Apžvalga

Europos Sąjunga yra pirmaujanti vyno gamintoja pasaulyje. 2014–2018 m. kasmet buvo pagaminama vidutiniškai 167 mln. hektolitrų vyno. ES yra 45 proc. pasaulio vynuogių auginimo plotų, joje pagaminama 65 proc., suvartojama 60 proc. pasaulio vyno, o vyno eksportas sudaro 70 proc.

Nuo 1962 m., kai buvo įvestas pirmas bendras rinkos organizavimas (BRO), vyno rinka labai išsivystė. Naujausia vyno sektoriaus reforma, patvirtinta 2008 m., peržiūrėta ir 2013 m. įtraukta į vieną BRO, siekta šių trijų tikslų:

  • dar labiau padidinti ES vyno gamintojų konkurencingumą – gerinti Europos vynų reputaciją ir atgauti rinkos dalį tiek ES, tiek už jos ribų;
  • siekiant geresnės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros supaprastinti, aiškiau išdėstyti ir veiksmingiau taikyti rinkos valdymo taisykles;
  • puoselėti geriausias Europos vynuogių auginimo tradicijas ir stiprinti jo socialinį bei aplinkosauginį vaidmenį kaimo vietovėse.

ES reglamentavimu siekiama bendrųjų tikslų – suderinti, racionalizuoti ir supaprastinti teisės aktus, be to, juo remiantis 2015 m. vynmedžių sodinimo teisių sistema pakeista leidimų sodinti vynmedžius 2016–2030 m. išdavimo tvarka, kurią taikant konkurencingi gamintojai gali iki tam tikros ribos padidinti gamybą.

ES vyno rinkos reformos

ES vyno rinkos organizavimas buvo pradėtas labai liberaliai, neribojant vynmedžių sodinimo ir taikant labai nedaug rinkos reguliavimo priemonių. Juo siekta spręsti metinių gamybos svyravimų klausimą. Vėliau buvo apribota vynmedžių sodinimo laisvė ir ši priemonė susieta su iš esmės užtikrinamais pardavimais – taip buvo sukurtas didelis struktūrinis perteklius.

  • 2013 m.

    ES patvirtinta reforma buvo siekiama suderinti, racionalizuoti ir supaprastinti per ankstesnes reformas priimtas  BŽŪP nuostatas.

  • 2008 m.

    ES patvirtinta reforma, be kita ko, siekta didinti ES vyno sektoriaus konkurencingumą ir gerinti ES vynų reputaciją, supaprastinti rinkos valdymo taisykles ir išsaugoti geriausią ES vynuogių auginimo tradiciją, stiprinant jo socialinį ir aplinkosauginį vaidmenį kaimo vietovėse.

  • 1999 m.

    Reforma sustiprinti tikslai užtikrinti geresnę pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, gamintojams suteikiant galimybę prisitaikyti prie aukštesnės kokybės reikalaujančios rinkos, ir ilgainiui užtikrinti didesnį konkurencingumą, ypač išaugusios pasaulinės konkurencijos po derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų sąlygomis, finansuojant didelės esamų vynuogynų dalies restruktūrizavimą.

  • 1980-ieji

    Devintojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant sumažinti gamybą, buvo sustiprintos finansinės paskatos atsisakyti vynuogynų.

  • 1976–78

    Rinkos organizavimas tapo labai intervencinis uždraudus sodinti vynuogynus ir nustačius prievolę distiliuoti produkcijos perviršį.

  • 1962 m.

    Pirmas bendras rinkos organizavimas (BRO).

Vyno sektoriaus paramos programos

Į vyno sektoriaus paramos programas, kurios pradėtos vykdyti po 2008 m. bendro vyno rinkos organizavimo (BRO) reformos, iš pradžių buvo įtraukta 13 priemonių. Įvykdžius 2013 m. BRO reformą panaikinta parama geriamojo alkoholio distiliavimui, distiliavimui krizės atveju ir sodrinimui naudojant koncentruotą misą.

Pradėta taikyti nauja vyno sektoriaus inovacijų priemonė, kuria siekiama kurti su vyno produktais susijusius naujus produktus, procesus ir technologijas. Be to, ES šalyse plačiau taikomos populiarinimo priemonės, kuriomis siekiama informuoti vartotojus apie atsakingą vyno vartojimą, taip pat apie kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms taikomas ES sistemas.

