Apžvalga

Pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) taikomomis kaimo plėtros priemonėmis remiamas kaimo bendruomenių dinamiškumas ir ekonominis gyvybingumas (vadinamasis antrasis ramstis).

BŽŪP numatytos rinkos priemonės ir parama pajamoms sustiprina kaimo plėtros priemones, nes pagal jas numatomos strategijos ir finansavimas, kuriais siekiama stiprinti ES žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės sektorius, aplinkos tvarumą ir apskritai kaimo vietovių gerovę.

Trys ilgalaikiai 2014–2020 m. laikotarpio kaimo plėtros tikslai yra šie:

  • skatinti žemės ūkio konkurencingumą;
  • užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus;
  • užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – tai BŽŪP finansavimo priemonė, pagal kurią remiamos kaimo plėtros strategijos ir projektai. Jis taip pat yra Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) dalis.

2014–2020 m. EŽŪFKP biudžetas siekia maždaug 100 mlrd. EUR. Šiuo laikotarpiu biudžeto lėšos bus naudojamos kaimo plėtros programoms, kurios bus vykdomos iki 2023 m. pabaigos, įgyvendinti.

Biudžeto lėšos skirstomos atsižvelgiant į šešis prioritetus:

  • skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškų ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse;
  • didinti visų rūšių žemės ūkio perspektyvumą bei konkurencingumą ir skatinti novatoriškas ūkininkavimo technologijas bei tvarų miškų valdymą;
  • tobulinti maisto grandinės organizavimą, didinti gyvūnų gerovę ir geriau valdyti riziką žemės ūkyje;
  • skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose;
  • atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas;
  • skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Kiekvienu iš šių prioritetų prisidedama siekiant esminių inovacijų, aplinkos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų.

Susijusi informacija

Kaimo plėtra – grafikai ir skaičiai

Ankstesni programavimo laikotarpiai

Kaimo plėtros programos

Siekdamos atsižvelgti į šiuos prioritetus, ES šalys įgyvendina kaimo plėtros programas, parengtas atsižvelgiant į jų pačių specifinius uždavinius ir turimus pajėgumus. Šios programos finansuojamos EŽŪFKP lėšomis.

Šios programos gali būti nacionalinės arba regioninės ir jomis turi būti siekiama įgyvendinti bent keturis iš šešių EŽŪFKP prioritetų. Šalys turi nustatyti konkrečių tikslinių sričių tikslus, nurodyti šiems tikslams pasiekti naudosimas priemones ir reikalingas lėšas.

Taigi, nors Europos Komisija tvirtina ir stebi kaimo plėtros programas, sprendimai dėl projektų atrankos ir išmokų skyrimo priimami nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.

Toliau pateikiami keli EŽŪFKP lėšomis finansuojamų ir pagal kaimo plėtros programas įgyvendinamų projektų pavyzdžiai:

  • investicinių lėšų teikimas Vengrijoje veikiančiai nedidelei šeimos pipirų auginimo įmonei, naudojančiai tik atsinaujinančiųjų išteklių energiją;
  • namo vietos nustatymo Formenteroje (Ispanija) sistemos, kuri padėtų skubiosios pagalbos tarnyboms greitai suteikti pagalbą žmonėms, kurioms jos reikia, diegimas;
  • pažeistų miškų Nižna Bocoje (Slovakija) atkūrimas finansuojant jaunų medynų valymą, apželdinimą mišku ir išsaugojimą.

Europos kaimo plėtros tinklo (EKPT) projektų duomenų bazėje pateikiamas išsamus projektų sąrašas.

Bent 30 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai numatytų lėšų turi būti skiriama su aplinka ir klimato kaita susijusioms priemonėms; didžioji dalis šių lėšų paskirstomos išmokant dotacijas ir metines išmokas ūkininkams, perėjusiems prie ekologiškesnio ūkininkavimo.

