Vakcinos: faktų atskyrimas nuo pramanų

Nesate tikri dėl kai kurių perskaitytų istorijų? Štai keli faktai.

Syiringe

Kadangi dabartinę krizę reikia spręsti skubiai, ES imasi būtinų veiksmų siekdama užtikrinti, kad COVID-19 vakcinos, atitinkančios aukštus ES saugumo ir veiksmingumo standartus, būtų kuo greičiau prieinamos visiems, kuriems jų reikia.

Vakcinos yra vienas didžiausių visuomenės sveikatos laimėjimų. Kasmet visame pasaulyje vakcinos nuo mirties apsaugo bent 2–3 milijonus žmonių, o dar daugiau jų išvengia luošinančių visą gyvenimą trunkančių ligų. ES siekia užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinamos tik aukštus ES saugumo ir veiksmingumo standartus atitinkančios COVID-19 vakcinos. Komisija su vakcinų kūrėjais yra sudariusi kelias išankstines pirkimo sutartis, taip pat derasi su kitomis bendrovėmis. Visos vakcinos, kurioms, Europos vaistų agentūrai atlikus vertinimą, Europos Komisija suteiks leidimą, bus nurodomos svetainėje „Saugios COVID-19 vakcinos visiems europiečiams“, kurioje taip pat galima pamatyti, kurias vakcinas EMA vertina šiuo metu arba kurios vakcinos kuriamos.

Skiepai padeda apsaugoti žmones nuo kenksmingų ligų. Per visą koronaviruso pandemiją kai kurie asmenys skleidė mokslu nepagrįstus prieš vakcinas nukreiptus teiginius. Šie teiginiai kursto baimę ir gali daryti didelę žalą visuomenės sveikatai. Klaidinanti informacija, moksliškai nepagrįstos teorijos ir tušti teiginiai, kad vakcinos esą pakeičia DNR ar kad nuo jų esą galima apsinuodyti, lemia vakcinų vengimą ir atgraso žmones nuo jų.

Mokslinių pastangų mobilizacija duoda daug žadančių rezultatų. Koronavirusas yra ypač pavojingas ir daro poveikį mūsų gyvenimo būdui. Todėl pasaulinė medicinos mokslinių tyrimų bendruomenė daugiausia dėmesio skiria saugių ir veiksmingų vakcinų kūrimui ir pastangoms rasti gydymą. Nepaisant skubos, potencialios vakcinos, prieš siūlant jas visuomenei, turi būti kruopščiai įvertinamos Europos vaistų agentūros, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas, saugumas ir aukšta kokybė. Dėl didelio išteklių ir ekspertinių žinių sutelkimo kiekviename etape kūrimo, vertinimo ir leidimų išdavimo procesai buvo paspartinti.

medical equipment

Vakcinos šalutinis poveikis, jei ir pasitaiko, paprastai būna labai švelnus ir laikinas.

Šalutinis poveikis nėra tik vakcinoms būdingas reiškinys. Yra žinoma, kad maistas ir kiti vaistai taip pat sukelia šalutinį poveikį – vieni didesnį, kiti mažesnį, tačiau dažniausiai jo išvis nejaučiame. Retais atvejais, kai šalutinis poveikis pasireiškia, jis beveik visada yra nedidelis ir trumpalaikis. Tai pasakytina ir apie COVID-19 vakcinas. Dažniausias šalutinis bet kokios vakcinos poveikis – lengvas ir laikinas skausmas arba patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Mažiau nei vienam iš 10 žmonių injekcijos vietoje gali atsirasti išbėrimas, dilgėlinė ar paraudimas. Niežėjimas injekcijos vietoje pasitaiko dar rečiau – vienam iš 100. „BioNTech-Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ visas galimas šalutinis poveikis yra viešai aprašytas, be to, daugiau informacijos gali pateikti gydytojas.

Nors įtariamą sunkų COVID-19 vakcinų šalutinį poveikį visada reikėtų vertinti rimtai, taip pat reikėtų vengti skubotų išvadų. Net jei netrukus po vakcinacijos pasireiškia simptomų, tai savaime nereiškia, kad juos lėmė pati vakcina: priežastys gali būti nesusijusios, o simptomų pasireiškimo laikas – tik nemalonus sutapimas. Vienintelis būdas sužinoti, ar šalutinį poveikį sukėlė tikrai vakcina, yra palaukti, kol sveikatos priežiūros specialistai atidžiai ištirs visus paskiepytus asmenis ir atskis faktinius šalutinio poveikio atvejus nuo nesusijusių atvejų.

Jei manote, kad COVID-19 vakcina jums sukėlė nepageidaujamą šalutinį poveikį, praneškite apie tai gydytojui.

Icon with three people holding hands under the globe

Pacientai, dalyvaujantys COVID-19 vakcinų klinikiniuose tyrimuose, yra tie asmenys, kurie skiepysis, kai vakcinoms bus suteiktas leidimas.

Aukštais ES saugumo ir veiksmingumo standartais užtikrinama, kad būtų vykdomi griežti bet kokios naujos vakcinos, pavyzdžiui, nuo COVID-19, klinikiniai tyrimai. Kiekvienas gamintojas šių klinikinių tyrimų duomenis turi pateikti Europos vaistų agentūrai, kuri juos peržiūri ir nusprendžia, ar rekomenduoti vakciną naudoti Europos Komisijai. Vienas iš elementų, kuriuos Europos vaistų agentūra tiria, yra klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų grupė. Tam, kad atliekant klinikinius tyrimus būtų galima patikrinti, ar COVID-19 vakcina yra saugi ir veiksminga, tyrimų dalyviai turi atstovauti gyventojų daliai, kuri bus skiepijama, jei vakcina bus patvirtinta. Todėl klinikiniuose tyrimuose dalyvavo labai įvairūs asmenys (skirtingos etninės kilmės, amžiaus ir lyties). Klinikinių tyrimų dalyviai taip pat atstovavo didelės rizikos grupėms. Rezultatai parodė, kad aukštas saugumo ir veiksmingumo lygis išliko visose grupėse.

