Kas yra Europos demokratijos veiksmų planas?

Europos demokratijos veiksmų planu siekiama suteikti galių piliečiams ir kurti atsparesnę demokratiją visoje ES:

  • skatinant laisvus ir sąžiningus rinkimus;
  • stiprinant žiniasklaidos laisvę;
  • kovojant su dezinformacija.

Šios priemonės bus įgyvendinamos visą šios Komisijos kadenciją. 2023 m., likus metams iki kitų Europos Parlamento rinkimų, Komisija peržiūrės veiksmų plano įgyvendinimą.

European democracy action plan

Laisvų ir sąžiningų rinkimų skatinimas

Siekiant užtikrinti demokratiją Europoje reikia imtis ryžtingesnių rinkimų procesų apsaugos veiksmų. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, išsaugoti atviras demokratines diskusijas ir atnaujinti skaitmenines apsaugos priemones.

Šioje srityje numatyti šie svarbiausi veiksmai:

  • pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas didesnis skaidrumas remiamo politinio turinio (politinės reklamos) srityje, ir kartu su šiais teisės aktais parengti paramos priemones ir gaires politinėms partijoms ir valstybėms narėms;
  • pasiūlyti persvarstyti Reglamentą dėl Europos politinių partijų finansavimo;
  • pasitelkus Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą, sukurti naują bendrą operatyvinį mechanizmą, pagal kurį būtų teikiama pagalba siunčiant jungtines ekspertų grupes ir glaudžiai bendradarbiaujama su Bendradarbiavimo tinklų ir informacinių sistemų saugumo klausimais grupe siekiant kovoti su rinkimų procesams kylančiomis grėsmėmis;
  • parengti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti rinkimus ir rinkimų infrastruktūrą nuo grėsmių, įskaitant kibernetinius išpuolius.

Finansavimas

ES struktūrinių fondų lėšos turėtų būti naudojamos pilietinei visuomenei finansuoti, taip pat piliečių dalyvavimo bei politinio aktyvumo pajėgumams didinti ir institucinei ir (arba) administracinei infrastruktūrai kurti. ES lėšos turėtų būti naudojamos siekiant gerinti demokratinio dalyvavimo galimybes ir didinti pasitikėjimą demokratija. Turėtų būti naudojamasi šių programų lėšomis ir teikiamomis galimybėmis:

  • ES jaunimo strategijos;
  • pilietinio ugdymo programų;
  • programos „Kūrybiška Europa“;
  • lyčių lygybės darbotvarkės.

Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas

2022 m. balandžio 27 d. Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad pagerintų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo, paprastai vadinami SLAPP, yra tam tikra priekabiavimo forma, visų pirma naudojama prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, siekiant užkirsti kelią pasisakymams viešojo intereso klausimais arba už juos bausti.

Siūloma direktyva tokiems strateginiams ieškiniams taikoma tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose. Pagal šį teisės aktą teisėjai gali greitai atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams. Direktyvoje taip pat nustatytos kelios procesinės apsaugos priemonės ir teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, žalos atlyginimas ir atgrasančios nuobaudos už piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių pateikimą.

Komisija taip pat priėmė papildomą rekomendaciją, kuria valstybės narės skatinamos suderinti savo taisykles su siūlomu ES teisės aktu nacionalinėse bylose ir visuose procesuose, ne tik civilinėse bylose. Rekomendacijoje valstybės narės taip pat raginamos imtis įvairių kitų kovos su SLAPP priemonių, pavyzdžiui, rengti mokymus ir didinti informuotumą.

Informacijos suvestinė „Geresnė žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsauga“

Žurnalistų saugumas

2021 m. rugsėjo 16 d. Komisija pateikė pirmąją Rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumo didinimo.

Pastaraisiais metais prieš žurnalistus įvykdoma vis daugiau išpuolių; kai kurie iš jų baigėsi tragiškai – žurnalistų nužudymu. Dėl COVID-19 krizės žurnalistų darbas dar pasunkėjo, sumažėjo pajamos, ypač laisvai samdomų darbuotojų, tapo sunkiau patekti į renginių vietas.

