Svarbiausia – mūsų piliečių sveikata, tačiau koronaviruso krizė taip pat yra didelis smūgis Europos ir pasaulio ekonomikai. Valstybės narės jau ėmėsi biudžeto, likvidumo ir politikos priemonių, kad padidintų sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems piliečiams ir sektoriams.

infographics on the EU economic response to COVID-19

Parama įmonėms ir darbo vietų užtikrinimas

Koronaviruso krizė – iššūkis Europos ekonomikai ir piliečių pragyvenimo šaltiniams. Per šią krizę gyvybiškai svarbu apsaugoti ne tik ypatingos svarbos ekonomikos sektorius, bet ir turtą, technologijas ir infrastruktūrą, o dar svarbiau – darbo vietas ir darbuotojus.

 

 

Mažųjų ir vidutinių įmonių apsauga

Koronaviruso krizės ekonominis poveikis pramonės šakoms ir įmonėms yra įvairus, priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant galimybę prisitaikyti prie tiekimo grandinių sutrikimų, sukauptas atsargas ar pasikliovimą laiku vykdoma gamyba.

Siekdama stebėti ir vertinti poveikį Europos pramonės šakoms ir prekybai, Europos Komisija palaiko glaudžius ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis, pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. 

 

 

Ekonomikos rėmimo iniciatyvos

 

Parama ES turizmui atgaivinti

Judėjimo ir kelionių apribojimai, kurių imtasi dėl koronaviruso krizės, smarkiai paveikė turizmo ekosistemą. Kad ji atsigautų, 2020 m. gegužės 13 d. Komisija pasiūlė keletą priemonių, kurios padėtų palaipsniui ir koordinuotai atnaujinti turizmo paslaugas, taip pat teikti konkrečią paramą turizmo įmonėms. Paramos pavyzdžiai:

Likvidumo parama turizmo įmonėms, ypač mažosioms

  • Taikant lanksčias valstybės pagalbos taisyklių nuostatas valstybėms narėms leidžiama nustatyti įvairias schemas, pvz., čekių garantijų schemas ir kitas likvidumo schemas, siekiant remti įmones ir užtikrinti, kad būtų patenkinti dėl koronaviruso pandemijos pateikti kompensacijų prašymai.
  • ES finansavimas: ES toliau teikia neatidėliotiną likvidumo pagalbą nuo krizės nukentėjusioms įmonėms pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą, valdomą bendrai su valstybėmis narėmis. Be to, Komisija (kartu su Europos investicijų fondu) skyrė iki 8 mlrd. EUR finansavimą 100 000 nuo krizės nukentėjusių mažųjų įmonių.

Informacijos suvestinė. ES padeda atgaivinti Europos turizmą

Klausimai ir atsakymai. Turizmo ir kelionių dokumentų rinkinys

Svarbiausių maisto produktų tiekimo užtikrinimas

 

Ypatingos svarbos Europos turto ir technologijų apsauga

2020 m. kovo 26 d. Komisija paskelbė valstybėms narėms skirtas gaires dėl tiesioginių užsienio investicijų. Šiomis gairėmis valstybės narės raginamos visapusiškai naudotis turimomis investicijų tikrinimo priemonėmis tiems atvejams, kai ES nepriklausančių šalių investuotojams įsigijus Europos įmones galėtų kilti pavojus ES saugumui ir viešajai tvarkai.

Gairėmis skatinama tikrinti tiesiogines investicijas iš ES nepriklausančių šalių, visų pirma tokiose srityse kaip medicininiai moksliniai tyrimai, biotechnologijos ir infrastruktūros objektai.

Ekonominės prognozės

2021 m. vasario 11 d. Europos Komisija paskelbė 2021 m. žiemos ekonominę prognozę. Joje numatoma, kad euro zonos ekonomika tiek 2021 m., tiek 2022 m. augs 3,8 proc. Prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2021 m. augs 3,7 proc., o 2022 m. – 3,9 proc.

Tikimasi, kad euro zonos ir ES šalių ekonomika prieš krizę buvusį produkcijos lygį pasieks anksčiau, nei numatyta 2020 m. rudens ekonominėje prognozėje, daugiausia dėl 2021 m. antroje pusėje ir 2022 m. prognozuojamo spartesnio, nei tikėtasi, augimo tempo. 

