Atstovybė Lietuvoje

Antimonopolinė politika. Komisija kviečia teikti pastabas dėl „Gazprom“ įsipareigojimų, susijusių su Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkomis

Europos Komisija kviečia visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl įsipareigojimų, kuriuos nurodė įmonė „Gazprom“, atsiliepdama į Komisijos susirūpinimą dėl konkurencijos dujų rinkose Vidurio ir Rytų Europoje. Įsipareigojimais bus sudarytos sąlygos tarpvalstybiniams dujų srautams už konkurencingas kainas.

13/03/2017

Už konkurencijos politiką atsakinga ES Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Esame įsitikinę, kad „Gazprom“ įsipareigojimai sudarys sąlygas netrukdomai prekiauti dujomis Vidurio ir Rytų Europoje konkurencingomis kainomis. Jie išsklaido mūsų būgštavimus dėl konkurencijos ir yra perspektyvus ES taisykles atitinkantis sprendimas. Jie net padeda geriau integruoti regiono dujų rinkas.

Tai svarbu milijonams europiečių, kuriems dujos būtinos namams šildyti ir verslo reikmėms.

Dabar norime sužinoti klientų ir kitų suinteresuotųjų šalių nuomones ir prieš priimdami sprendimą jas kruopščiai apsvarstysime.“

„Gazprom“ yra dominuojanti dujų tiekėja daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių. 2015 m. balandžio mėn. Komisija nusiuntė prieštaravimo pareiškimą ir pareiškė preliminarią nuomonę, kad „Gazprom“, vykdydama bendrą Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų skaidymo strategiją, pažeidinėja ES antimonopolines taisykles.

Komisijos nuomone, „Gazprom“ siūlomi įsipareigojimai išsklaido jos būgštavimus dėl konkurencijos. Jie padeda geriau integruoti Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkas ir palengvina tarpvalstybinę dujų prekybą konkurencingomis kainomis.

Konkrečiai, Komisija mano, kad „Gazprom“ įsipareigojimai atitinka jos tikslus išsklaidyti visus būgštavimais dėl konkurencijos, nes užtikrina, kad:

  • visam laikui panaikinami apribojimai perparduoti dujas į kitas šalis ir sudaromos sąlygos tarpvalstybiniams perparduodamų dujų srautams Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose;
  • dujų kainos Vidurio ir Rytų Europoje atitiks konkurencinius kainų lyginamuosius indeksus ir
  • „Gazprom“ nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos išsiderėjo iš klientų pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.

Dabar Komisija kviečia visas suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl įsipareigojimų per septynias savaites nuo jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Tada, atsižvelgusi į visas gautas nuomones, ji priims galutinę nuomonę, ar įsipareigojimai patenkinamai išsklaido būgštavimus dėl konkurencijos.

Jei išvada teigiama, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įsipareigojimai įmonei „Gazprom“ taptų teisiškai privalomi pagal ES antimonopolinio reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį. Jei įmonė tokius įsipareigojimus pažeistų, Komisija galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės metinės pasaulinės apyvartos, be būtinybės įrodyti, kad buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės.

Kalbant plačiau, reali konkurencija Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose priklauso ne tik nuo ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo, bet ir nuo investicijų į dujų tiekimo įvairinimą, taip pat tinkamo energetiką reglamentuojančių Europos ir nacionalinės teisės aktų parengimo ir įgyvendinimo. Todėl vienas svarbiausių Komisijos prioritetų – sukurti Europos energetikos sąjungą.

 

graph LT

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Gazprom“ įsipareigojimai išsamiai

Komisijos prieštaravimo pareiškime pateikti trys pagrindiniai būgštavimai dėl konkurencijos. „Gazprom“ įsipareigojimai juos išsklaido. Įmonė įsipareigojo laikytis įsipareigojimų aštuonerius metus.

1)          Galimybė laisvai nukreipti dujų srautus Vidurio ir Rytų Europoje

Komisija susirūpinusi, kad „Gazprom“ nustatė teritorinius apribojimus tiekimo sutartyse su didmenininkais ir kai kuriais pramoniniais klientais aštuoniose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Šie apribojimai trukdo laisvai prekiauti dujomis Vidurio ir Rytų Europoje.

„Gazprom“ įsipareigojo pašalinti visas sutartimis sudaromas laisvo dujų tiekimo kliūtis Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose. Be to, ji įsipareigojo aktyviai imtis priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos geresnei tų rinkų integracijai:

