Mūsų ekonomikos ir visuomenės transformavimas

Europos žaliasis kursas yra šių transformacinių pokyčių planas.

Visos 27 ES valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, ir iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. 

Tai atvers naujų inovacijų, investicijų ir darbo vietų kūrimo galimybių, taip pat leis

  • elektromobilis sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį
  • darbininkas kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą
  • Namas kovoti su energijos nepritekliumi
  • vėjo elektrinių parkas sumažinti energetinę priklausomybę nuo išorės
  • bėgikė gerinti mūsų sveikatą ir gerovę

Kartu bus užtikrintos priemonės pažeidžiamiems piliečiams pagelbėti, mažinant nelygybę ir energijos nepriteklių, ir Europos bendrovių konkurencingumui sustiprinti.

Darnusis transportas visiems

transportas

Europos Komisija siūlo siekti didesnių automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio sumažinimo tikslų.

  • 55 proc. sumažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m.
  • 50 proc. sumažinti furgonų išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m.
  • 0 naujų automobilių išmetamų teršalų iki 2035 m.

Komisija taip pat skatina mažai teršiančių ir visai netaršių transporto priemonių rinkos augimą. Visų pirma ji siekia užtikrinti, kad piliečiai turėtų tokioms transporto priemonėms įkrauti reikalingą infrastruktūrą, keliaudami tiek trumpais, tiek ilgais atstumais.

Be to, nuo 2026 m. kelių transportas bus įtrauktas į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, taigi už taršą teks susimokėti ir tai skatins rinktis švaresnius degalus bei reinvestuoti į švarias technologijas.

Komisija taip pat siūlo apmokestinti ir aviacijos sektoriuje išmetamą anglies dioksidą. Iki šiol šiam sektoriui taikyta išimtis. Ji siūlo skatinti naudoti tvarius aviacijos degalus – įpareigoti visus iš ES oro uostų kylančius orlaivius papildyti tvarių degalų mišiniu.

Siekdama užtikrinti, kad jūrų sektorius sąžiningai prisidėtų prie bendrų pastangų mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Komisija siūlo apmokestinti jūrų sektoriuje išmetamą anglies dioksidą. Komisija taip pat nustatys tikslus, kad didžiuosiuose uostuose laivams iš kranto būtų tiekiama elektros energija – tai padės sumažinti vietos oro kokybę gadinančio taršaus kuro naudojimą.

Trečiosios pramonės revoliucijos priešakyje

pramonė

Tokiuose sektoriuose kaip energetika, transportas, statyba ir renovacija naujų pasiūlymų poveikis pasijus visoje vertės grandinėje ir padės kurti vietines gerai apmokamas tvarias darbo vietas visoje Europoje.

  • 35 mln. pastatų gali būti renovuota iki 2030 m.
  • 160 000 papildomų žaliųjų darbo vietų galėtų būti sukurta statybų sektoriuje

Tikimasi, kad ekonomikos elektrifikacija ir didesnis atsinaujinančiosios energijos naudojimas paskatins didesnį užimtumą šiuose sektoriuose. Didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą taip pat daugės darbo vietų statybos sektoriuje ir išaugs vietinės darbo jėgos paklausa.

Norime išlaikyti savo klimato srities užmojį ir užtikrinti, kad mūsų pramonės pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nenukentėtų nuo nesąžiningos tarptautinės konkurencijos.

Todėl Komisija siūlo mechanizmą, užtikrinsiantį, kad net ne tokias griežtas klimato taisykles taikančių šalių įmonės, importuodamos savo produktus į ES, susimokėtų anglies dioksido mokestį.

Švaresnė energetikos sistema

energija

Komisija siūlo privalomą atsinaujinančiosios energijos dalį ES energijos rūšių derinyje padidinti iki 40 proc. Taip pat siūloma pramonės ir transporto sektoriams nustatyti papildomų tikslų, susijusių su degalais iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., vandeniliu.

Mažesnis energijos suvartojimas svarbus norint sumažinti ne tik išmetamą teršalų kiekį, bet ir vartotojų bei pramonės sąskaitas už energiją. Komisija siūlo didinti visos ES energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir padaryti juos privalomus, kad galutinės ir pirminės energijos suvartojimas iki 2030 m. iš viso būtų sumažintas 36–39 proc.

  • 40 proc. – naujas atsinaujinančiosios energijos 2030 m. tikslas
  • 36–39 proc. – nauji 2030 m. galutinės ir pirminės energijos vartojimo efektyvumo tikslai

Skatinti žaliąją pertvarką reikėtų ir tinkamas paskatas duodančiomis energinių produktų apmokestinimo taisyklėmis. Komisija siūlo minimaliuosius šildymo ir transporto mokesčių tarifus suderinti su mūsų klimato srities tikslais, o brangimo socialinį poveikį švelninti remiant pažeidžiamus gyventojus.

Pastatų renovacija siekiant žalesnio gyvenimo būdo

pastatai

Naujo Socialinio klimato fondo lėšomis bus remiami didžiausią energijos arba mobilumo nepriteklių patiriantys arba galintys patirti ES piliečiai. Taip bus siekiama palengvinti tų asmenų, kuriuos pokyčiai paveiks labiausiai, finansinę naštą ir užtikrinti, kad pertvarka vyktų teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje.