Esama daug klaidingos informacijos apie įtariam` vakcinos šalutinį poveikį nėščioms moterims. Žinoma, duomenų apie COVID-19 vakcinų naudojimą nėštumo metu labai nedaug: nėščios moterys tyrimuose paprastai nedalyvauja, nes nėštumas daro poveikį jų imuninei sistemai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad nėštumo metu žalingo poveikio nebūta, ir ekspertai jokio nepageidaujamo šalutinio poveikio neprognozuoja. Vis dėlto sprendimas, ar skiepyti nėščią moterį, turėtų būti priimamas glaudžiai konsultuojantis su sveikatos priežiūros specialistu, atsižvelgus į naudą ir riziką. Vakcinų gamintojai ir toliau atidžiai stebės paskiepytus asmenis, kad užtikrintų ilgalaikį vakcinų veiksmingumą ir saugumą.

icon virus

Duomenys apie natūralų imunitetą nėra baigtiniai ir vis dar neaišku, ar asmenims, kurie buvo užsikrėtę COVID-19, vakcinos nereikia.

Kol kas nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad būtų galima patikimai nuspręsti, ar ir kiek laiko po infekcijos asmuo turi natūralų imunitetą, saugantį nuo COVID-19. Iš pradinių duomenų matyti, kad šis natūralus imunitetas trunka nelabai ilgai – dauguma vertinimų rodo, kad asmuo, kuris buvo užsikrėtęs COVID-19 ir jį įveikė, natūralų imunitetą turi maždaug penkis mėnesius. Atsargiai vertinkite nepatikrintus teiginius apie natūralų imunitetą po COVID-19 infekcijos ir toliau saugokitės galimo pakartotinio užsikrėtimo: laikykitės atokiai nuo kitų, dėvėkite veido kaukę ir dažnai plaukite rankas. Jei pasveikote nuo COVID-19, turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju arba vietos sveikatos priežiūros pareigūnais, kad sužinotumėte, kada turėtumėte pasiskiepyti.

Shield

Šiuo metu skubama skiepyti, kiek tai leidžia pasauliniai gamybos pajėgumai.

Skiepijimo mastas ES šalyse priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių vienas yra vakcinų gamyba ir pristatymas iš gamintojų į ES šalis. Žinodama tai, Europos Komisija pirmaisiais pandemijos etapais vakcinų kūrėjams pasiūlė finansinę paramą, kad jie galėtų padidinti savo gamybos pajėgumus, mainais už įsipareigojimą pristatyti milijardus vakcinų dozių. Komisija patvirtino sutartis su keliais skirtingais vakcinų gamintojais ir užsakė 2,3 mlrd. būsimų vakcinų dozių, kad kuo labiau padidintų galimybę gauti geriausią vakciną (-as). ES vakcinų dozes pirko, kai tik vakcinų gamintojai jų pasiūlė.

Pirmosios vakcinos į ES šalis buvo pristatytos prieš 2020 m. gruodžio 27–29 d. Europos skiepijimo dienas, tačiau nuo tos akimirkos vakcinų platinimas priklauso nuo nacionalinių ir regioninių organizacijų ir jų pasirengimo lygio. 

Sveikatos politika yra valstybių narių rankose. Komisija koordinuoja tarpvalstybinius klausimus ir teikia paramą.

Europos Komisija remia Europos šalis ir padeda koordinuoti veiksmus krizės laikotarpiu. Komisija, didindama koordinavimą tarp Europos šalių, stiprindama Europos medicinos ir mokslo agentūras ir pradėdama tokias iniciatyvas kaip ES vaistų strategija, rengiasi būsimoms tarpvalstybinėms sveikatos krizėms. Sveikatos srityje pirminė kompetencija visada teks valstybėms narėms, kurios yra atsakingos už savo politiką.

Prieš patvirtinant vakcinas nuo COVID-19, vykdomi keli griežti tyrimo ir tarpusavio vertinimo etapai.

Vakcinų patvirtinimo procesas yra kruopštus ir skaidrus. Tam, kad Europos vaistų agentūra (EMA) pateiktų teigiamą mokslinę rekomendaciją ir Europos Komisija leistų vakcinas nuo COVID-19 naudoti visuomenės reikmėms, kaip ir kitų vakcinų atveju, dėl jų turi būti atlikti trys klinikinių tyrimų etapai ir jos turi atitikti aukštus standartus. Farmacijos bendrovės šiuos klinikinius tyrimus atlieka laikydamosi EMA nustatytų standartų, kuriais siekiama patikrinti tiriamų vaistų poveikį ir apsaugoti tyrimuose dalyvaujančių asmenų gerovę. Be to, visi klinikiniai tyrimai registruojami ES klinikinių tyrimų duomenų bazėje („EudraCT“). Joje informacija apie klinikinius tyrimus skelbiama viešai. Procesas skaidrus, nes su duomenimis susipažinti gali visi.