  • Pašalinti rinkos suskaidymą. „Gazprom“ panaikins visus tiesioginius ir netiesioginius sutartimis sudaromus apribojimus, kurie neleidžia jos klientams įsigytų dujų perparduoti kitoje šalyje arba jiems sumažina tokio sandorio ekonominį patrauklumą Tai reiškia, kad „Gazprom“ panaikins ne tik dujų perpardavimo apribojimus, pavyzdžiui, eksporto draudimus ir nuostatas dėl paskirties, bet ir visas nuostatas, dėl kurių sumažėja klientų komercinės paskatos dujas perparduoti, pavyzdžiui, pagal kurias „Gazprom“ gautų perparduodant gauto pelno dalį. Be to, „Gazprom“ tokių nuostatų neįtrauks į sutartis ateityje.
  • Pagerinti rinkos jungtis su Bulgarija. „Gazprom“ sutarčių nuostatomis dėl dujų stebėjimo ir apskaitos Bulgarijos dujų rinka buvo izoliuota nuo kaimyninių ES dujų rinkų. „Gazprom“ įsipareigojo atitinkamas sutartis pakoreguoti. Tai leis Bulgarijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojui kontroliuoti tarpvalstybinius dujų srautus ir padės Bulgarijai lengviau sudaryti sutartis su ES kaimyninėmis šalimis, pirmiausia Graikija, dėl jungiamųjų dujotiekių.
  • Suteikti daugiau galimybių tiekti dujas į Baltijos šalis ir Bulgariją. Jei klientai nori perparduoti dujas į kitą šalį, dujoms gabenti jiems reikia prieigos prie dujų infrastruktūros. Bulgarija ir Baltijos šalys šiuo metu neturi tokių jungiamųjų dujotiekių su kaimyninėmis ES šalimis. „Gazprom“ įsipareigojo pasiūlyti atitinkamiems klientams Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje galimybę reikalauti tiekti visas sutartyje numatytas dujas arba dalį jų per įleidimo taškus į Baltijos šalis ir Bulgariją. Tai sudarytų sąlygas klientams ieškoti naujų verslo galimybių Baltijos šalyse ir Bulgarijoje net kol nėra jungiamosios dujų tiekimo infrastruktūros. „Gazprom“ būtų leista skaidriai nustatyti fiksuotą paslaugos mokestį, kuris atitiktų paprastai rinkoje už tokią paslaugą jos imamą mokestį.

2)          Konkurencingų dujų kainų Vidurio ir Rytų Europoje užtikrinimas

Komisija buvo susirūpinusi, kad teritoriniai apribojimai leido „Gazprom“ nesąžiningai užimti rinkos dalį ir todėl ji galėjo taikyti išpūstų kainų politiką penkiose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.

„Gazprom“ įsipareigojo atlikti nemažai svarbių pakeitimų sutarčių nuostatose dėl kainų peržiūros, kad tose dujų rinkose būtų užtikrintos konkurencingos dujų kainos:

  • Dujų kainos siejamos su konkurenciniais lyginamaisiais rodikliais.„Gazprom“ į sutarčių su klientais penkiose valstybėse narėse nuostatas dėl kainų peržiūros įtrauks konkurencinius lyginamuosius rodiklius, įskaitant Vakarų Europos dujų biržų kainas. Kainų peržiūros nuostatos sudaro sąlygas klientams reikalauti keisti jiems taikomą dujų kainą. Įsipareigojimais klientams bus suteikta aiški sutartimi nustatyta teisė reikalauti peržiūrėti kainą, kai jų mokamos kainos skiriasi nuo konkurencinių kainos lyginamųjų rodiklių. Tai tuose regionuose ateityje užtikrintų konkurencingas dujų kainas.
  • Dažnesnės ir efektyvesnės kainų peržiūros.„Gazprom“ kainas peržiūrės dažniau ir sparčiau. Į sutartis, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, kuriose kainų peržiūros nuostatų nėra, „Gazprom“ įtrauks nuostatas, įtvirtinančias minėtus principus.

3)          Reikalavimų, išsiderėtų naudojantis dominuojančia savo padėtimi rinkoje, atšaukimas

Galiausiai, Komisija susirūpinusi, kad „Gazprom“ pasinaudojo dominuojančia padėtimi dujų tiekimo rinkoje, kad įgytų pranašumų, susijusių su prieiga prie dujų infrastruktūros ar jos kontrole. Prieštaravimo pareiškime buvo išreikštas susirūpinimas dėl „South Stream“ projekto Bulgarijoje ir „Yamal“ dujotiekio Lenkijoje.

  • Atšaukiami „Gazprom“ reikalavimai dėl „South Stream“. „Gazprom“ įsipareigojo nereikalauti iš partnerių Bulgarijoje atlyginti žalą dėl to, kad buvo nutrauktas „South Stream“ projektas. Tai daroma neatsižvelgiant į tai, ar tokie reikalavimai būtų buvę pagrįsti.

„Yamal“ dujotiekio klausimu Komisijos tyrimas parodė, kad ši antimonopolinė procedūra padėties pakeisti negali dėl Lenkijos ir Rusijos tarpvyriausybinio susitarimo poveikio. 

Siekiant, kad būsimi tarptautiniai susitarimai būtų patogesni, Komisija 2016 m. vasario mėn. pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, pagal kurį tarpvyriausybinius susitarimus pirmiausia išnagrinėtų Komisija. 2017 m. kovo 2 d. pasiūlymui pritarė Europos Parlamentas, ir dabar jis svarstomas Taryboje (taip pat žr. Komisijos pranešimą spaudai, kuriame sveikinamas 2016 m. gruodžio mėn. pasiektas politinis susitarimas).

