagingos naujienos, kiek su dezinformacija internete susijusios problemos. Ekspertai sąmoningai vengė termino „melagingos naujienos“ teigdami, kad jis neaprėpia sudėtingos dezinformacijos problemos, į kurią įeina ir sufabrikuotos informacijos suplakimas su faktais.

Ataskaitoje dezinformacija apibrėžta kaip neteisinga, netiksli ar klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant pasipelnyti ar tyčia pakenkti visuomenei. Ji gali kelti grėsmę demokratiniams procesams ir vertybėms. Dezinformacijos taikiniu gali tapti įvairūs konkretūs sektoriai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, mokslas, švietimas ir finansai. Ataskaitoje nurodyta, kad į kiekvieną galimą veiklą svarbu įtraukti visus svarbius dalyvius, ir pirmiausia rekomenduotina taikyti savireguliacijos modelį.

Grupė rekomenduoja ugdyti gebėjimą kritiškai naudotis medijomis ir taip atsilaikyti prieš dezinformaciją; kurti priemones, leidžiančias naudotojams ir žurnalistams duoti atkirtį dezinformacijai; išsaugoti Europos žiniasklaidos įvairovę ir tvarumą; tęsti dezinformacijos poveikio Europoje tyrimus.

Ji taip pat pasisako už principų kodeksus, kurių laikytis turėtų įsipareigoti interneto platformos ir socialiniai tinklai. Ataskaitoje pateikta 10 pagrindinių principų, pavyzdžiui, interneto platformos turėtų paaiškinti, kaip algoritmai atrenka žinias, ir taip užtikrinti skaidrumą. Jos taip pat raginamos bendradarbiaujant su Europos žiniasklaidos įmonėmis veiksmingomis priemonėmis didinti patikimų žinių matomumą ir padėti naudotojams lengviau jas gauti.

Šios priemonės ypač svarbios artėjant rinkimams. Galiausiai grupė rekomenduoja suburti įvairių suinteresuotųjų subjektų koaliciją, kuri užtikrintų sutartų priemonių įgyvendinimą, stebėjimą ir reguliarią peržiūrą.

Apklausos pabrėžia kokybiškos žiniasklaidos reikšmę

Komisija gavo beveik 3 000 atsakymų į 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtų viešų konsultacijų klausimus. Dvi sritys, kuriose, daugumos respondentų nuomone, melagingos naujienos veikiausiai padarytų daugiausiai žalos visuomenei, yra sąmoninga dezinformacija siekiant paveikti rinkimus ir migracijos politiką.

Naujausios„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, žmonės mano, kad Europos Sąjungoje apstu melagingų naujienų: 83 proc. iš maždaug 26 000 apklaustųjų sakė, kad šis reiškinys kelia grėsmę demokratijai. Iš apklausos taip pat matyti kokybiškos žiniasklaidos svarba – tradicinę žiniasklaidą respondentai laiko pačiu patikimiausiu naujienų šaltiniu (radiją – 70 proc., TV – 66 proc., spaudą – 63 proc.). Internetiniai žinių šaltiniai ir vaizdo prieglobos svetainės laikomos pačiu nepatikimiausiu naujienų šaltiniu: jais pasitiki atitinkamai 26 ir 27 proc. respondentų.

Šiuos rezultatus patvirtina viešos konsultacijos – jų dalyviai mažiausiai pasitiki socialiniais tinklais, internetiniais žinių agregatoriais, tinklaraščiais ir svetainėmis, o daugiau kliaujasi tradiciniais laikraščiais ir žurnalais, specializuotomis svetainėmis ir interneto leidiniais, naujienų agentūromis ir viešosioms organizacijomis (iš viso daugiau kaip 70 proc.).

Viešų konsultacijų rezultatai rodo vyraujant bendrą nuomonę, kad per socialinius tinklus dezinformacija lengvai plinta dėl to, kad melagingos naujienos virpina skaitytojų jausmus (88 proc.), o jų paskirtis yra iškreipti viešas diskusijas (84 proc.) ir pritraukti pajamų (65 proc.). Pusė respondentų mano, kad faktų tikrinimas po dezinformacijos nėra išeitis, nes tai nepasiekia žmonių, kurie matė pirminę informaciją.

Pagrindiniai faktai

Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris įgaliojimų rašte už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakingai Komisijos narei Mariyai Gabriel pavedė įvertinti sunkumus, kuriuos mūsų demokratinėse valstybėse kelia melagingų žinių platinimas interneto platformose, ir pradėti svarstymus, ko reikėtų imtis ES lygmeniu siekiant apsaugoti mūsų piliečius.

Buvo sukurta aukšto lygio ekspertų grupė, kad konsultuotų Komisiją melagingų naujienų reiškinio masto klausimais. Tarp 39 į grupę paskirtų ekspertų – pilietinės visuomenės, socialinių tinklų platformų, naujienų sklaidos organizacijų atstovai, žurnalistai ir akademinės bendruomenės atstovai.

Europos Sąjunga jau aktyviai kovoja su melagingomis naujienomis: po 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdžio įkurta Rytų strateginių komunikacijų darbo grupė, už kurią atsakinga Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja F. Mogherini. Grupei pavesta kovoti su dezinformacija į Rytus nuo ES esančiose kaimyninėse šalyse. Be to, Komisijos neseniai pateiktuose pasiūlymuose modernizuoti ES autorių teisių taisykles yra nuostata dėl aukštos kokybės žurnalistikos apsaugos suteikiant naujiems leidėjams teises internete, kad jie galėtų prisitaikyti prie kintančios skaitmeninės aplinkos. ES lygmeniu ES ekspertų grupėje dėl žiniasklaidos raštingumo taip pat galima keistis geriausia patirtimi, kaip mokyti kritiškai naudotis žiniasklaida, pavyzdžiui, piliečiams suteikiant priemones sklaidyti klaidinančią informaciją.

Daugiau informacijos

Aukšto lygio ekspertų grupės melagingų naujienų ir dezinformacijos klausimais ataskaita

Pirminiai viešų konsultacijų rezultatai

„Eurobarometro“ apklausos pristatymas