Skiepų kūrimo procesas tapo daug veiksmingesnis dėl to, kad atliekamuose tyrimuose dalyvauja daugiau savanorių nei įprasta ir mokslininkams skiriama daugiau išteklių, nepažeidžiant veiksmingumo ir sveikatos standartų. Procesas tapo veiksmingesnis dar ir dėl to, kad vakcinų kūrėjams leidžiama savo tyrimų rezultatus Europos vaistų agentūrai teikti nuolat – visą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapą. Paprastai klinikinių tyrimų duomenys buvo pateikiami peržiūrai tik užbaigus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapą. Taigi Europos vaistų agentūrai prireikia mažiau laiko nuomonei apie vakciną pateikti, kai ją sukūrusi bendrovė pateikia paraišką dėl rinkodaros leidimo, – didžioji dalis vertinimo jau būna atlikta. Dėl skubos kokybė nėra aukojama.

icon virus

COVID-19 vakcinos, kaip ir bet kuri kita vakcina, išmoko žmogaus imuninę sistemą apsisaugoti nuo viruso, nuo kurio skiepijama.

Vakcinoje esantis nedidelis neaktyvus kenksmingo viruso kiekis infekcijos nesukelia, tačiau padeda užtikrinti, kad paskiepyto asmens kūnas taptų atsparus atitinkamam virusui. Tai apsaugo nuo užsikrėtimo realiu virusu ateityje.

Kūno ląstelės perskaito genetinį kodą – mūsų DNR – ir sukuria laikinus genetinius nurodymus (RNR forma): kūnui nurodoma, kaip gaminti baltymus, kurių reikia, kad ląstelės augtų ir gytų. Susiformavus baltymams, RNR suskaidoma. Bendrovių „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ pagamintos vakcinos nustato specifinį baltymą (paviršinį S baltymą), kuris leidžia koronavirusui užkrėsti sveikas žmonių ląsteles. Jų vakcinos suteikia ląstelėms modifikuotą RNR (iRNR), kuri nurodo gaminti tą paviršinį S baltymą be likusios viruso dalies. Tuomet mūsų kūnai įgyja imuninį atsaką į paviršinį S baltymą. Kitu atveju kūnui pirmą kartą susidūrus su infekcijos sukėlėju tokiam atsakui sukurti gali prireikti daug laiko. Taigi paskiepytas kūnas išmoksta nustatyti minėtus baltymus, gali juos prisiminti ir pagaminti antikūnų, kurių reikia, kad ateityje įvykus faktinei infekcijai jie būtų pašalinti daug greičiau.

Įrodymų, kad šis procesas gali pažeisti mūsų ląsteles, nėra.

Syiringe

Farmacijos bendrovės yra atsakingos už vakcinų, įsigytų pagal ES vakcinų strategiją, šalutinį poveikį

Rinkodaros leidimą turinti bendrovė visada yra atsakinga už savo gaminį. Bendrovės yra atsakingos už savo gaminių saugą ir turi konkrečių prievolių, pavyzdžiui, prievoles įgyvendinti visapusišką rizikos stebėsenos planą, pranešti apie bet kokį neigiamą gaminio poveikį ir imtis būtinų tolesnių veiksmų. Tiesa, kad ES kai kurias su vakcinomis susijusias taisykles pakoregavo, kad saugios ir veiksmingos vakcinos būtų užtikrintos greičiau. Tačiau taisyklės dėl saugos standartų liko tokios pat griežtos kaip visada, ir Atsakomybės už gaminius direktyva galioja ir toliau. Kitaip tariant, tvirtinimai, kad pagal sutartis, dėl kurių derėjosi Komisija, vakcinos gamintojai nebūtų laikomi atsakingais už šalutinį poveikį, yra tiesiog klaidingi.

COVID-19 vakcinų, dėl kurių rinkodaros leidimas suteiktas, saugumas ir veiksmingumas bus griežtai stebimi pagal nustatytą ES vaistų stebėsenos sistemą. Naujos vakcinos pajėgumui užtikrinti ilgalaikį poveikį nustatyti prireiks laiko. Dažnai, kadangi netikėtas sveikatos sutrikimas sutampa su pasiskiepijimu, žmonės mano, kad tą netikėtą sveikatos sutrikimą sukėlė vakcina. Naujos patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 bus nuolat stebimos, siekiant geriau suprasti, ar įtariamą šalutinį poveikį iš tikrųjų sukelia jos ar ne, taip pat nustatyti, kiek laiko jos veiksmingos. Vakcinų gamintojai ir toliau bus už visa tai atsakingi ir turės stebėti ilgalaikį vakcinų poveikį.

Jei bus pakankamai patikimų įrodymų, kad COVID-19 vakcina atitinka aukštus ES saugos ir veiksmingumo standartus, ES rekomenduos ją naudoti, kad ir kas ją būtų pagaminęs.

Anot Kremliui palankios dezinformacijos, ES kenkia kitų šalių pastangoms. Norint prekiauti vakcinomis vidaus rinkoje reikia laikytis aukštų Europos saugumo ir veiksmingumo standartų, kuriuos nustato Europos vaistų agentūra. Kol kas Rusijos COVID-19 vakcina „Sputnik V“ nebuvo pateikta vertinti Europos vaistų agentūrai, todėl šiuo metu jos naudoti ES neleidžiama.

Kaip išsamiai nurodyta svetainėje „EUvsDisinfo“, Europoje ir užsienyje jau seniai vykdomos Kremliaus remiamos dezinformacijos kampanijos. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Kremliaus šalininkai populiarina vakciną „Sputnik V“ Lotynų Amerikoje ir drauge stengiasi sumenkinti kitas vakcinas.

ES būtų pasirengusi naudoti vakciną iš bet kurios pasaulio šalies, tačiau ji turėtų atitikti aukštus Europos vaistų agentūros nustatytus Europos saugumo ir veiksmingumo standartus.

 

COVID-19: faktų atskyrimas nuo pramanų

Nesate tikri dėl kai kurių perskaitytų istorijų? Štai keli faktai.

