Atstovybė Lietuvoje

Valstybių narių pažangos įgyvendinant ekonominius ir socialinius prioritetus apžvalga

Kovo 7 d. Europos Komisija paskelbė metinę valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties bei konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos analizę ir galimo disbalanso vertinimą.

07/03/2018

Europos ekonomika sparčiai auga. Matomos ne tik teigiamos ekonominės perspektyvos, bet ir geresnė darbo rinkos ir socialinė padėtis. Tai rodo, jog pastaruoju metu valstybių narių vykdytos reformos duoda rezultatų, ir suteikia galimybę dar labiau padidinti ES šalių ekonomikos ir visuomenės atsparumą. Vis dėlto ekonomikos atsigavimas nėra vienodai naudingas visiems visuomenės nariams, o struktūriniai trūkumai kai kuriose valstybėse narėse stabdo ekonomikos augimą ir konvergenciją. Štai kodėl ES šalys turėtų išnaudoti šią progą dar labiau sustiprinti savo ekonomikos pagrindus.

Paskelbtose 27 šalių ataskaitose (skirtose visoms valstybėms narėms, išskyrus Graikiją, kuriai taikoma stabilumo paramos programa) pateikiama Komisijos darbuotojų parengta metinė valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo per kelerius metus pažangos analizė. Ši analizė yra Europos politikos koordinavimo semestro dalis; ji grindžiama intensyviu techniniu ir politiniu dialogu su valstybėmis narėmis ir su suinteresuotosiomis šalimis visais lygmenimis.

12 valstybių narių, kurios praėjusių metų lapkričio mėn. buvo atrinktos nuodugniai apžvalgai, ataskaitose pateiktas galimo makroekonominio disbalanso įvertinimas. Dokumentų rinkinyje pateikiama atnaujinta informacija apie šalių skirstymą į kategorijas pagal vadinamąją makroekonominio disbalanso procedūrą.

Pirmą kartą šalių ataskaitose ypatingas dėmesys skiriamas 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtiems Europos socialinių teisių ramsčio prioritetams. Ypač daug dėmesio šiais metais skiriama su įgūdžiais susijusių sunkumų analizei ir socialinės apsaugos sistemų veikimui nacionaliniu lygmeniu. Socialinių rodiklių suvestinės duomenys taip pat naudojami užimtumo ir socialinių veiksmų rezultatams stebėti.

Šis 2018 m. Europos semestro žiemos dokumentų rinkinys parengtas pagal lapkričio mėn. paskelbtą 2018 m. metinę augimo apžvalgą ir rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kuriose nustatyti ateinančių metų Europos lygmens prioritetai. Dabar daugiau dėmesio jame sutelkiama į nacionalinį semestro aspektą ir suteikiamas pagrindas valstybėms narėms iki balandžio mėn. vidurio parengti metines nacionalines programas. Komisija, gegužės mėn. rengdama pasiūlymus dėl kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vadovausis tomis nacionalinėmis programomis ir šalių ataskaitomis.

Kaip ir kiekvienais metais, šalių ataskaitose įvertinama valstybių narių pažanga sprendžiant pagrindinius ekonominius ir socialinius uždavinius ir įgyvendinant anksčiau joms pateiktas rekomendacijas. Valstybės narės per keletą metų padarė bent tam tikrą pažangą įgyvendindamos daugiau kaip du trečdalius rekomendacijų.

Komisija taip pat priėmė Struktūrinių reformų rėmimo programos 2018 m. darbo programą, pagal kurią bus teikiama parama valstybėms narėms vykdant reformas, visų pirma tas, kurios konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodytos kaip prioritetinės. 2018 m. 24 valstybėse narėse bus paremta daugiau kaip 140 projektų.