Ne mažiau kaip 5 proc. kaimo plėtros programos lėšų turi būti skiriama veiksmams, įgyvendinamiems taikant LEADER metodą. LEADER metodas grindžiamas principu „iš apačios į viršų“. Taikant šį metodą ūkininkai, kaimo įmonės, vietos organizacijos, valdžios institucijos ir asmenys iš įvairių sektorių suburiami į vietos veiklos grupes (VVG). VVG pačios rengia vietos plėtros strategijas, kuriomis remdamosi jos valdo savo atitinkamus biudžetus.

Pagal kaimo plėtros programas taip pat gali būti remiami pažangieji kaimai. Šia iniciatyva siekiama suteikti įvairiapusių priemonių rinkinį, kad būtų skatinamos inovacijos Europos kaimo vietovėse, sudaromos sąlygos jas įgyvendinti ir teikiama pagalba joms plėtoti, taip sprendžiant bendras problemas, su kuriomis susiduria kaimo vietovėse gyvenantys piliečiai.

Be to, taikant finansines priemones, EŽŪFKP veikia kaip paskolų, mikrokreditų, garantijų ir nuosavo kapitalo, kuriais gali naudotis žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių paramos gavėjai, vykdantys finansiškai perspektyvius projektus, kuriais siekiama EŽŪFKP prioritetų, šaltinis.

Platformoje „Fi-compass“ pateikiama daugiau informacijos apie EŽŪFKP finansines priemones.

Susijusi informacija

Kaimo plėtros programos pagal šalis

„LEADER“ METODAS

Pažangieji kaimai

Europos kaimo plėtros tinklas

Europos kaimo plėtros tinkle (EKPT) pateikiama informacija apie tai, kaip kaimo plėtros politika, programos, projektai ir kitos iniciatyvos veikia praktiškai ir kaip juos galima patobulinti siekiant geresnių rezultatų. Jo tikslas – įtraukti ir pasiekti visus, kurie domisi Europos kaimo plėtra ir yra prisiėmę susijusių įsipareigojimų.

EKPT remia veiksmingą ES šalių kaimo plėtros programų įgyvendinimą kaupdamas žinias ir jomis dalydamasis, taip pat palengvina Europos kaimo vietovių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą.

Šią veiklą vykdyti padeda du paramos padaliniai: EKPT ryšių centras ir Europos kaimo plėtros vertinimo pagalbos tarnyba.

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI) taip pat padeda siekti kaimo plėtros tikslų, skatindama inovacijas žemės ūkyje ir kaimo bendruomenėse.

EIP-AGRI buvo sukurta siekiant sumažinti atotrūkį tarp tyrėjų sukurtų inovacinių sprendimų ir kaimo vietovėse gyvenančių bei dirbančių asmenų naudojimosi naujomis technologijomis. EIP-AGRI tikslas yra sudaryti tų, kurie kuria naująsias technologijas, ir tų, kurie jomis galiausiai naudosis, partnerystę ir taip paspartinti pokyčių įsisavinimą.

Kaimo plėtros ateitis

Atsižvelgdama į būsimą 2021–2027 m. programavimo laikotarpį, 2018 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m.

Jais siekiama, kad BŽŪP būtų geriau reaguojama į dabartinius ir būsimus uždavinius, tokius kaip klimato ir kartų kaita, ir toliau remiami Europos ūkininkai, kad būtų užtikrintas tvarus ir konkurencingas žemės ūkio sektorius.

Susijusi informacija

BŽŪP ateitis

Teisinis pagrindas

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytos Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondams) taikomos bendros taisyklės.

Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, finansuojamai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Reglamentas (ES) Nr. 1310/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, finansuojamai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

Reglamentas (ES) Nr. 807/2014 dėl paramos kaimo plėtrai, finansuojamai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

Reglamentas (ES) Nr. 640/2014 dėl administravimo ir išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai.

Reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės.

Naujausia