ES parama Ukrainai. Praktinė informacija

 

ES veiksmai

 

Iš arti

Įvykių chronologija

  • Balandžio 29 d.

    Komisija skyrė daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR išankstinių mokėjimų valstybėms narėms, kad padėtų valdyti į jų teritoriją atvykstančių žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, srautus. REACT-EU mokėjimai atlikti pagal iniciatyvą dėl ES sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje.

  • Balandžio 27 d.

    Komisija pasiūlė vieniems metams sustabdyti importo muitų taikymą visam Ukrainos eksportui į ES. Pagal šį pasiūlymą vieniems metams taip pat būtų sustabdytos visos iš Ukrainos eksportuojamam plienui taikomos ES antidempingo ir apsaugos priemonės. Šiuo plataus užmojo veiksmu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES ir palengvinti sudėtingą Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį.

  • Balandžio 17 d.

    ES skyrė dar 50 mln. EUR humanitarinei pagalbai nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms remti: 45 mln. EUR humanitariniams projektams Ukrainoje ir 5 mln. EUR Moldovai. Bendra ES reaguojant į karą humanitarinei pagalbai skirta suma dabar siekia 143 mln. EUR. Tai 1 mlrd. EUR paramos priemonių rinkinio, kurį Europos Komisija įsipareigojo skirti renginyje „Palaikykime Ukrainą“, dalis.

  • Balandžio 9 d.

    Pasaulinis lėšų rinkimo renginys ir kampanija „Palaikykime Ukrainą“ padėjo surinkti 9,1 mlrd. EUR nuo Rusijos invazijos – tiek Ukrainos viduje, tiek į užsienį – bėgantiems asmenims, įskaitant Europos Komisijos skirtą 1 mlrd. EUR sumą. Be to, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskelbė apie papildomą 1 mlrd. EUR paskolą dėl invazijos perkeltų asmenų poreikiams tenkinti.

  • Balandžio 8 d.

    ES, reaguodama į žiaurią agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, susitarė dėl penktojo ribojamųjų priemonių Rusijai rinkinio. Kartu su keturiais ankstesniais rinkiniais šiomis sankcijomis dar prisidedama prie ekonominio spaudimo Kremliui didinimo ir jo gebėjimo finansuoti invaziją į Ukrainą silpninimo. Šių priemonių poveikis bus platesnis ir skaudesnis, kad Rusijos ekonomika nukentėtų dar labiau. Priemonės buvo koordinuojamos su tarptautiniais partneriais.

  • Balandžio 8 d.

    ES ir Ukrainoje įsisteigę telekomunikacijų operatoriai pasirašė bendrą pareiškimą dėl suderintų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti ir stabilizuoti įperkamą arba nemokamą tarptinklinį ryšį ir tarptautinius skambučius tarp ES ir Ukrainos. Bendru pareiškimu siekiama sukurti stabilesnę sistemą, kuri padėtų perkeltiems ukrainiečiams visoje Europoje palaikyti ryšį su Ukrainoje likusiais šeimos nariais ir draugais.

  • Balandžio 6 d.

    Komisija paskelbė rekomendaciją dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, akademinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiama gairių ir praktinių patarimų, kad pripažinimo procesas būtų greitas, teisingas ir lankstus.

  • Balandžio 5 d.

    Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė penktąjį ES sankcijų Rusijai rinkinį. Naujos platesnės ir griežtesnės ribojamosios priemonės bus taikomos šešiems ramsčiams – bus suduotas skaudus smūgis Rusijos ekonomikai ir toliau daromas spaudimas Rusijos Vyriausybei.

  • Balandžio 4 d.

    ES su Ukraina įsteigė jungtinę tyrimo grupę, kurios užduotis – rinkti įrodymus ir tirti karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui. ES yra pasirengusi stiprinti šias pastangas siųsdama tyrimo grupes Ukrainos prokuratūroms remti vietoje. 

  • Balandžio 1 d.