Kartu išplėstas vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija – numatytas vynuogynų atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos ar fitosanitarinių priežasčių.

Šiuo metu ES šalys vyno gamintojos gali remti toliau nurodytas priemones:

  • populiarinimą ES nepriklausančiose šalyse,
  • vartotojų informavimą apie atsakingą vartojimą ir ES kokybės sistemas,
  • vynuogynų restruktūrizavimą ir konversiją, įskaitant atsodinimą dėl sveikatos ar fitosanitarinių priežasčių,
  • neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą,
  • savitarpio fondus,
  • derliaus draudimą,
  • investicijas į įmones,
  • inovacijas, kuriomis siekiama sukurti naujus produktus, procesus ir technologijas,
  • šalutinių produktų distiliavimą.

ES šalims paskirstomi metiniai asignavimai iš ES biudžeto, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios ES šalys lėšas perveda į bendrosios išmokos schemą.

Metinė ES parama vyno sektoriui (mln. EUR)
2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014–16 m. nuo 2017 m.
Bulgarija 16 21 22 27 27 27 27
Čekija 3 4 4 5 5 5 5
Vokietija 23 31 32 39 39 39 39
Graikija 14 19 20 24 24 24 24
Ispanija 214 284 279 358 353 210 210
Prancūzija 172 227 224 284 280 281 281
Kroatija 12 11
Italija 238 298 294 341 337 337 337
Kipras 3 4 4 5 5 5 5
Lietuva 0,03 0,04 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05
Liuksemburgas 0,3 0,5 0,5 0,6 0,6
Vengrija 17 23 24 29 29 29 29
Мalta 0,2 0,3 0,3 0,4 0,4
Austrija 8 11 11 14 14 14 14
Portugalija 38 52 53 66 65 65 65
Rumunija 42 42 42 42 42 48 48
Slovėnija 4 5 5 6 6 6 6
Slovakija 3 4 4 5 5 5 5
JK 0,2 0,2 0,2 0,3 0,3

Prekybos susitarimai

Siekdama palengvinti ES ir ES nepriklausančių šalių tarpusavio prekybą, Europos Komisija, remdamasi Europos Vadovų Tarybos derybų dokumentu, veda dvišales ir daugiašales derybas, kurias užbaigus sudaromi dvišaliai ir laisvosios prekybos susitarimai

Saugomi vynų pavadinimai

„eAmbrosia“ duomenų bazę sudaro ES saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registras, taip pat ES nepriklausančių šalių geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų, saugomų ES pagal dvišalius prekybos vynu susitarimus, sąrašai.

Susijusi informacija

Kokybės schemos

Teisinis pagrindas

Teisės aktų, kuriais reglamentuojamas vyno sektorius, rinkinį sudaro pagrindinis reglamentas, deleguotieji reglamentai ir įgyvendinimo reglamentai; jį papildo gairės ir teisiniai aiškinimai.

Vynų sąrašai – tai lentelės, kuriose pateikiama:

  • už vyno sektorių atsakingų oficialių įstaigų ir institucijų kontaktiniai duomenys;
  • informacija apie vynuogynų plotus ir registrą;
  • vynuogių veislės, kurias leidžiama naudoti gamybai ir ženklinant.

Pagal ES teisės aktus šie sąrašai turi būti skelbiami, jie skirti suinteresuotiesiems subjektams ES ir už jos ribų.

Susijusi informacija

Vyno sektoriui taikomi teisės aktai

ES vynų sąrašas

ParsisiųsdintiPDF - 125.5 KB

Rinkos stebėsena

Vyno rinkos stebėjimo centro puslapyje pateikiami naujausi gamybos, atsargų, prekybos, plotų ir vartojimo rinkos stebėsenos duomenys. Jame taip pat pateikiama analizei ir vertinimui skirta informacija apie ES ir nacionalines paramos vynui programas.

Komitetai

Sektorių valdymo komitetus pakeitė vienas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.

Pilietinio dialogo grupės padeda Europos Komisijai ir palaiko nuolatinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais visais su bendra žemės ūkio politika, įskaitant kaimo plėtrą, ir jos įgyvendinimu susijusiais klausimais.

Naujausia