Bendros žemės ūkio politikos tikslai

1962 m. pradėta įgyvendinti ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Ja siekiama:

  • remti ūkininkus, didinti žemės ūkio našumą ir taip užtikrinti nuolatinį aprūpinimą maistu prieinamomis kainomis,
  • užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimo lygį,
  • padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius,
  • išsaugoti ES kaimo vietoves ir kraštovaizdį,
  • išsaugoti kaimo ekonomiką skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkio, žemės ūkio ir maisto pramonės ir susijusiuose sektoriuose.

BŽŪP bendra visoms ES šalims. Ji valdoma ir finansuojama europiniu lygmeniu ES biudžeto lėšomis.

BŽŪP praktikoje

Ūkininkavimas skiriasi nuo daugumos kitų rūšių verslo veiklos dėl šių priežasčių:

  • nepaisant maisto gamybos svarbos, ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra maždaug 40 proc. mažesnės;
  • žemės ūkis labiau priklauso nuo oro sąlygų ir klimato nei daugelis kitų sektorių;
  • nuo tada, kai padidėja kokių nors produktų paklausa, iki tada, kai ūkininkai gali tais produktais vartotojus aprūpinti, neišvengiamai praeina laiko, nes užauginti daugiau kviečių arba pasirūpinti, kad būtų primelžiama daugiau pieno, neišvengiamai užtrunka.

Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė.

Atsižvelgiant į verslo netikrumą ir ūkininkavimo poveikį aplinkai pateisinama tai, kad svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka viešasis sektorius. BŽŪP paramą sudaro:

  • pajamų rėmimas tiesioginėmis išmokomis, kuriuo užtikrinamas pajamų stabilumas ir atlyginama ūkininkams už aplinką tausojantį ūkininkavimą ir viešąsias gėrybes, už kurias rinkoje paprastai nėra mokama, pvz., už rūpinimąsi kaimu;
  • rinkos priemonės, naudojamos susiklosčius sudėtingai padėčiai, pavyzdžiui, staiga sumažėjus paklausai dėl kilusio nerimo dėl sveikatos, sumažėjus kainoms dėl laikinos perteklinės pasiūlos rinkoje;
  • kaimo plėtros priemonės su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, skirtos specifiniams kaimo vietovių poreikiams tenkinti ir uždaviniams spręsti.

BŽŪP finansavimas

Paramos ES ūkininkams dalis visame ES biudžete atspindi įvairią su nuolatinės prieigos prie kokybiškų maisto produktų užtikrinimu susijusią veiklą, be kita ko, ūkininkų pajamų rėmimą, kovą su klimato kaita ir gyvybingų kaimo bendruomenių išlaikymą.

ES biudžeto lėšų BŽŪP skiriama iš dviejų fondų:

Mokėjimus nacionaliniu lygmeniu tvarko kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Informaciją apie BŽŪP išmokų gavėjus skelbia kiekviena šalis pagal ES skaidrumo taisykles.

Susijusi informacija

BŽŪP finansavimas

ES metinio biudžeto ciklas

ES biudžetas

BŽŪP nauda

BŽŪP ūkininkams sudaromos sąlygos vykdyti visuomenėje įvairias savo funkcijas.

Maisto gamyba

  • ES yra apie 10 mln. ūkių, sektoriuje reguliariai dirba 22 mln. žmonių. Ūkininkai pagamina labai daug be galo įvairių, saugių ir kokybiškų maisto produktų už prieinamą kainą.
  • Europos Sąjungos maisto produktai ir kulinarinės tradicijos garsėja visame pasaulyje. Ji yra viena iš pirmaujančių pasaulio žemės ūkio maisto produktų gamintojų ir grynoji eksportuotoja. Turėdama išskirtinius žemės ūkio išteklius ES galėtų ir turėtų vaidinti itin svarbų vaidmenį užtikrinant viso pasaulio aprūpinimą maisto produktais.

Kaimo bendruomenių raida

  • Mūsų kaimo vietovėse, kuriose nestinga vertingų gamtos išteklių, su ūkininkavimu susiję daug darbo vietų. Ūkininkams reikia įrangos, pastatų, kuro, trąšų ir sveikatos priežiūros paslaugų jų gyvūnams. Tai vadinamieji pradinės grandies sektoriai.
  • Kiti žmonės dirba vadinamuosiuose galutinės grandies sektoriuose: ruošia, perdirba ir pakuoja maisto produktus, juos sandėliuoja, transportuoja ir parduoda mažmeninės prekybos tinkluose. Ūkininkavimo ir maisto produktų sektoriuose ES dirba beveik 40 mln. žmonių.
  • Kad dirbtų efektyviai, išliktų šiuolaikiški ir produktyvūs, ūkininkai, pradinės ir galutinės grandies sektoriai turi turėti galimybę gauti naujausią informaciją apie žemės ūkio klausimus, ūkininkavimo metodus ir rinkos pokyčius. 2014–2020 m. BŽŪP ištekliais buvo naudojamasi siekiant 18 mln. (6,4 proc.) ES kaimo gyventojų aprūpinti didelės spartos technologijomis, geresnėmis interneto paslaugomis ir infrastruktūra.

Aplinkos požiūriu tvarus ūkininkavimas

  • Ūkininkų užduotis dvejopa: gaminti maisto produktus ir kartu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą ir gyvenimo kokybę – šiandien, rytoj ir tolimesnėje ateityje, – itin svarbu apdairiai naudoti gamtos išteklius.