    Komisija priėmė pasiūlymą dėl asmenų, bėgančių nuo karo Ukrainoje, grivinų banknotų konvertavimo į priimančiųjų valstybių narių valiutą. Pasiūlymu siekiama skatinti koordinuotą požiūrį, kad iš Ukrainos bėgantiems asmenims būtų sudarytos vienodos sąlygos konvertuoti grivinų banknotus į vietos valiutą, kad ir kuri valstybė narė būtų juos priėmusi.

  • Kovo 28 d.

    Neeiliniame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas ir už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Ylva Johansson, koordinuodami veiksmus su Tarybai pirmininkaujančia Prancūzija, kuriai atstovavo ministras Géraldas Darmaninas, pristatė 10 punktų planą dėl tvirtesnio Europos veiksmų priimant asmenis, bėgančius nuo karo prieš Ukrainą, koordinavimo.

  • Kovo 25 d.

    Europos Komisija ir Kanados vyriausybė, bendradarbiaudamos su tarptautine interesų gynimo organizacija „Global Citizen“, paskelbė pradėsiančios pasaulinę kampaniją, kurios tikslas – surinkti lėšų asmenims, bėgantiems nuo invazijos į Ukrainą, remti.

  • Kovo 23 d.

    Komisija pristatė veiksmus, kurių imamasi siekiant padėti valstybėms narėms tenkinti asmenų, bėgančių nuo karo prieš Ukrainą, poreikius. ES teikia ne tik neatidėliotiną pagalbą prie sienų, taip pat susijusią su priėmimo pajėgumais ir civiline sauga, bet ir imasi tolesnių veiksmų, kad valstybės narės padėtų užtikrinti pagalbos gavėjams teisę į švietimą, sveikatos priežiūrą, būstą ir darbą.

  • Kovo 22 d.

    Pradėjo veikti Komisijos portalas „Europos mokslinių tyrimų erdvė Ukrainai“ – vieno langelio principu grindžiamas informacijos ir paramos paslaugų Ukrainoje gyvenantiems ir iš jos bėgantiems tyrėjams centras.

  • Kovo 17 d.

    Komisijos turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupė, įsteigta tam, kad užtikrintų sankcijų į sąrašus įtrauktiems Rusijos ir Baltarusijos oligarchams įgyvendinimo koordinavimą ES lygmeniu, suintensyvino savo tarptautinę veiklą. Ji dirbs kartu su nauja darbo grupe, skirta Rusijos elitui, tarpininkams ir oligarchams (REPO) ir jungiančia ES, Didžiojo septyneto šalis ir Australiją.

  • Kovo 15 d.

    Atsižvelgdama į kovo 10 ir 11 d. įvykusio neoficialaus ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo rezultatus, Taryba nusprendė patvirtinti ketvirtąjį ekonominių ir individualių sankcijų rinkinį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Šiomis sankcijomis dar labiau didinamas ekonominis spaudimas Kremliui ir silpninamas jo gebėjimas finansuoti invaziją į Ukrainą.

  • Kovo 11 d.

    Komisija skyrė 300 mln. EUR skubios makrofinansinės pagalbos Ukrainai. Tai yra pirmoji suma iš 600 mln. EUR dalies, numatytos pagal naują 1,2 mlrd. EUR skubios makrofinansinės pagalbos Ukrainai programą. Ši programa – konkretus tvirtos ES paramos Ukrainai įrodymas.

  • Kovo 9 d.

    Atsižvelgdama į padėtį Ukrainoje ir reaguodama į Baltarusijos dalyvavimą agresijos veiksmuose Taryba nusprendė patvirtinti papildomas tikslines sankcijas. Be kito ko, nustatomos ribojamosios priemonės dar 160 asmenų. Kartu su Tarybos priimtomis Baltarusijai ir Rusijai skirtomis sektorinėmis priemonėmis, šiais naujais sąrašais panaikinamos spragos ir konsoliduojamos esamos priemonės, dėl kurių ES susitarė reaguodama į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

  • Kovo 8 d.