Siekdama pakeisti šią tendenciją, Komisija išdėstė veiksmus, kurių imdamosi valstybės narės padidintų žurnalistų saugumą tiek realiame gyvenime, tiek internete. Be kitų dalykų, rekomendacijoje raginama kurti nepriklausomas nacionalines paramos tarnybas, kurios, pavyzdžiui, teiktų pagalbos linijų paslaugas, teisines konsultacijas, psichologinę pagalbą ir prieglobstį žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, kuriems grasinama. Joje taip pat raginama sustiprinti žurnalistų apsaugą per demonstracijas, užtikrinti didesnį saugumą internete ir teikti konkrečią paramą žurnalistėms. 

Informacijos apie Rekomendaciją dėl žurnalistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo suvestinė

 

Kova su dezinformacija

Viso pasaulio demokratinėse valstybėse platinama melaginga informacija, kuri gali destabilizuoti jų demokratines institucijas ir pakirsti piliečių pasitikėjimą. Siekiant spręsti su klaidingos informacijos bei dezinformacijos sklaida ir užsienio šalių kišimusi susijusias problemas, reikalingas skirtingas politinis atsakas.

Europos demokratijos veiksmų plane, remiantis jau atliktu ES darbu, nustatomas Europos vertybėmis ir principais tvirtai grindžiamas visapusiškas atsakas. Juo užtikrinama saviraiškos laisvė ir žmonių teisė susipažinti su teisėtu turiniu.

Siekdama ryžtingiau kovoti su dezinformacija, Komisija imsis šių veiksmų:

  • tobulins esamą ES kovos su užsienio šalių kišimusi į mūsų informacinę erdvę priemonių rinkinį, įskaitant naujas priemones, kurios sudarytų sąlygas išlaidomis apkrauti kaltininkus;
  • vadovaus pastangoms iš esmės persvarstyti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kad šis taptų interneto platformų pareigų ir atskaitomybės bendro reguliavimo sistema, kaip numatyta būsimame Skaitmeninių paslaugų akte;
  • 2021 m. pavasarį paskelbs rekomendacijas, kaip patobulinti Praktikos kodeksą, ir nustatys patikimesnę jo įgyvendinimo stebėsenos sistemą.

ES kovos su dezinformacija praktikos kodeksas

Viešų konsultacijų rezultatai

2020 m. liepos 15 d.–rugsėjo 18 d. Komisija vykdė viešas konsultacijas.

Piliečiai, pilietinė visuomenė ir suinteresuotieji subjektai buvo pakviesti pasidalyti savo patirtimi ir lūkesčiais dėl būsimų iniciatyvų trijose srityse: rinkimų sąžiningumo, žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo ir kovos su dezinformacija.

Rezultatai parodė, kad ES veiksmams pritariama visose trijose srityse, o daugiausia raginama:

  • didinti tikslinio politinio turinio skaidrumą;
  • didinti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos atstovų saugumą;
  • stiprinti ES ir valstybių narių gebėjimus kovoti su dezinformacija;
  • įgalinti piliečius priimti informacija pagrįstus sprendimus, visų pirma vykdant švietimo veiklą ir gerinant jų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis.
Suteikti galimybę piliečiams dalyvauti diskusijose apie politiką yra geriausia, ką Europa gali padaryti, kad padidintų informuotumą daugeliu klausimų. Šviesti žmones apie iššūkius, su kuriais dabar susiduriame, turėtų būti svarbiausias ES prioritetas.

ES pilietis

 

ES turėtų ypač rūpintis žurnalistų ir kitų žiniasklaidos atstovų saugumu. Būtent tuo prasideda ir baigiasi žodžio laisvė. Tai ypač svarbu dezinformacijos amžiuje, kai žmonėms reikia turėti patikimus informacijos šaltinius ir galėti jais pasitikėti.

NVO
„Tai būtų lengviau padaryti taip: vadovaujantis Europos gynybos veiksmų planu ir kitais Komisijos pasiūlymais, pvz., Skaitmeninių paslaugų aktu, parengti gaires, kuriomis visose platformose būtų suvienodintos turinio ribojimo, skaidrumo ataskaitų teikimo, ženklinimo, įspėjamųjų pranešimų teikimo, faktų tikrinimo ir melagingų naujienų žymėjimo procedūros.“

NVO

Kitos su tuo susijusios iniciatyvos

Kontaktiniai duomenys

Adresas pasiteirauti UNITE-E-1@ec.europa.eu

Naujausia

Dokumentai

ParsisiųsdintiPDF - 361 KB
ParsisiųsdintiPDF - 208.5 KB
ParsisiųsdintiPDF - 48.3 KB