Apie šias konsultacijas

17 Liepa 2017 - 8 Spalis 2017
Politikos sritys
Bendroji rinka, Verslas ir pramonė

Tikslinė grupė

Šiose konsultacijose gali dalyvauti visi piliečiai ir organizacijos. Visų pirma, laukiama atsakymų iš:

  • mažmeninės prekybos paslaugas teikiančių įmonių,
  • mažmenininkų asociacijų,
  • vartotojų asociacijų,
  • kitų verslo organizacijų (pvz., asociacijų, prekybos rūmų ir kt.),
  • nacionalinių valdžios institucijų,
  • vietos valdžios institucijų,
  • kitų viešosios valdžios institucijų,
  • profesinių sąjungų,
  • mokslinių tyrimų institucijų / ekspertų grupių,
  • piliečių.

Konsultacijų tikslas

Mažmeninė prekyba yra didžiausias ES nefinansinio verslo ekonomikos sektorius pagal įmonių ir dirbančių asmenų skaičių. Šiame sektoriuje sukuriama 4,5 % pridėtinės vertės ir dirba 8,6 % ES darbo jėgos. ES mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose veikia beveik 5,5 mln. įmonių (2014 m. duomenimis 3,6 mln. įmonių veikia mažmeninės prekybos sektoriuje ir 1,8 mln. – didmeninės prekybos sektoriuje; t. y. 23 % viso nefinansinio verslo ekonomikos sektoriaus). Dauguma įmonių yra MVĮ, kurios sukuria 66 % sektoriaus pridėtinės vertės ir įdarbina 70 % darbo jėgos. Mažmeninė prekyba taip pat glaudžiai susijusi su kitais ekonomikos sektoriais (didmeninės prekybos, gamybos, žemės ūkio, transporto ir logistikos sektoriais, taip pat kitomis verslo paslaugomis). Be to, šis sektorius Europos vartotojams atveria galimybių naudotis bendrąja rinka, todėl šio sektoriaus konkurencingumas labai svarbus ES ekonomikai.

Šiuo metu mažmeninės prekybos sektoriuje vyksta esminiai pokyčiai – sparčiai vystosi elektroninė prekyba, o tai lemia ne tik vartotojų apsipirkimo įpročių pokyčius (galimybė internetu apsipirkti bet kada, naudojantis toli nuo gyvenamosios vietos esančiomis interneto svetainėmis), bet ir šio sektoriaus aplinkos kaitą. Tendencijos rodo, kad ateityje mažmeninė prekyba bus vykdoma įvairiais kanalais – tiek internetu (specializuotose internetinėse parduotuvėse arba per internetines platformas), tiek ne internetu. Kita tendencija – atsiranda platformos, kuriose mažmenininkai gali pardavinėti savo prekes internetiniuose prekybos centruose. Kai kurios iš tokių platformų ne tik teikia virtualaus prekybos centro paslaugas, bet ir pardavinėja savo produktus, taip tiesiogiai konkuruodamos su savo klientais mažmenininkais. 

2015 m. spalio 28 d. Komisija priėmė Bendrosios rinkos strategiją, kurioje pateikta įvairių iniciatyvų ir veiksmų, kad būtų pašalintos ekonomiškai svarbiausios kliūtys, kurios trukdo įgyvendinti Europos darbo vietų, augimo ir investicijų darbotvarkę.  

Už mažmeninės prekybos parduotuvių įsisteigimo ir veikimo reglamentavimą visų pirma atsako valstybės narės. Jos savo nuožiūra gali nustatyti reglamentavimo sistemas, su sąlyga, kad būtų laikomasi sutartyse įtvirtintų pagrindinių laisvių – įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat Paslaugų direktyvos nuostatų.

ES mažmeninės prekybos rinkos integraciją iš esmės lėmė tarpvalstybinis įmonių steigimasis. Dešimt didžiausių mažmeninės prekybos įmonių ES yra tarptautinės įmonės ir kai kurios iš jų turi parduotuvių beveik visose 28 valstybėse narėse. Tokioms įmonėms steigiant naujus subjektus investicijų sėkmę lemia reglamentavimo aplinka. Dėl elektroninės prekybos plėtros Europos mažmeninės prekybos rinkos vis labiau integruojamos ir vykdant tarptautinę nuotolinę prekybą.

Elektroninė prekyba mažmenininkams suteikia naujų galimybių. Mažoms įmonėms dabar lengviau pasiekti vartotojus kitose valstybėse narėse. Prekyba internetu gali būti vykdoma tarptautiniu mastu ir neinvestuojant į fizines patalpas. Tarptautinė mažmeninės prekybos plėtra taip pat padeda Europos vartotojams naudotis bendrosios rinkos privalumais – didesne mažmeninių prekių pasiūla. Per 40 % Europos pirkėjų internetu produktus užsienyje perka bent kartą per metus, o beveik 2 iš 3 pirkėjų bent vieną kartą gyvenime yra pirkę internetu užsienyje. Internetinės platformos padeda MVĮ parduoti prekes internetu ir pasiekti pirkėjus visoje ES.

Skaitmeninimas įvairiais būdais keičia mažmeninės prekybos sektorių, tačiau reglamentavimo sistemos buvo sukurtos prieš keletą dešimtmečių ir nebuvo pritaikytos prie naujos dėl elektroninės prekybos pasikeitusios padėties. Nustatant gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su mažmenininkų įsisteigimo lengvinimu ir veiklos apribojimų mažmeninės prekybos sektoriuje mažinimu, būtina atsižvelgti į naują padėtį mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame fiziškai egzistuojančios tradicinės parduotuvės veikia kartu su elektroninėmis parduotuvėmis daugiakanalėje aplinkoje.

Šių viešų konsultacijų tikslas – įgyvendinant Bendrosios rinkos strategijoje nurodytus tolesnius veiksmus sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę, kad būtų nustatyti gerosios praktikos pavyzdžiai mažmeninės prekybos sektoriuje. Komisijos tarnybos jau atliko išsamius nacionalinių mažmeninės prekybos teisinių sistemų ir jomis pagrįstų viešosios politikos tikslų tyrimus (išsami informacija pateikta veiksmų plane). Šiomis viešomis konsultacijomis ketinama užbaigti šiuos tyrimus, išsiaiškinant visų pirma:  

  1. Kokį poveikį mažmeninei prekybai ir jos reglamentavimo sistemai daro didėjanti elektroninės prekybos svarba ir kintantys vartotojų įpročiai.
  2. Kokios yra ES mažmeninės prekybos rinkos integracijos galimybės ir kliūtys.

Europos Komisiją domina visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma mažmenininkų, susijusių valdžios institucijų ir vartotojų, nuomonė. Vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, viešų konsultacijų rezultatai bus atitinkamai paskelbti, taip pat ir pateikti atsakymai, jeigu respondentai bus davę sutikimą viešai atskleisti jų pateiktą informaciją.

Kaip teikti atsakymus

Primename, kad atsakymus reikia pateikti užpildant internetinį klausimyną.

Klausimynas pateikiamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Nuomones galima teikti bet kuria oficialiąja ES kalba.

Klausimynas bus skelbiamas iki 2017 m. spalio 8 d.

Kontaktiniai duomenys