    Komisija pateikė informacijos apie didelę ES paramą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms ir juos priimančioms ES šalims. Europa solidariai padeda žmonėms: teikiama tiesioginė humanitarinė pagalba, skubi civilinės saugos pagalba, parama pasienyje, taip pat nuo karo bėgantiems asmenims suteikiamas aiškus teisinis statusas, kad jiems ES iš karto būtų taikoma apsauga.

  • Kovo 8 d.

    Komisija priėmė pasiūlymą dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje, pagal kurį valstybėms narėms ir regionams sudaromos sąlygos teikti skubią paramą žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.

  • Kovo 4 d.

    Komisija sustabdė bendradarbiavimą su Rusijos subjektais mokslinių tyrimų, mokslo ir inovacijų srityse. Komisija nesudarys jokių naujų sutarčių ar naujų susitarimų su Rusijos organizacijomis pagal programą „Europos horizontas“. Be to, Komisija sustabdė bendradarbiavimą su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija pagal Europos kaimynystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas ir pagal INTERREG Baltijos jūros regiono programą.

  • Kovo 2 d.

    Po Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimo ES Taryba nusprendė sustabdyti Rusijos valstybei priklausančių dezinformacijos priemonių „Rusija Today“ ir „Sputnik“ transliavimo veiklą visoje ES. Sankcijos apima visas perdavimo ir platinimo priemones, kaip antai kabelines, palydovines, IPTV, platformas, interneto svetaines ir programėles. Sustabdomos visos susijusios licencijos, leidimai ir platinimo susitarimai. Šios priemonės tiesiogiai ir nedelsiant taikomos visose ES valstybėms narėse.

  • Kovo 2 d.

    Komisija pasiūlė pradėti taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, kad nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms būtų suteikta greita ir veiksminga pagalba. Pagal šį pasiūlymą nuo karo bėgantiems žmonėms ES bus suteikta laikinoji apsauga, o tai reiškia, kad jiems bus suteikti leidimai gyventi ES, galimybė mokytis ir patekti į darbo rinką.

  • Kovo 2 d.

    ES susitarė pašalinti pagrindinius Rusijos bankus iš sistemos SWIFT – svarbiausios pasaulio finansinių pranešimų siuntimo sistemos. Ši priemonė sutrukdys šiems bankams greitai ir veiksmingai vykdyti savo finansinius sandorius visame pasaulyje. Šiandienos sprendimas glaudžiai suderintas su ES tarptautiniais partneriais – Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste.

  • Vasario 28 d.

    Atsakydama į Jungtinių Tautų skubios pagalbos prašymą Komisija paskelbė apie papildomai skiriamą 90 mln. EUR sumą neatidėliotinos pagalbos programoms, siekiant padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems civiliams gyventojams. Lėšos padės Ukrainoje likusiems ir Moldovoje esantiems žmonėms.

    Komisija taip pat koordinuoja pagal ES civilinės saugos mechanizmą Ukrainai teikiamą materialinę pagalbą. Šiuo metu pasiūlymų yra pateikusios 20 valstybių narių, įskaitant dėl 8 mln. būtiniausių medicininės priežiūros reikmenų, taip pat civilinės saugos paramą.

    Moldova aktyvavo šį mechanizmą į šią šalį atvykstantiems ukrainiečiams remti. Austrija, Prancūzija ir Nyderlandai jau pasiūlė skubią paramą, pvz., pastogei įrengti skirtus reikmenis ir medicininę pagalbą Moldovai.

  • Vasario 27 d.

    Komisija pasiūlė papildomų paramos priemonių Ukrainai ir sankcijas Rusijai, įskaitant

    • ginklų ir kitos įrangos pirkimo ir pristatymo Ukrainai finansavimą;
    • ES oro erdvės uždarymą visiems Rusijai priklausantiems, Rusijos registruotiems arba Rusijos kontroliuojamiems orlaiviams [galioja nuo vasario 28 d.];
    • draudimą ES valstybinėms žiniasklaidos priemonėms „Rusija Today“ ir „Sputnik“ ES, taip pat jų patronuojamosioms įmonėms veikti ES [galioja nuo kovo 2 d.].