Per septynerius metus 72,2 milijardų eurų bus skiriama pastatų renovacijai, netaršiam bei mažataršiam judumui ir netgi pajamoms remti.

Renovuoti reikia ne tik gyvenamuosius pastatus – ne mažiau svarbu renovuoti ir viešuosius pastatus, kad juose taip pat būtų naudojama daugiau atsinaujinančiosios energijos ir jų energijos vartojimo efektyvumas būtų didesnis.

Komisija siūlo:

  • reikalauti, kad valstybės narės kasmet renovuotų bent 3 proc. bendro visų viešųjų pastatų patalpų ploto,
  • nustatyti 2030 m. tikslą pastatuose naudoti 49 proc. atsinaujinančiosios energijos,
  • reikalauti, kad valstybės narės iki 2030 m. atsinaujinančiosios energijos naudojimą šildymui ir vėsinimui kasmet didintų 1,1 procentinio punkto.

Pasitelkdami gamtą išsaugokime planetą ir savo sveikatą

gamta

Atkuriant gamtą ir pasirūpinant, kad vėl klestėtų biologinė įvairovė, būtų galima greitai ir pigiai absorbuoti ir kaupti anglies dioksidą.

Todėl Komisija siūlo atkurti Europos miškus, dirvožemius, šlapynes ir durpynus. Taip būtų ne tik absorbuojama daugiau CO2, bet ir mūsų aplinka taptų atsparesnė klimato kaitos poveikiui.

Naudojantis šiais ištekliais tausiai ir pagal žiediškumo principą

  • pagerėtų mūsų gyvenimo sąlygos,
  • aplinka išliktų sveika,
  • būtų sukurta kokybiškų darbo vietų,
  • turėtume tvarių energijos išteklių.

Nauji tikslai, susiję su anglies dioksido absorbavimu gamtinėmis priemonėmis:

  • –225 Mt – senas tikslas 
  • –268 Mt– dabartinis anglies dioksido absorbavimas
  • –310 Mt – naujas tikslas

Siekiant laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir padaryti ES ekonomiką nuo jo nepriklausomą, svarbus bioenergijos naudojimas. Tačiau bioenergija turi būti naudojama tvariai. Komisija siūlo griežtus naujus kriterijus, kad dėl to nebūtų netvariai kertami miškai ir būtų apsaugotos biologinės įvairovės atžvilgiu vertingos teritorijos.

Skatinti pasaulinius klimato politikos veiksmus

pasauliniai veiksmai

Teigiamu Europos žaliojo kurso pavyzdžiu jau pasekė didieji mūsų tarptautiniai partneriai – jie nusistatė terminus, iki kada pasieks poveikio klimatui neutralumą.

Investuodami į atsinaujinančios energijos technologijas kaupiame žinias ir kuriame produktus, kurie bus naudingi visam pasauliui.

Mūsų žalioji pertvarka transporto srityje padės išaugti pasaulyje pirmaujančioms bendrovėms, kurios galės aptarnauti didėjančią pasaulio rinką. Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais drauge sumažinsime CO2 išmetimą viso pasaulio jūrų transporto ir aviacijos sektoriuose.

Šiais pasiūlymais ir idėjomis ES pasidalys su tarptautiniais partneriais lapkričio mėn. Glazge įvyksiančioje JT 26-ojoje klimato kaitos konferencijoje.

  • 30 proc. lėšų pagal ES Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę skiriama klimato tikslams remti. 
  • 1/3 kovos su klimato kaita viešojo finansavimo skiria ES ir jos valstybės narės.

Pagrindiniai etapai

  • 2019 m. gruodis

    Komisija pateikia Europos žaliojo kurso komunikatą – užsimoja poveikį klimatui neutralizuoti iki 2050 m.

  • 2020 m. kovas

    Komisija pasiūlo Europos klimato teisės aktą – poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslas tampa teisiškai privalomas

  • 2020 m. rugsėjis

    Komisija pasiūlo naują ES tikslą – iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. ir įtraukti jį į Europos klimato teisės aktą

  • 2020 m. gruodžio mėn.

    Europos vadovai pritaria Komisijos pasiūlytam tikslui bendrą išmetamųjų teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc.

  • 2021 m. balandis

    Europos Parlamentas ir valstybės narės susitaria dėl Europos klimato teisės akto

  • 2021 m. birželis

    Įsigalioja Europos klimato teisės aktas

  • 2021 m. liepa

    Komisija pasiūlo ekonomikos pertvarkos priemones, padėsiančias pasiekti mūsų 2030 m. klimato srities tikslus Šiuos pasiūlymus, padėsiančius pasiekti 2030 m. klimato srities tikslus, svarstys ir kaip teisės aktus priims Europos Parlamentas ir valstybės narės

  • 2030 m.

    ES turi išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

  • 2050 m.

    ES turi neutralizuoti savo poveikį klimatui

Dokumentai

ParsisiųsdintiPDF - 4.6 MB
ParsisiųsdintiPDF - 8.8 MB
ParsisiųsdintiPDF - 13.3 MB