Ūkininkų pajamų rėmimo tikslai

Europos Sąjunga teikia ūkininkams pajamų rėmimą arba tiesiogines išmokas, siekdama

  • suteikti tam tikrų apsaugos priemonių ir didinti ūkininkavimo pelningumą,
  • užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą Europoje,
  • padėti ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir nebrangius maisto produktus,
  • atlyginti ūkininkams už tai, kad jie rūpinasi viešąja gerove, už kurią rinkos paprastai nemoka, pavyzdžiui, rūpinasi kraštovaizdžiu ir aplinka.

Ūkininkai paprastai gauna pajamų rėmimą, nustatomą pagal jų ūkio plotą hektarais. Visos ES šalys turi teikti bazines išmokas, išmokas už darnaus ūkininkavimo metodus (žalinimą) ir išmokas jauniesiems ūkininkams. Kadangi ES šalys šias išmokas teikti privalo, jos dažnai vadinamos privalomosiomis išmokomis.

Be to, ES šalys gali nuspręsti teikti ir kitokių išmokų, skirtų konkretiems sektoriams ar ūkininkavimo rūšims. Yra specialių schemų, skirtų padėti mažiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir (arba) sektoriams, kuriuose patiriama sunkumų.

Susijusi informacija

Bazinės išmokos

Žalinimas

Jaunieji ūkininkai

Kitos savanoriškos paramos schemos

Knygelė „Apie BŽŪP. Tiesioginės išmokos ūkininkams 2015–2020 m.“

Paramos susiejimas su taisyklių laikymusi

ES didžiąją dalį ūkininkų pajamų rėmimo susieja su:

  • dirbamos žemės plotu hektarais, o ne pagaminamos produkcijos kiekiu. Kad gautų didesnį pelną, ūkininkai turi tenkinti rinkos poreikius. Atsiejant išmokas nuo pagaminamos produkcijos kiekio išvengiama maisto produktų perprodukcijos, kuri ES būdavo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintajame dešimtmetyje;
  • aplinkos apsaugos, augalų sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės užtikrinimu, prisidedant prie darnaus ūkininkavimo. Tai vadinama kompleksine parama. ES taisyklių nesilaikantiems ūkininkams išmokos gali būti sumažintos arba iš viso nutrauktos.

Susijusi informacija

Kompleksinė parama

Kodėl ūkininkams reikia paramos?

Vidutinės ūkių pajamos ir toliau išlieka gerokai mažesnės už vidutines kitų ES ekonomikos subjektų pajamas.

Ūkininkavimas yra rizikingas ir neretai brangus verslas. Žemės ūkis labiau nei kiti sektoriai priklauso nuo orų ir klimato. Egzistuoja neišvengiamas atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir ūkininkų galimybių padidinti pasiūlą, nes užauginti daugiau kviečių arba patiekti didesnį kiekį pieno užima laiko ir kainuoja investicijų. 

ES ūkininkai jaučia spaudimą dėl didėjančio pasaulinės prekybos maisto produktais ir prekybos liberalizavimo. Dėl pokyčių pasaulio rinkose didėja konkurencija, tačiau taip pat atsiranda naujų galimybių Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Be to, dėl globalizacijos, pasiūlos ir paklausos svyravimų žemės ūkio produktų rinkos kainos pastaraisiais metais tapo nepastovesnės, dėl to dar daugiau rūpesčių ūkininkams.

Dėl tokio netikrumo žemės ūkio sektoriuje yra pateisinamas svarbus viešojo sektoriaus vaidmuo užtikrinant ūkininkų pajamų saugumą.

Praktiniai pajamų rėmimo aspektai

Kiekvienais metais ūkininkai turi pateikti paraišką pagalbai gauti ir deklaruoti visus turimus žemės ūkio paskirties sklypus. 

Nors pajamų rėmimo reglamentavimo taisyklės nustatomos ES lygmeniu, jas įgyvendinti vietoje turi kiekviena ES šalis. Nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už savo šalies ūkininkų pajamų rėmimo administravimą ir kontrolę (pasidalijamasis valdymas).

Be to, laikantis ES teisės, kiekvienoje šalyje skiriant šias išmokas gali būti tam tikru mastu atsižvelgiama į ūkininkavimo sąlygas, kurios įvairiose Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi. Laikydamosi ES skaidrumo taisyklių, nacionalinės administravimo institucijos turi paskelbti BŽŪP išmokų gavėjus.

Susijusi informacija

ES skaidrumo taisyklės

Paramos teikimo sąlygos

Kad galėtų gauti pajamų rėmimą, ūkininkai turi įvykdyti kelias tinkamumo sąlygas.