2020 m. trečiąjį ketvirtį labai suaktyvėjusi ekonominė veikla, dėl antrosios pandemijos bangos vėl ėmus taikyti viruso plitimo valdymo priemones, ketvirtąjį ketvirtį vėl susitraukė. Tos priemonės vis dar taikomos, todėl numatoma, kad 2021 m. pirmąjį ketvirtį ES ir euro zonos ekonomika trauksis. Vykdant skiepijimo programas ir laipsniškai švelninant viruso plitimo valdymo priemones, ekonomikos augimas turėtų atsinaujinti pavasarį ir įsibėgėti vasarą.

Atsigavimą taip pat turėtų skatinti geresnė pasaulio ekonomikos perspektyva. Ekonominis pandemijos poveikis įvairiose valstybėse narėse ir toliau skiriasi. Prognozuojama, kad labai nevienodas bus ir atsigavimo tempas.

Infographic of projected economic growth across the EU for 2021 and 2022

2020 m. rudens ekonominė prognozė

2020 m. vasaros ekonominė prognozė.

ES fiskalinių taisyklių lankstumo galimybės

Europos Komisija pirmą kartą ėmė taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą. Tai vienas iš strateginių atsakomųjų veiksmų, kurio imtasi, kad į koronavirusą protrūkį būtų reaguojama greitai ir koordinuotai. Tokiu būdu šalių vyriausybėms sudaromos sąlygos geriau remti nacionalinę ekonomiką, nes žymiai sušvelninamos biudžeto taisyklės.  

Patvirtinus Tarybai, bendrąja nukrypti leidžiančią išlyga valstybėms narėms leidžiama imtis tinkamų priemonių krizei įveikti, nukrypstant nuo biudžetinių įpareigojimų, kurie paprastai būtų taikomi pagal Europos fiskalinę sistemą. 

Ši priemonė yra svarbus tolesnis žingsnis vykdant Komisijos įsipareigojimą panaudoti visas turimas ekonominės politikos priemones ir padėti valstybėms narėms apsaugoti piliečius ir sušvelninti itin neigiamas socialines ir ekonomines pandemijos pasekmes.

2021 m. kovo 3 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame valstybėms narėms pateikiamos plataus pobūdžio gairės, susijusios su fiskalinės politikos įgyvendinimu per artimiausią laikotarpį. Komunikate pateikiamos gairės dėl suderintos valstybių narių fiskalinės politikos, kuri yra būtina ekonomikos atsigavimui remti. Jame nurodyti pagrindiniai tinkamo fiskalinių priemonių parengimo ir kokybės užtikrinimo principai, taip pat pateikiama tam tikrų bendro pobūdžio nurodymų dėl valstybių narių 2022 m. ir vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos, be kita ko, dėl jos sąsajos su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Jame taip pat siūloma bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą taikyti 2022 m. iki 2023 m.

ParsisiųsdintiPDF - 1.4 MB

 

Ryžtingi Europos Centrinio Banko ir Europos investicijų banko veiksmai

Kovo 18 d. Europos Centrinio Banko valdančioji taryba paskelbė apie naują 750 mlrd. EUR vertės specialiąją pandeminę pirkimo programą, galiosiančią iki metų pabaigos. Šia programa papildomas kovo 12 d. patvirtintas 120 mlrd. EUR paketas. Bendrai tai sudaro 7,3 proc. euro zonos BVP. Ši programa yra laikina ir skirta beprecedentei padėčiai, su kuria susiduria mūsų pinigų sąjunga, taisyti. Ji bus taikoma tol, kol praeis krizinis etapas.

Kovo 16 d. Europos investicijų banko grupė pasiūlė planą sutelkti iki 40 mlrd. EUR vertės finansavimą. Šios lėšos bus skiriamos pereinamojo laikotarpio paskoloms, laikinam atleidimui nuo skolų ir kitoms priemonėms, kuriomis siekiama mažinti MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių likvidumo ir apyvartinio kapitalo suvaržymus. Europos investicijų banko grupė, įskaitant Europos investicijų fondą, kurio specializacija – parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, veiks per valstybių narių finansinius tarpininkus ir pagal partnerystę su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais. Siūlomą finansavimo priemonių rinkinį sudaro:

  • specialios garantijų schemos bankams, pagrįstos galiojančiomis programomis, kuriomis galima pasinaudoti iš karto (sutelkiama iki 20 mlrd. EUR finansavimo);
  • specialios likvidumo linijos bankams, siekiant užtikrinti apyvartinio kapitalo paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms (10 mlrd. EUR);
  • specialios turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos, kad bankai galėtų perkelti mažųjų ir vidutinių įmonių paskolų portfelių riziką (sutelkiama dar 10 mlrd. EUR paramos).

Dokumentai

COVID-19 - Economic package, 2 April 2020