Syiringe

Dauguma mokslininkų ir politikos formuotojų sutinka, kad izoliavimo priemonės padeda gelbėti gyvybes, tačiau tai negali būti ilgalaikė kovos su pandemija priemonė.

ES ir visos jos valstybės narės visada pirmenybę teiks žmonių sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams. Visoje Europoje naujų užsikrėtimo atvejų tebėra daug, todėl dauguma šalių yra priverstos taikyti laikinas izoliavimo priemones. Visi suinteresuoti, kad izoliavimo priemonės būtų taikomos kuo trumpiau, tačiau tai įmanoma tik jeigu jomis pasiekiamas norimas poveikis – gerokai sumažinamas naujų užsikrėtimo atvejų skaičius. Koronaviruso plitimas stabdomas, jei žmonės tinkamai laikosi atitinkamų gairių, pvz., dėvi kaukes viešose vietose ir riboja socialinius kontaktus.

Politikos formuotojai ir mokslininkai suvokia, kad izoliavimo priemonės brangiai atsieina ir kad tai negali būti ilgalaikis sprendimas, nes jos daro neproporcingą poveikį neturtingiesiems, šeimoms su mažais vaikais ir darbuotojams, kurie negali dirbti iš namų. Šios priemonės sukelia didelę naštą ekonomikai ir kenkia žmonių psichikos sveikatai bei gerovei. Kai kuriais atvejais laikinas izoliavimo priemones taikyti būtina, kad sveikatos priežiūros tarnybos turėtų pakankamai laiko padėčiai suvaldyti ir būtų išvengta blogiausio scenarijaus.

Kadangi koronavirusas plinta per sąlytį su skysčio lašeliais ir (ilgesniu atstumu) per aerozolius, ypač esant prastam vėdinimui, patikimiausias būdas nutraukti infekcijos plitimo grandines yra riboti žmonių sąlytį. Sudarius sąlygas koronavirusui toliau plisti nekontroliuojamai, galiausiai būtų sudaryta pernelyg didelė našta sveikatos priežiūros tarnyboms, o tai galėtų lemti didesnį mirtingumą.

icon medical

Būkite budrūs, jei internete aptiksite informacijos, kurią pateikę asmenys skelbiasi atradę „stebuklingą vaistą“

Klausydami medicininių patarimų, kurių šaltiniai nežinomi ar nepatikimi, galite sukelti pavojų savo sveikatai. Atminkite, kad vakcinos, kurias Europos Komisija leis naudoti, bus skelbiamos specialioje svetainėje „Saugios COVID-19 vakcinos“. Šioje svetainėje išvardytos vakcinos patvirtintos po kruopštaus Europos vaistų agentūros vertinimo. Ši agentūra šiuo metu vertina ir kitų farmacijos bendrovių vakcinas. Visus asmenis, teigiančius, kad jiems taikomas Europos vaistų agentūros nepatvirtintas arba nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos nerekomenduojamas gydymas nuo koronaviruso, turėtumėte vertinti skeptiškai. Jei įprastinėmis sąlygomis nepasitikėtumėte tokiu gydymu, nepasitikėkite juo ir dabar!

Prieš pasidalydami bet kokia socialinėje žiniasklaidoje pamatyta informacija apie gydymo būdus gerai pagalvokite ir būtinai dar kartą patikrinkite patikimų šaltinių informaciją apie tyrimų pažangą. Vienas tokių pavyzdžių – diskusija apie hidroksichlorokviną (tai maliarijos prevencijos ir gydymo vaistas), sukėlusi didelį susidomėjimą, nors ligšioliniai kontroliniai tyrimai ir parodė, kad šis vaistas prieš koronavirusą neveiksmingas. Nevartokite šio ar kitų „stebuklingų vaistų“. Europos vaistų agentūros interneto svetainėje rasite naujausią informaciją apie visus galimus COVID-19 gydymo būdus ir vaistus.

mobile phone icon

Koronavirusas tarp žmonių plinta per lašelius, kurie į aplinką išsiskiria čiaudint, kosint arba iškvepiant orą, bet ne mobiliojo ryšio tinklais.

Internete labai paplitęs prasimanymas, kad dėl koronaviruso pandemijos kaltas 5G tinklų diegimas. Tai netiesa. Sąmokslo teorijos, klaidingai susiejančios 5G technologiją ir koronaviruso pandemiją, suplaka jas į viena galbūt dėl to, kad abu šie reiškiniai yra palyginti nauji ir žmogaus akiai nematomi. 5G yra tik naujos kartos mobiliojo ryšio tinklai ir, kaip ir dabartiniai 4G tinklai, su virusu sąveikauti negali. Naudojant 5G technologiją, radijo bangomis sukuriamas ryšys tarp įvairių prietaisų, o koronaviruso, kuris gali išgyventi tik skysčio lašeliuose, jos neperneša. Dar tvirtesnis šį prasimanymą paneigiantis įrodymas yra tas, kad koronavirusas išplito visame pasaulyje, o 5G tinklas visur dar neįdiegtas. Daugelyje šalių, kuriose visiškai nėra jokių 5G tinklų, įvyko dideli koronaviruso protrūkiai. Tarp koronaviruso protrūkių ir 5G tinklų paprasčiausiai nėra jokio sąryšio.