    Komisija taip pat pasiūlė naują priemonių rinkinį, skirtą A. Lukašenkos režimui Baltarusijoje: svarbiausiems šalies sektoriams, dvejopo naudojimo prekių eksportui ir prie Rusijos karo veiksmų prisidedantiems Baltarusijos piliečiams.

  • Vasario 26 d.

    Derindama veiksmus su Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada, Jungtine Karalyste ir JAV, Komisija dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasiūlė naują priemonių rinkinį. Šiomis priemonėmis siekiama:

    • pašalinti svarbius Rusijos bankus iš sistemos SWIFT;
    • uždrausti Rusijos centrinio banko sandorius ir įšaldyti visą jo turtą [galioja nuo vasario 28 d.];
    • imtis priemonių Rusijos oligarchų turto atžvilgiu [galioja nuo vasario 28 d.].
  • Vasario 25 d.

    Atsižvelgdama į vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba priėmė konkretiems asmenims skirtų ir ekonominių priemonių rinkinį, grindžiamą penkiais pagrindiniais elementais:

    • finansų sektoriui taikomomis sankcijomis, kuriomis nutraukiama Rusijos prieiga prie svarbiausių kapitalo rinkų, taikomomis 70 proc. Rusijos bankų rinkos, taip pat pagrindinėms valstybinėms įmonėms, įskaitant gynybos sritį;
    • energetikos sektoriui taikomomis sankcijomis, kuriomis bus draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Rusiją konkrečias naftos perdirbimo sektoriaus prekes ir technologijas ir bus nustatyti susijusių paslaugų teikimo apribojimai;
    • transporto sektoriui taikomomis sankcijomis, kuriomis bus uždrausta parduoti bet kokius orlaivius, jų atsargines dalis ir įrangą Rusijos oro transporto bendrovėms. Tai pablogins vieno svarbiausių Rusijos ekonomikos sektorių padėtį ir sumažins šalies sujungiamumo galimybes;
    • technologijų sektoriui taikomomis sankcijomis, kuriomis nustatomi papildomi dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto apribojimai, taip pat tam tikrų prekių ir technologijų eksporto apribojimai, kurie galėtų padėti Rusijai stiprinti jos gynybos ir saugumo sektorių technologiniu požiūriu;
    • vizų politikos sankcijomis, taikomomis diplomatams ir susijusioms grupėms, taip pat verslininkams – jie nebeturės privilegijuotos galimybės patekti į ES.
  • Vasario 24 d.

    Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos neišprovokuotą ir nemotyvuotą karinę agresiją prieš Ukrainą. Glaudžiai bendradarbiaudami su ES partneriais ir sąjungininkais, jie susitarė dėl tolesnių ribojamųjų priemonių, kurios turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai.

  • Vasario 24 d.

    Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ji paragino Rusiją nedelsiant nutraukti smurtą ir išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, dar kartą pakartodama, kad ES visapusiškai remia Ukrainą ir jos gyventojus. Komisijos Pirmininkė pateikė Europos vadovams patvirtinti plataus masto sankcijų rinkinį, skirtą strateginiams Rusijos ekonomikos sektoriams, užblokuojant jų prieigą prie technologijų ir rinkų.

  • Vasario 23 d.

    Reaguodama į tai, kad Rusija pripažino vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis, ir į vėliau priimtą sprendimą į šį regioną siųsti karines pajėgas, ES priėmė sankcijų rinkinį. Sankcijos skirtos:

    • asmenims ir subjektams, kurių veiksmais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi;
    • abiejų vyriausybės nekontroliuojamų regionų ir ES ekonominiams santykiams, siekiant užtikrinti, kad atsakingi asmenys realiai pajustų savo neteisėtų ir agresyvių veiksmų ekonomines pasekmes;
    • Rusijos valstybės ir vyriausybės galimybėms turėti prieigą prie ES kapitalo ir finansų rinkų bei paslaugų, kad būtų apribotas įtampą eskaluojančios ir agresyvios politikos finansavimas.

Dokumentai