Sveikesnės ir tvaresnės ES maisto sistemos kūrimas – Europos žaliojo kurso pagrindas
-
Užtikrinti, kad europiečiai turėtų sveikų, įperkamų ir tvarių maisto produktų -
Spręsti klimato kaitos klausimus -
Saugoti aplinką
ir biologinę įvairovę -
Užtikrinti deramą ekonominę grąžą
maisto grandinėje -
Plėtoti ekologinį ūkininkavimą
![]() |
„Koronaviruso krizė parodė, kokie esame pažeidžiami ir kaip svarbu atkurti žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyrą. Žaliojo kurso biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ užtikrins naujo lygio, geresnę gamtos, maisto sistemų ir biologinės įvairovės pusiausvyrą, apsaugos mūsų sveikatą ir gerovę ir kartu didins ES konkurencingumą ir atsparumą. Šios strategijos yra esminis mūsų vykdomos pertvarkos elementas“. |
![]() |
Žemės ūkyje naudojami pesticidai didina dirvožemio, vandens ir oro taršą. Komisija imsis veiksmų siekdama:
|
![]() |
Pernelyg didelis maistinių medžiagų kiekis aplinkoje yra vienas iš svarbiausių oro, dirvožemio ir vandens taršos veiksnių,
|
![]() |
Įvertinta, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kuris siejamas su žmonėms ir gyvūnams skirtų antimikrobinių vaistų vartojimu, kasmet ES pražudo 33 000 žmonių. Iki 2030 m. Komisija 50 proc. sumažins antimikrobinių medžiagų, naudojamų ūkiniams ir akvakultūros gyvūnams, pardavimo apimtį. |
![]() |
Ekologinis ūkininkavimas yra aplinką tausojanti praktika, kurią reikia plėtoti. Komisija rems ES ekologinius ūkius, siekdama, kad iki 2030 m. jie sudarytų 25 proc. visų ūkių. |
Pereinamasis etapas. Informacija pagrįsti sprendimai ir didesnis veiksmingumas
![]() |
Sukurti sveikos mitybos aplinką, kurioje būtų Įvertinta, kad 2017 m. ES daugiau kaip 950 000 mirčių sukėlė nesveika mityba (viena iš penkių). mūsų maisto sistemos poveikį aplinkai. |
![]() |
Maisto produktų ženklinimas, leidžiantis vartotojams pasirinkti sveiką ir tvarią mitybą Komisija pasiūlys taikyti privalomą suderintą maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje dalyje ir parengs tvaraus maisto ženklinimo sistemą, kuri apims maisto produktų maistingumo, klimato, aplinkos ir socialinius aspektus. |
![]() |
Stiprinti kovą su maisto švaistymu Iki 2030 m. bus siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenimis: tam Komisija priims teisiškai privalomus tikslus, pagal kuriuos iki 2023 m. visoje ES bus mažinama maisto švaistymo apimtis. |
![]() |
Moksliniai tyrimai ir inovacijos 10 mlrd. EUR „Europos horizonto“ programos lėšų bus investuota į mokslinius tyrimus ir inovacijas maisto, bioekonomikos, |
![]() |
Visuotinio persitvarkymo skatinimas Jei Europos maisto produktus išgarsinsime kaip tvarius, tai gali suteikti mums daugiau konkurencingumo ir atverti |