Žmonių apsauga yra svarbiausias ES prioritetas, todėl ES ekspozicijos ribinės vertės grindžiamos požiūriu „geriau saugotis nei apgailestauti“. Iš tiesų, ES plačiosios visuomenės patiriamos ekspozicijos, įskaitant 5G technologiją, ribinės vertės yra 50 kartų mažesnės už tas, kurios (remiantis turimais moksliniais faktais) galėtų daryti poveikį žmonių sveikatai. Visi 5G ryšio įrenginiai, prieš leidžiant juos eksploatuoti, turi atitikti šiuos neįtikėtinai aukštus standartus. Jeigu 5G ryšio būtų neįmanoma naudoti nesukeliant pavojaus Europos žmonių sveikatai ir gerovei, ES nebūtų rekomendavusi jo naudoti, o valstybės narės jį būtų uždraudusios.

Icon with three people holding hands under the globe

ES yra parengusi suderintą planą, kaip atgaivinti Europos ekonomiką, teikiant paramą gyventojams ir įmonėms ir toliau sprendžiant su sveikata susijusias problemas.

Nors šiuo metu Europos šalys taiko izoliavimo priemones, kad suvaldytų didėjantį koronaviruso atvejų skaičių, ES telkia pastangas į ekonominės veiklos atgaivinimą ir teisingesnės, ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės Europos kūrimą. Ekonomikos gaivinimo planas, kurio bendras biudžetas – 1,8 trln. EUR, padės Europai atsigauti po krizės ir paremti daugelį Europos sektorių, atnaujinančių veiklą baigus taikyti izoliavimo priemones. Tai apima tokias svarbias programas kaip „NextGenerationEU“, kurios užtikrins tvarų, įtraukų ir sąžiningą visų sektorių gaivinimą, įskaitant kaimo vietovių ir itin nuo krizės nukentėjusius sektorius. Priemonė „NextGenerationEU“, sukurta dalyvaujant visoms valstybėms narėms, pagyvins ekonominę veiklą visoje ES. Lėšų gavimas priklausys nuo to, ar bus vykdomos ekonominės reformos, tačiau griežtos taupymo priemonės taikomos nebus.

ES taip pat siekia užtikrinti, kad piliečiai galėtų toliau keliauti po Europą, nerizikuodami užsikrėsti virusu. ES internetinė platforma „Re-open EU“, kuri buvo sukurta siekiant padėti europiečiams keliauti per koronaviruso pandemiją, tapo vieno langelio principu veikiančiu informacijos apie sveikatos priemones, apribojimus ir kelionių galimybes visoje ES centru. ES ir valstybės narės teikia pirmenybę žmonių saugai ir gerovei.

Syiringe

Už pasaulinių pastangų sustabdyti pandemiją neslypi jokie sąmokslai. Mokslininkai siekia sukurti vakcinas visiems

Jei pagal kokią nors teoriją randamas labai patogus atpirkimo ožys, kaltas dėl visų mūsų negandų, tikriausiai reikėtų labai gerai pagalvoti prieš ta teorija patikint. Paprastai sąmokslo teorijos yra labai patrauklios, nes į sudėtingus klausimus pateikia itin supaprastintus ir tiesmukus atsakymus. Visi tie atsakymai yra nuspėjamos formos ir nurodo aiškų ir lengvai atpažįstamą priešą. Šios teorijos atitinka stereotipinius, nuspėjamus šablonus, kurie atkartojami įvairiuose scenarijuose, keičiant tik dėmesio objektus. Nepasiduokite jums brukamiems pernelyg supaprastintiems ir klaidingiems šios kompleksinės sveikatos krizės sprendimams. 

Pagal vieną tokių teorijų (be jokių pagrindžiančių įrodymų) teigiama, kad Billas Gatesas yra koronaviruso, kaip tam tikros piktavališkos sistemos dalies, kūrėjas. Tai – akivaizdi netiesa. Bilo ir Melindos Gatesų fondas jau seniai kovoja už pavojingų ligų, pvz., poliomielito, likvidavimą visame pasaulyje. Siekdamas padėti įveikti koronavirusą, minėtas fondas skyrė 125 mln. JAV dolerių nepriklausomoms kolektyvinėms tarptautinėms pastangoms sukurti ir įdiegti koronaviruso diagnostikos bei gydymo būdus ir priemones bei vakcinas nuo šio viruso. Fondas aktyviai prisidėjo prie gegužės 4 d. Europos Komisijos inicijuoto Pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę lėšų rinkimo renginio, kuriame užregistruotas paramos teikėjų iš viso pasaulio įsipareigojimas skirti 15,9 mlrd. EUR koronaviruso sukeltos ligos diagnostikos bei gydymo būdams, priemonėms ir vakcinoms nuo šio viruso kurti ir diegti, ir jį palaikė. Žinoma, prieš patvirtinant bet kokią vakciną nuo koronaviruso, reikės atlikti kruopščius klinikinius tyrimus.

icon data protection

ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklės – vienos griežčiausių pasaulyje. Koronaviruso pandemija to nepakeitė.

Skaitmeninės technologijos gali padėti apsaugoti ir išgelbėti gyvybes. Pavyzdžiui, savanoriškas koronavirusu užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlių naudojimas gali būti labai svarbus visais krizės etapais, ir ypač dabar, kai sergamumas vėl didėja, jos gali papildyti kitas priemones, pavyzdžiui, didesnius testavimo pajėgumus. Tokios programėlės gali padėti sustabdyti viruso plitimą ir nutraukti infekcijos perdavimo grandinę įspėjus naudotoją, kai jis labai priartėja prie užsikrėtusio asmens. Visos koronavirusu užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimo programėlės turi būti savanoriškos, skaidrios, saugios, veikiančios nepaisant sienų ir jomis naudojantis turi būti visapusiškai gerbiamas žmonių privatumas.