Paprastai ūkininkams keliamos tokios sąlygos:

  • jų ūkis turi būti ES teritorijoje,
  • jie turi atitikti minimalius pajamų rėmimo gavimo reikalavimus. Pajamų rėmimas neteikiamas, jei sumos nesiekia 100–500 EUR (priklausomai nuo ES šalies) ir (arba) kai reikalavimus atitinkantis sklypas yra mažesnis nei 0,3–5 ha,
  • jie turi užsiimti žemės ūkio veikla (žemės ūkio produktų gamyba arba auginimu ir pan., arba išlaikyti žemę geros dirbamos būklės) žemės ūkio paskirties žemėje (įskaitant ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus), kuria jie gali naudotis,
  • jiems gali reikėti atitikti aktyvaus ūkininko apibrėžtį. Pagrindinis aktyvaus ūkininko apibrėžties elementas yra neigiamas veiklos sąrašas, pvz., oro uostų, vandentiekio sistemų, nekilnojamojo turto paslaugų, geležinkelio paslaugų ir nuolatinių sporto bei poilsio vietų. Iki 2017 m. visi ES subjektai, vykdantys kurią nors neigiamo sąrašo veiklą, nebuvo laikomi aktyviais ūkininkais, nebent jie galėjo įrodyti, kad jų ūkininkavimo veikla nebuvo nereikšminga. Nuo 2018 m. ši nuostata yra neprivaloma ir ją taiko 9 ES šalys arba regionai,
  • Europos Sąjungos šalyse, kuriose veikia bazinių išmokų su teisėmis į išmokas sistema, ūkininkams reikia turėti teises į išmokas, kad galėtų pasinaudoti atsietomis pajamų rėmimo išmokomis.

Susijusi informacija

ES ūkininkų pajamų rėmimo taisyklės

ParsisiųsdintiPDF - 157.8 KB
ParsisiųsdintiPDF - 518.6 KB

Teikiamos paramos dydis

Pajamų rėmimas teikiamas beveik 6,3 mln. ūkių visoje ES, šios išmokos dažnai sudaro didelę pajamų iš ūkininkavimo dalį. Per pastaruosius 10 metų pajamų rėmimo išmokos vidutiniškai sudarė beveik pusę ūkininkų pajamų.

Pajamų rėmimo dydis įvairiuose ūkiuose, ES šalyse arba regionuose gali labai skirtis.

ES įdiegė vadinamosios išorės konvergencijos mechanizmą, kuriuo siekiama laipsniškai koreguoti pajamų rėmimo išmokų už hektarą dydį kiekvienoje šalyje, jas didinant arba mažinant, kad jos priartėtų prie ES vidurkio.

Išorės konvergencija reiškia, kad ES šalyse, kuriose vidutinė išmoka (eurais už hektarą)

  • yra mažesnė nei 90 % vidurkio, vidutinės išmokos laipsniškai didinamos (trečdaliu skirtumo tarp esamos normos ir 90 % vidurkio),
  • yra didesnė už vidurkį, išmokų sumos yra mažinamos.

2018 m. birželio mėn. Europos Komisija pasiūlė naują BŽŪP sistemą, pagal kurią numatyta toliau vienodinti tiesioginių išmokų lygį ES šalyse, naikinant 50 % atotrūkio tarp ES paramos už hektarą lygio ir 90 % ES vidurkio. Taip padedama įgyvendinti Komisijos siekius užtikrinti teisingesnį pajamų rėmimo išmokų paskirstymą.

Pajamų rėmimo sąnaudos

2018 m. iš ES biudžeto pajamų rėmimo išmokoms skirta 41,74 mlrd. EUR. Šios lėšos skirtos iš bendros žemės ūkio politikos biudžeto.

Susijusi informacija

Apie BŽŪP glaustai. Kaip ji finansuojama?

Taisyklės

ES skiriamos žemės ūkio pajamų rėmimo išmokos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

Naujausia

Dokumentai

ParsisiųsdintiPDF - 1.1 MB
ParsisiųsdintiPDF - 1.8 MB
ParsisiųsdintiPDF - 1.8 MB
ParsisiųsdintiPDF - 2.1 MB
ParsisiųsdintiPDF - 3.7 MB
ParsisiųsdintiPDF - 1.2 MB
ParsisiųsdintiPDF - 2.1 MB
ParsisiųsdintiPDF - 2 MB
ParsisiųsdintiPDF - 1.9 MB
ParsisiųsdintiPDF - 1.6 MB