Lietuvos ataskaita

Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 2017 m. šalies ekonomikos augimas įgavo pagreitį ir pasiekė 3,8 %. Užimtumas pasiekė rekordines aukštumas, nedarbas toliau mažėja. Manoma, kad 2018 ir 2019 m. ekonomikos augimas tęsis ir atitinkamai sieks 2,9 % ir 2,6 %. Šalis siekia, kad teigiamą ekonominį poveikį pajustų visi, ir ėmėsi stiprinti socialinės apsaugos sistemą, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu bei tvarkyti švietimo sektorių. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Taigi didžiausi iššūkiai Lietuvai išlieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje Europos Komisija nurodė, kad, be kita ko:

  • Šiek tiek sumažinta mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimo priemonės duoda pirmuosius teigiamus rezultatus, tačiau iššūkių tebėra. Mokesčių sistema pajamų nelygybę vis dar mažina menkai, taip pat lėtai pereinama prie mokesčių iš tokių šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui.

  • Numatoma, kad darbo užmokestis toliau didės sparčiau nei našumas, nes išliks žemas absoliutus darbo užmokesčio lygis ir įtampa darbo rinkoje. Todėl konkurencingumui išlaikyti bus labai svarbu didinti našumą. Žiniomis grindžiamai veiklai vykdyti reikės kelti darbo jėgos kvalifikaciją ir pasitelkti daugiau šiuolaikinių technologijų bei inovacijų, ypač privačiajame sektoriuje. Geri įmonių rezultatai diegiant skaitmenines technologijas ir svari parama startuoliams turėtų duoti teigiamų rezultatų ateityje.

  • Viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai efektyvumas tebėra mažas, o įmonės ir mokslo bendruomenė vis dar mažai bendradarbiauja. Tolesnė pažanga pertvarkant viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus organizavimą ir finansavimą turėtų padėti geriau panaudoti turimus išteklius.

  • Lietuvos verslo aplinka toliau gerėja, tačiau investavimas dar negrįžo į ankstesnį lygį. Investicijas stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų aplinka. Investicijoms padidinti taip pat reikėtų pagerinti viešųjų investicijų strateginį planavimą bei efektyvumą.

  • Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu įtampos darbo rinkoje sąlygomis, o Lietuvos švietimo sistema yra nepakankamai efektyvi ir nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius.

  • Nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių ES. Tai yra riboto mokesčių sistemos progresyvumo, didelių žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumų ir neadekvačios išmokų sistemos padarinys.

  • Sveikatos priežiūros rezultatai tebėra palyginti prasti, todėl Lietuvos darbo jėgos našumas yra mažesnis. Dėl prastų sveikatos rodiklių finansinės ir socialinės sąnaudos tebėra didelės. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūros sektorių lygis ir lėtas reformų tempas.

Vienu teigiamų poslinkių Lietuvoje Europos Komisija įvardija sėkmingą finansinių technologijų („FinTech“) sektoriaus vystymą. Manoma, jog naujo Lietuvos finansų rinkos segmento plėtra turės teigiamą poveikį BVP ir užimtumui, tikimasi, kad ji paskatins ir kitų sektorių augimą. Lietuvos „FinTech“ iniciatyva yra geras skirtingų institucijų efektyvaus bendradarbiavimo siekiant bendro politikos tikslo pavyzdys, kuriuo būtų galima vadovautis sprendžiant ir kitus iššūkius. 

Makroekonominio disbalanso šalinimas

Praėjusių metų lapkričio mėn. Komisija pradėjo nuodugnias 12-os valstybių narių apžvalgas, kad išanalizuotų, ar jose susidaręs makroekonominis disbalansas, ir įvertintų šio disbalanso sunkumą. Nustatyta, kad 12 valstybių narių, kurių padėtis buvo nuodugniai išnagrinėta šiais metais, praėjusiais metais buvo susidaręs disbalansas arba perviršinis disbalansas. Komisija dabar padarė išvadą, kad 11 iš 12 tikrintų valstybių narių yra susidaręs disbalansas (8) arba perviršinis disbalansas (3). Nuodugnių apžvalgų rezultatų santrauka:

  • Italijoje, Kipre ir Kroatijoje yra susidaręs perviršinis ekonominis disbalansas.
  • Airijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra susidaręs ekonominis disbalansas. Bulgarijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje praėjusiais metais nustatytas perviršinis disbalansas sumažėjo.
  • Slovėnijoje ekonominio disbalanso nebėra.