Siekdama palengvinti kontaktų atsekimo programėlių veikimą, Komisija užtikrina sąveikumo vartų prieglobą. Kitaip tariant, ji teikia prieglobą skaitmeninei infrastruktūrai, reikalingai užtikrinti, kad nacionaliniai programėlių serveriai galėtų tarpusavyje keistis informacija. Šis sprendimas, apimantis daugumą ES platinamų kontaktų atsekimo programėlių, padės tiek į verslo komandiruotes vykstantiems asmenims, tiek turistams saugiai keliauti po Europą, kol pandemija dar nesibaigė.

disinfo

Veido kaukės padeda jums išlikti sveikiems ir yra visiškai saugios. Jos turėtų būti tinkamai naudojamos ir šalinamos.

Visi norime apsisaugoti nuo koronaviruso, o tinkamai naudojamos veido kaukės gali padėti per šią pandemiją mums išlikti saugiems ir sveikiems. Jos gali labai apriboti koronaviruso plitimą, ypač uždarose erdvėse. Jei esate užsikrėtęs, galite neturėti jokių simptomų. Tokiu atveju veido kaukė gali apsaugoti kitus.

Be kaukių, taikomos ir kitos prevencinės priemonės, pvz., rankų plovimas ir socialinių kontaktų ribojimas. Vien kaukės visapusiškos apsaugos užtikrinti negali. Kaukės turi būti tinkamai dėvimos ir nusiimamos. Tinkamai naudojant veido kaukę neatsiranda hipoksija (deguonies nepriteklius) arba hiperkanija (apsinuodijimas anglies dvideginiu). Prieš pristatymą vykdomais tyrimais ES užtikrina, kad naudojantis ES paramos mechanizmais platinamos kaukės būtų pakankamos kokybės.

icon magnified virus

Užsikrėstu koronavirusu ir patirti komplikacijų gali visi, net ir priklausantieji mažos rizikos grupei.

Su dideliais iššūkiais ar grėsme susidūrė kiekviena europiečių karta; mūsų kartai tai yra koronavirusas. Koronavirusas yra toks grėsmingas dėl didelio užkrečiamumo. Užsikrėsti gali bet kas (net ir jauni ir paprastai sveiki asmenys), o liga gali labai komplikuotis.

ES reagavo pirmiausia siekdama apsaugoti piliečių gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, koordinuodama veiksmus ir dalydamasi informacija, taip pat naudodamasi visomis turimomis priemonėmis, kad sulėtintų ligos plitimą ir rastų sprendimus. Šiuo metu nežinome, kokia bus pandemijos raida ateityje, tačiau turime būti pasirengę bet kokiems atvejams.

Nekreipdami dėmesio į oficialius patarimus rizikuoja tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Be to, vis dar nežinomas ilgalaikis viruso poveikis. Koronaviruso tyrimai tęsiami ir mes paprasčiausiai dar neturime pakankamai žinių apie jį, kad galėtume įvertinti, kokią žalą jis gali padaryti. Žinome tik tai, kad nukentėti nuo jo gali bet kas.

Kiekvienas turi prisidėti prie kovos su virusu. Be kita ko, reikia kruopščiai plautis rankas, stengtis neliesti veido, laikytis fizinio atstumo viešosiose erdvėse, taip pat izoliuotis, jei jums pasireikštų simptomai.

Icon with three people holding hands under the globe

ES šalys išlieka geriausiomis viena kitos partnerėmis ir stiprina savo solidarumą.

Tiesą sakant, Europos institucijos ir jų partneriai europiečių labui daro daugiau nei bet kas kitas pasaulyje. Valstybės narės nesuteikė ES institucijoms įgaliojimų spręsti visuomenės sveikatos klausimus, tačiau ES turi koordinavimo pajėgumų ir gali teikti sveikatos ir saugos rekomendacijas. Kovai su koronavirusu naudojame visas turimas priemones: užtikriname atviras sienas prekių tiekimui, padedame valstybėms narėms koordinuoti veiklą ir dalytis patirtimi, teikiame didelę finansinę, medicininę, personalo paramą ir daug daugiau.

Koronaviruso pandemija sudavė didelį smūgį pasaulio ir Europos ekonomikai. Komisija naudojasi visomis turimomis priemonėmis, kad greitais, ryžtingais ir koordinuotais atsakomaisiais veiksmais apsaugotų piliečius ir sušvelnintų neigiamus socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius. Iki šiol ES ekonominio atsako priemonėms skirta 3,7 trln. EUR. Be to, siekdama užkirsti kelią masiniam atleidimui iš darbo, Komisija sukūrė 100 mlrd. EUR vertės Europos priemonę trumpalaikiam darbui remti – Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Didžioji dauguma valstybių narių jau gavo išmokas. Remiantis solidarumo ir teisingumo principais, kitas ilgalaikis ES biudžetas ir ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ (kai jis bus priimtas) turėtų padėti atgaivinti Europos ekonomiką ir padaryti ją teisingesnę, atsparesnę ir tvaresnę ateities kartoms.

icon virus

Visos Europoje priimtos izoliavimo priemonės yra laikinos ir nepranašauja demokratijos ar Europos vertybių žlugimo.

Socialinių kontaktų ribojimo priemonių ir kovos su COVID-19 gairių laikymasis gelbsti gyvybes ir stabdo koronaviruso plitimą. Šios priemonės grindžiamos naujausiais moksliniais faktais ir duomenimis, kuriuos turi kiekvienos valstybės narės sprendimus priimantys asmenys. Nacionalinės vyriausybės ir Komisija taip pat žino apie šių izoliavimo priemonių daromą poveikį gyventojų psichikos sveikatai ir keliamą naštą ekonomikai ir yra pasiryžusios kuo greičiau užtikrinti viruso kontrolę ir vėl atverti ES.