Kuo įsipareigojimai naudingi kiekvienai suinteresuotai valstybei narei, išsamiau aprašyta kiekvienos šalies (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos) informacijos suvestinėje.

Su visu įsipareigojimų tekstu galima susipažinti Komisijos svetainėje, skirtoje konkurencijai. Pasiūlytų įsipareigojimų santrauka bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje. Daugiau informacijos skelbiama Komisijos konkurencijos svetainėje pateikiamame viešajame bylų registre pagal bylos numerį 39816.

 

Kuo įsipareigojimai naudingi Lietuvos dujų rinkai

Didžiausią susirūpinimą Komisijai kelia tai, kad „Gazprom“ izoliavo Lietuvos dujų rinką ir Lietuvoje galėjo nustatyti pernelyg dideles kainas, palyginti su Vakarų Europos lyginamaisiais rodikliais, ypač suskystintų dujų biržų kainomis.

Pastaraisiais metais Lietuvos dujų rinkos veikimas pagerėjo, labiausiai dėl suskystintų gamtinių dujų laivo-terminalo Klaipėdoje. Šiandien Lietuvos vartotojai gali naudotis pasaulinėmis suskystintų gamtinių dujų rinkomis tiek susidarius ekstremaliai padėčiai, tiek ieškodamos alternatyvaus tiekimo šaltinių.

Nepaisant šio pagerėjimo ir to, kad sutartis su Lietuva dėl dujų tiekimo nustojo galioti, „Gazprom“ yra dominuojanti įmonė gamintojų grandies Lietuvos didmeninėje dujų tiekimo rinkoje, ir Lietuvos vartotojai toliau perka dujas iš „Gazprom“. Lietuvos rinka didžia dalimi lieka izoliuota. Šią izoliaciją iš dalies lėmė „Gazprom“ teritoriniai apribojimai, įtvirtinti jos dujų tiekimo sutartyse su Vidurio ir Rytų Europos klientais. Kita priežastis – nėra galimybių naudotis jungiamaisiais dujotiekiais tarp Baltijos šalių ir likusios Vidurio ir Rytų Europos dalies, kurie leistų importuoti dujas iš įvairesnių šaltinių.

Tokiomis aplinkybėmis „Gazprom“ įsipareigojimai sudaro aiškią sistemą, padėsiančią laisvai tiekti dujas per Lietuvos sieną ir užtikrinsiančią Lietuvos vartotojų galimybę dujas įsigyti už konkurencingą kainą dabar ir ateityje.

  • Galimybė laisvai tiekti dujas per Lietuvos sienas. „Gazprom“ visam laikui panaikins visas rinkos skaidymo nuostatas dujų tiekimo sutartyse su Vidurio ir Rytų Europos klientais, įskaitant, aišku, ir Lietuvos klientus. Tai leis Vidurio ir Rytų Europoje dujomis prekiauti laisvai. Lietuvos klientai galės ir eksportuoti dujas į kitas ES dujų rinkas, nesaistomi jokių „Gazprom“ tiekimo sutartyse numatytų apribojimų, ir importuoti iš jų.
  • Konkurencingų kainų užtikrinimas Lietuvos dujų rinkoje dabar ir ateityje. Atlikdama tyrimą, Komisija nustatė, kad negalėjimas orientuotis į kainas konkurencinėse dujų biržose buvo vienas iš veiksnių, lėmusių didesnes kainas Vidurio ir Rytų Europoje. „Gazprom“ įsipareigojo visose ilgalaikėse sutartyse suteikti Lietuvos klientams galimybę reikalauti persiderėti dėl jiems taikomos dujų kainos, jeigu ji imtų skirtis nuo Vakarų Europos kainų lyginamojo rodiklio, įskaitant kainas konkurencinėse dujų biržose. Tokias sutartimi nustatytas kainų peržiūras būtų galima atlikti dažnai, ir jų trukmė būtų racionalizuota. Žinoma, geresnė Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkos integracija, prie kurios prisidės „Gazprom“ įsipareigojimai, savaime padės užtikrinti konkurencines kainas.
  • Atsiranda daugiau galimybių tiekti dujas į Lietuvą. Kaip minėta, Baltijos šalių dujų rinkos vis dar labai izoliuotos nuo likusių Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų, nes trūksta jungiamosios dujų perdavimo infrastruktūros. Lietuvos vartotojai turi mažai galimybių ieškoti alternatyvių dujų tiekėjų kitur negu kaimyninėse Baltijos šalyse, nes tie tiekėjai negali naudotis infrastruktūra, kuria galėtų gabenti perparduotas dujas į Lietuvą. „Gazprom“ sudarys sąlygas į apsikeitimą panašioms operacijoms: klientų prašymu įmonė sutartyse numatytas dujas gabens ne į atrinktus tiekimo punktus Lenkijoje ir Slovakijoje, bet į Lietuvą. Tai leis Lietuvos klientams ieškoti alternatyvių dujų tiekėjų, kol taps prieinama dujų perdavimo infrastruktūra, jungianti Baltijos šalis su likusia Vidurio ir Rytų Europa (planuojamasis GIPL dujotiekis).