Kaip veikia vakcinos?

Vakcinacija padeda žmogaus imuninei sistemai įveikti paplitusią ligą, su kuria jis gali susidurti. Paskiepyti žmonės dažniausiai negali užsikrėsti tokia liga.

Kai kuriais atvejais paskiepytas asmuo vis dar gali susirgti minėta liga, tačiau simptomai būna švelnesni, o sveikimas vyksta greičiau.

Kai kurios ligos, nuo kurių saugo vakcinos

  • hepatitas B
  • žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV)
  • gripas
  • tymai, epideminis parotitas ir raudonukė
  • poliomielitas
  • stabligė
  • tuberkuliozė

Geriau bus visiems

Tikimybė, kad paskiepytas asmuo užkrės infekcine liga kitus, yra mažesnė, todėl vakcinacija gali padėti apsaugoti tuos, kurie patys negali būti skiepijami. Tai yra šios asmenų grupės:

  • kūdikiai
  • vaikai
  • vyresni žmonės
  • silpną imuninę sistemą turintys asmenys, pvz., vėžiu sergantys pacientai,

Šioms asmenų grupėms vakcinacija naudinga, nes liga negali išplisti bendruomenėje.

Kad toks bendruomenės imunitetas būtų sukurtas, reikia paskiepyti daug gyventojų. Kai paskiepijama daug žmonių, infekcijų grandinė sustabdoma. Pavyzdžiui, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, tam, kad tymai toliau neplistų bendruomenėje, turi būti paskiepyti 95 proc. žmonių.

Žmonėms tenkančios naštos mažinimas

Vakcinacija padeda užtikrinti, kad daugiau žmonių būtų sveiki, ir padeda sumažinti socialinę ir psichologinę ligos daromą žalą žmonėms, taip pat sumažina ligoninėms ir sveikatos priežiūros sistemoms tenkančią naštą. Tai reiškia, kad ištekliai gali būti skiriami kovai su kitomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ar Alzheimerio liga.

Kaip veikia vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos parengia asmens imuninę sistemą (natūralią organizmo apsaugą) atpažinti konkrečią ligą ir apsiginti nuo jos.

Imuniteto stiprinimas

Dauguma COVID-19 vakcinų mokslinių tyrimų apima atsaką į visą COVID-19 sukeliančio viruso baltymą, kuris yra būdingas tik tam virusui, arba jo dalį. Paskiepijus žmogų sukeliamas imuninis atsakas. Daugumos COVID-19 vakcinų atveju imunitetui sukelti reikia dviejų dozių.

Jeigu paskiepytas asmuo vėliau užsikrečia šiuo virusu, jo imuninė sistema tą virusą atpažįsta. Tuomet ji yra pasirengusi su tuo virusu kovoti.

Vakcinos, kurias nupirko Europos Komisija

Nukleorūgščių (iRNR) vakcinos

  • „BioNTech/Pfizer“
  • „Moderna“
  • „CureVac“

Šio tipo vakcinos sudėtyje yra COVID-19 sukeliančio viruso „instrukcijų“ dalis. Tai leidžia organizmo ląstelėms gaminti tik virusui būdingą baltymą.

Žmogaus imuninė sistema atpažįsta, kad šio unikalaus baltymo organizme neturėtų būti, ir reaguoja natūraliomis apsaugos nuo COVID-19 infekcijos priemonėmis.

Baltyminės vakcinos

  • „Sanofi/GSK“

Šio tipo vakcinos sudėtyje yra tik virusui būdingo baltymo fragmentų.

To pakanka žmogaus imuninei sistemai atpažinti, kad šio unikalaus baltymo organizme neturėtų būti, ir reaguoti natūraliomis apsaugos nuo COVID-19 infekcijos priemonėmis.

Virusinių vektorių vakcinos

  • „AstraZeneca“
  • „Johnson & Johnson“

Šio tipo vakcinoje COVID-19 sukeliančio viruso „instrukcijoms“ pernešti naudojamas kitas nekenksmingas virusas..

Tai leidžia organizmo ląstelėms gaminti tik COVID-19 virusui būdingą baltymą.

Žmogaus imuninė sistema atpažįsta, kad šio unikalaus baltymo organizme neturėtų būti, ir reaguoja natūraliomis apsaugos nuo COVID-19 infekcijos priemonėmis.

Daugiau informacijos apie vakcinaciją nuo COVID-19

Daugiau informacijos apie vakcinacijos programą jūsų šalyje galite rasti ECDC vakcinacijos kalendoriuje ir apsilankę Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių vakcinacijai skirtose oficialiose svetainėse.

Vakcinų sėkmės istorijos

Raupai

Vakcinacijos dėka raupai buvo visiškai likviduoti. Tai buvo labai paplitusi liga, nuo kurios mirdavo trečdalis ja užsikrėtusių žmonių. Paskutinis susirgimo natūraliu keliu užsikrėtus raupais atvejis nustatytas 1977 m., o ji likviduota 1980 m.

 

Poliomielitas

Poliomielitas yra infekcinė liga, kuria daugiausia užsikrečia vaikai. Vienam iš 200 persirgusiųjų šia liga išsivysto nepagydomas paralyžius. 1955 m. sukurta vakcina pradėta plačiai naudoti. 2020 m. susirgimo poliomielitu atvejai nustatyti tik Pakistane ir Afganistane.

 

Tymai

Tymų virusas nustatytas 1954 m., o vakcina pradėta naudoti 1963 m. Vakcinacijos dėka nuo 2000 iki 2018 m. mirčių nuo tymų skaičius pasaulio mastu sumažėjo 73 proc. Išvengta 23 milijonų mirčių. Šiaurės ir Pietų Amerikoje užsikrėtimo tymais atvejų nebuvo nuo 2002 m. Tačiau dėl nepakankamos vakcinacijos aprėpties tam tikrose teritorijose tymų protrūkių pasitaiko keliose Europos šalyse.

 

Dokumentai