Pagrindinės Europos vertybės, kaip antai judėjimo ir saviraiškos laisvės, yra neatsiejamos nuo ES modelio ir gyvenimo būdo ir svarbesnės negu bet kada šiuo krizės laikotarpiu. Dabartinės izoliavimo priemonės nepranašauja šių vertybių atsisakymo ar kompromiso dėl jų. Priemonės yra būtinos siekiant reaguoti į dabartinį spartų naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimą. Kai šis naujas protrūkis bus kontroliuojamas, kaip ir pirmosios bangos atveju, laikini apribojimai bus panaikinti ir europiečiai vėl galės judėti kaip įprasta. Šių priemonių imtasi reaguojant į itin sunkią padėtį. ES yra įsipareigojusi užtikrinti, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu ir vėliau šių vertybių būtų laikomasi visoje Sąjungoje.

robot

Turimi duomenys rodo, kad koronavirusas atsirado natūraliai.

Dabar kaip niekada svarbu su koronavirusu kovoti solidariai su viso pasaulio šalimis. Dezinformacija ir nepagrįsti kaltinimai apie koronaviruso kilmę gali lengvai pakenkti gyvybiškai svarbiems tarptautiniams paramos tinklams ir sukelti pavojų daugeliui gyvybių. Privalome bendradarbiauti su kitais ir pripažinti, kad kol kas nėra mokslinių įrodymų, kad koronavirusas buvo laboratorijoje sukurtas žmogaus – atsitiktinai ar tyčia.

COVID-19 ligą sukelia koronaviruso (tai viruso rūšis) padermė Sars-CoV-2. Koronavirusai sukelia kvėpavimo organų ligas ir gyvūnai juos gali perduoti žmonėms. Manoma, kad šio dabartinio pavidalo koronavirusas pateko į žmogaus organizmą Uhano (Kinija) jūros gėrybių turguje. Apie ten aptiktą virusą Pasaulio sveikatos organizacijai pirmą kartą pranešta 2019 m. gruodžio 31 d. Svarbu, kad būtų išnagrinėta, kaip apie protrūkį buvo pranešta ir kaip jį stengtasi suvaldyti. Remiantis visomis turimomis žiniomis, šio reiškinio priežastys yra visiškai natūralios. Kitų kaltinimas dėl šios ligos nepagerins dabartinės padėties – koronaviruso sukeltą pandemiją Europa ir pasaulis gali įveikti tik kartu.

Small icon showing a radio signal inside a speech bubble

Nors ES konstruktyviai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis, mes visada pranešime apie žalingą dezinformaciją ir jos šaltinius.

Dezinformacija kenkia mūsų gebėjimui priimti gerus sprendimus, nes užtvindo gyventojus prieštaringa informacija, juos klaidina ir kelia netikrumą. Pasekmės gali būti didelės – tai netgi gali kelti grėsmę žmonių saugai, pakirsti pasitikėjimą vyriausybėmis ir žiniasklaida, taip pat silpninti mūsų vaidmenį pasaulyje. Streso laikotarpiais esame itin neatsparūs dezinformacijai, o kai kurie žmonės naudojasi koronaviruso sukelta pandemija siekdami smogti tuo metu, kai esame labiausiai pažeidžiami.

„EUvsDisinfo“ analitikai mano, kad klaidingi teiginiai aktyviai skleidžiami siekiant sukelti painiavą ir nepasitikėjimą Europos atsaku į koronavirusą. Užsienio subjektai, įskaitant trečiąsias valstybes, visų pirma Rusiją ir Kiniją, vykdė kryptingas su koronavirusu susijusias įtakos operacijas ir dezinformacijos kampanijas ES, jos kaimynystėje ir visame pasaulyje, siekdami pakenkti demokratiniams debatams ir labiau supriešinti visuomenę, taip pat pagerinti savo pačių įvaizdį koronaviruso pandemijos aplinkybėmis. Geriausias atsakas yra įvardyti tokius bandymus, nustatyti atsakingus asmenis ir kuo anksčiau ir dažnai sakyti tiesą. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos išorės veiksmų tarnyba siekia nustatyti dezinformacijos apie virusą sklaidą ir gerinti informuotumą apie tai.

icon worldwide

Virusams nesvarbu, iš kur jūs. Jiems nesvarbi jūsų etninė kilmė ar pase nurodyta pilietybė.

Įvairiose pasaulio dalyse žmonės bando dėl koronaviruso kaltinti įvairias gyventojų grupes – vadina jį Europos virusu, Kinijos virusu, Jungtinės Karalystės virusu ar Amerikos virusu. Faktas tas, kad virusas perduodamas iš vieno užsikrėtusio asmens kitam per lašelius, susidarančius žmonėms čiaudint, kosėjant ar iškvepiant, o jo nešiotojai nėra kokia nors konkreti etninė ar geografinė gyventojų grupė. Jei skaitėte, kad migrantai arba tam tikros etninės grupės virusą platina tyčia, galite būti tikri, kad tokiems teiginiams mokslinio pagrindo nėra. Iš tikrųjų koronaviruso sukelta epidemija yra pasaulinė krizė, kuriai įveikti reikia pasaulinio solidarumo.

Shield

ES remia valstybių narių investicijas į visuomenės sveikatą.