Pagrindiniai BŽŪP rėmėjai

Kad kuo geriau rengtų žemės ūkio srities teisės aktus ir formuotų politiką, Europos Komisija reguliariai konsultuojasi su pilietinio dialogo grupėmis ir žemės ūkio komitetais. Europos Komisijai padeda ir ekspertų grupės, pavyzdžiui, Žemės ūkio rinkų darbo grupė, svarstanti nesąžiningos prekybos praktikos klausimus.

Kai planuoja, rengia ir teikia naujų Europos Sąjungos teisės aktų pasiūlymus, nagrinėja ES veiksmų poreikį ir galimą sprendimų poveikį, Europos Komisija atlieka poveikio vertinimą. Tai labai svarbi ES geresnio reglamentavimo darbotvarkės dalis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros srities poveikio vertinimai atlikti 2003 m. (laikotarpio vidurio peržiūra), 2008 m. (veikimo tikrinimas – SEC(2008) 1885), 2011 m. („Bendra žemės ūkio politika artėjant 2020 m.“ – SEC(2011) 1153 final).

Svarbų vaidmenį prižiūrint žemės ūkio išlaidas atlieka Audito Rūmai.

Europos Komisija reguliariai skelbia visuomenės nuomonės tyrimus („Eurobarometro“ tyrimus) europiečių, žemės ūkio ir BŽŪP tema. Visose ES šalyse vykdomos „Eurobarometro“ apklausos suteikia vertingos informacijos apie piliečių nuomonę apie BŽŪP, pavyzdžiui, ką jie žino apie vykdant BŽŪP teikiamą paramą, šios politikos svarbą ir rezultatus, kokybės ir aplinkos klausimus.

BŽŪP vertinimas

BŽŪP įvertinti Europos Komisija naudoja bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS).

Naudojant šią sistemą siekiama parodyti 2014–2020 m. BŽŪP rezultatus ir pagerinti jos veiksmingumą. Tam naudojami BŽŪP rodikliai.

BŽŪP ateitis

Siekiant sustiprinti Europos žemės ūkio vaidmenį ateityje, BŽŪP bėgant metams buvo derinama prie kintančių ekonominių sąlygų ir piliečių reikalavimų bei poreikių.

2018 m. birželio 1 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP ateities.

Pasiūlymuose išdėstoma, kaip toliau vykdyti BŽŪP – paprastesnę ir veiksmingesnę politiką, kuri apims Europos žaliojo kurso tvarumo siekius. Būsima BŽŪP reforma turėtų būti įgyvendinama nuo 2023 m. sausio 1 d., laukiama galutinio Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimo.

ParsisiųsdintiPDF - 2 MB

Teisinis pagrindas

Bendros žemės ūkio politikos teisinis pagrindas nustatytas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

Toliau nurodytais 4 reglamentais nustatyti įvairūs BŽŪP veiklos elementai:

2021–2022 m. galioja pereinamojo laikotarpio reglamentas (Reglamentas (ES) 2020/2220). Šiuo reglamentu nustatomos paramos iš EŽŪGF ir EŽŪFKP teikimo tais metais sąlygos, išplečiamos ir iš dalies keičiamos ankstesnių reglamentų nuostatos. Jis galios tol, kol bus įgyvendinta nauja BŽŪP strateginių planų sistema (turi būti pradėta taikyti 2023 m. sausio 1 d.).

Bendrą žemės ūkio politiką administruoja už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Europos Komisijos padalinys. Jis gali priimti bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti skirtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.

Susijusi informacija

Galiojančių teisės aktų rodyklė

Apie ES teisėkūros procesą

Chronologija

  • 2023 m.

    Kai bus susitarta dėl naujos teisinės sistemos, BŽŪP strateginiai planai visose ES šalyse turės būti įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d.

  • 2021–2022 m.

    Šiais metais galioja pereinamojo laikotarpio reglamentas. Reglamentu bus pratęstas daugumos 2014–2020 m. laikotarpiu taikytų BŽŪP taisyklių galiojimas, kartu užtikrinant sklandų perėjimą prie būsimos BŽŪP strateginių planų sistemos.

  • 2013 m.

    BŽŪP reformuojama siekiant didinti sektoriaus konkurencingumą, skatinti tvarų ūkininkavimą ir inovacijas, remti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą kaimo vietovėse ir nukreipti finansinę paramą našaus žemės naudojimo būdams. Reformuota BŽŪP taikoma 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

  • 2003 m.

    Įgyvendinant BŽŪP teikiama pajamų parama. Užbaigus naują BŽŪP reformą subsidijos atsiejamos nuo gamybos. Ūkininkams mokama pajamų parama, jei jie prižiūri dirbamą žemę ir laikosi maisto saugos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės standartų.

  • 1992 m.

    BŽŪP srityje pereinama nuo rinkos rėmimo prie gamintojų rėmimo. Kainų palaikymo priemonės taikomos rečiau ir keičiamos tiesioginėmis išmokomis ūkininkams. Jie skatinami labiau tausoti aplinką.

    Reformos metai sutampa su Rio de Žaneire 1992 m. surengta Jungtinių Tautų konferencija dėl aplinkos ir vystymosi, kurioje paskelbiama apie darnaus vystymosi principo taikymą.

  • 1984 m.

    Ūkiai tampa tokie našūs, kad maisto produktų buvo pagaminama daugiau negu reikia. Imamasi įvairių priemonių, kad gamybos mastas labiau atitiktų rinkos poreikius.

  • 1962 m.

    Sukuriama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). BŽŪP kuriama kaip bendra politika, kurios tikslas – už prieinamą kainą aprūpinti maistu ES piliečius ir užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį.

Naujausia

Dokumentai

ParsisiųsdintiPDF - 544 KB