Komisija pabrėžė, kad Bulgarija ir Portugalija turi toliau dėti pastangas, kad disbalansas būtų panaikintas ilgam.

Europos socialinių teisių ramstis

Europos semestro socialinis aspektas šiais metais buvo sustiprintas į jį įtraukus Europos socialinių teisių ramsčio prioritetus. Šalių ataskaitose taip pat naudojamasi socialinių rodiklių suvestinės duomenimis siekiant stebėti užimtumo ir socialinių veiksmų rezultatus. Natūralu, kad situacijos ir prioritetai skiriasi ir analizėje atsižvelgiama į šią įvairovę. Ypatingą susirūpinimą kai kuriose valstybėse narėse kelia šios sritys: tinkamų įgūdžių ugdymas, nuolatinis vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas, didelė darbo rinkos segmentacija ir dirbančiųjų skurdo rizika, taip pat nedidelis socialinių pervedimų poveikis skurdo mažinimui, vangus darbo užmokesčio augimas ir neveiksmingas socialinis dialogas.

Tolesni veiksmai

Šalių ataskaitose pateikiamas Komisijos atliktas padėties kiekvienoje valstybėje narėje vertinimas. Jos taip pat suteikia pagrindą įsitraukti visoms suinteresuotosioms šalims. Tikimasi, kad Taryba aptars ataskaitas ir nuodugnių apžvalgų rezultatus. Komisija surengs dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis, kad su jomis aptartų atitinkamas ataskaitas. Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai lankysis valstybėse narėse, susitiks su vyriausybių, nacionalinių parlamentų atstovais, socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir aptars ataskaitose nustatytus faktus.

Kitas žingsnis valstybėms narėms – iki balandžio mėn. vidurio pateikti savo ekonominės ir socialinės politikos prioritetus nacionalinėse reformų programose bei stabilumo arba konvergencijos programose (dėl biudžeto prioritetų), atsižvelgiant į nustatytus uždavinius, taip pat į 2018 m. metinės augimo apžvalgos prioritetus ir į rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos. Komisija rekomenduoja šias programas rengti padedant nacionaliniams parlamentams ir visoms pagrindinėms suinteresuotosioms šalims, kaip antai socialiniams partneriams, regionų bei vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms.

Gegužės mėn. Komisija pasiūlys naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Pagrindiniai faktai

Žiemos semestro dokumentų rinkinys yra metinio politikos koordinavimo ES lygmeniu ciklo – Europos semestro – dalis. Jis parengtas pagal lapkričio mėn. paskelbtą 2018 m. metinę augimo apžvalgą ir euro zonai skirtą rekomendaciją, kuriose nustatyti ateinančių metų Europos lygmens prioritetai. Dabar dėmesys sutelkiamas į nacionalinį Europos semestro aspektą.

Jis grindžiamas naujausiais Komisijos 2018 m. žiemos tarpinės ekonominės prognozės duomenimis ir yra paremtas

analize ir rekomendacijomis. Šalių ataskaitos suteikia pagrindą valstybėms narėms iki balandžio mėn. vidurio parengti nacionalines programas, o Komisijai vėliau pavasarį pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Daugiau informacijos

Lietuvos ataskaita

Klausimai - atsakymai Europos semestro žiemos dokumentų rinkinys

Šalių ataskaitos

Apibendrinamasis komunikatas dėl šalių ataskaitų

Specialios stebėsenos ataskaitos pagal MDP

Struktūrinių reformų rėmimo programos 2018 m. darbo programa

2018 m. metinė augimo apžvalga

2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

2018 m. euro zonai skirta rekomendacija

2018 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas

Europos socialinių teisių ramstis

Europos semestro ciklo vaizdinis pristatymas

Teminės informacijos suvestinės