ES remia dideles investicijas į visuomenės sveikatą, o pagal ES fiskalines taisykles mažinti išlaidų šioje srityje niekada neprireikė. Europoje daugiausia dėmesio skiriama žmonėms ir jų sveikatai, o valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai per pastarąjį dešimtmetį padidėjo daugumoje ES valstybių narių. Tai politika, kurią nuosekliai vykdydama Europos Sąjunga išsiskiria iš kitų pasaulio šalių. Neseniai ES pradėjo įgyvendinti planą, kuriuo siekiama padėti šalims įveikti krizę, pritaikant taisykles taip, kad šalys galėtų skirti daugiau lėšų skubios pagalbos paslaugų išlaidoms padengti ir sutelkti pastangas ten, kur labiausiai jų reikia – žmonių apsaugai.

Tai nėra nauja – po 2008 m. finansų krizės ES ėmėsi daugelio finansinių iniciatyvų, kad paremtų visas valstybes nares, visų pirma tas, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, Graikiją, Ispaniją ir Italiją. Tokių šalių, kaip Graikija, sveikatos priežiūros sistemos dėl šių reformų nebuvo pažeistos – priešingai, ES stabilumo rėmimo programa padėjo užtikrinti visiems gyventojams prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir stiprinti visapusišką sveikatos priežiūros sistemą. Investicijų planas ne tik padėjo remti mažąsias įmones, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei su klimatu susijusius projektus, bet ir finansuoti daugelį sveikatos sektoriaus projektų, pavyzdžiui, kurti naujus vėžio gydymo būdus ir plėsti bei modernizuoti ligonines. Komisija taip pat pasiūlė programą „EU4Health“, kuria siekiama sustiprinti ES kovos su pandemija veiksmus. Tikimasi, kad programos biudžetas bus 5,1 mlrd. EUR, iš jo bus skiriamas finansavimas ES šalims, sveikatos organizacijoms ir NVO.

law icon

ES rūpinasi tais dalykais, už kuriuos ji atsakinga, kad vyriausybės galėtų sutelkti dėmesį į savo prioritetus.

Galias leisti nacionalinius įstatymus ir priimti sprendimus dėl kovos su koronavirusu turi tik valstybės narės, taip pat kai kurie valstybių narių regionai. Komisija neturi teisės kištis į nacionalinių teisės aktų leidybą ir sprendimų sveikatos klausimais priėmimą. Kita vertus, ES institucijos gali parengti Europos politiką ir koordinuotas Europos masto iniciatyvas krizei įveikti drauge su valstybėmis narėmis. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad sprendimas įvesti izoliavimo priemones ir uždaryti šalies sienas priimamas nacionaliniu lygmeniu, o sprendimas vakcinų, naujų gydymo būdų ir diagnostinių tyrimų kūrimo reikmėms skirti daugiau kaip 100 mln. EUR ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ lėšų priimtas ES lygmeniu. Tai papildo dabartinį Komisijos įsipareigojimą skirti 15,9 mlrd. EUR pasaulinio atsako į koronavirusą iniciatyvai, kurią gegužės 4 d. pradėjo Pirmininkė U. von der Leyen.

Neleiskite, kad botai jus kvailintų

 

Pranešimas apie dezinformaciją ir klaidingą informaciją platformoms

Internete platinama melaginga ir klaidinanti informacija apie COVID-19 vakcinas kelia grėsmę mūsų gebėjimui atsigauti po pandemijos. Dezinformacija ir klaidinga informacija apie vakcinas mažina žmonių pasitikėjimą medicinos mokslu ir sveikatos priežiūros specialistais. Todėl visi raginami prisidėti ir su tuo kovoti.

Galite padėti pažaboti klaidingos informacijos skleidimą pranešdami apie, jūsų nuomone, melagingą ar klaidinantį turinį internete. Kad jums būtų lengviau tai padaryti, PSO sukūrė tinklalapį, kuriame nurodyta, kaip socialinės žiniasklaidos platformose pranešti apie melagingą ar klaidinantį turinį.

Praneškite apie dezinformaciją ir klaidingą informaciją

 

Sąmokslo teorijų atpažinimas

Koronaviruso protrūkį lydėjo pavojingų sąmokslo teorijų bangos, kurios daugiausia plito internete. Tai kenksmingos, nuo tiesos nutolusios teorijos apie viruso kilmę ir tai, kas kaltas dėl jo plitimo. Laikydamosi visapusiško požiūrio į kovą su neigiamu sąmokslo teorijų poveikiu, Europos Komisija ir UNESCO skelbia lengvai suprantamų šviečiamųjų infografikų rinkinį, kad padėtų piliečiams atpažinti sąmokslo teorijas ir su jomis kovoti.

Daugiau informacijos

Saugokitės apgavysčių internete

Saugokitės sukčių internete, siūlančių produktus, kurie neva gali išgydyti COVID-19 infekcinę ligą ar apsaugoti nuo šios ligos. Nesąžiningi prekiautojai gali reklamuoti arba bandyti parduoti produktus, pvz., apsaugines kaukes arba rankų dezinfekavimo priemones, kurie, kaip įtariama, gali užkirsti kelią infekcijai arba ją išgydyti, tačiau šie produktai gali būti suklastoti ir jums gali būti pakenkta. Čia rasite patarimų, kurie gali padėti nustatyti galimus sukčiavimo atvejus ir jų išvengti.

2021 m. kovo 2 d. Komisija paskelbė metinę ataskaitą dėl sistemos „Saugos vartai“, ES skubių pranešimų apie pavojingas vartojimo prekes sistemos, padedančios pašalinti pavojingus ne maisto produktus iš rinkos.

Dokumentai, susiję su sistema „Saugos vartai“

 

Ištekliai ir priemonės internete

Įvairūs ištekliai ir priemonės internete, kuriais per COVID-19 protrūkį gali naudotis besimokantieji, mokytojai ir pedagogai.

Mūsų įrašas platformoje „Medium“ – 5 dalykai, kuriuos naudinga žinoti apie koronavirusą