Apie šias konsultacijas

Konsultacijų laikotarpis
4 Liepa 2018 - 16 Rugpjūtis 2018
Temos
Transportas

Rodyti atsakymus

Tikslinė grupė

Komisija siekia surinkti Europos piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių nuomones apie galimus dabartinių vasaros laiko susitarimų pakeitimus. 

Konsultacijų tikslas

Atsižvelgdama į piliečių, Europos Parlamento ir kai kurių ES valstybių narių prašymus, Komisija nusprendė išnagrinėti, kaip veikia dabartiniai ES vasaros laiko susitarimai, ir įvertinti, ar juos reikėtų keisti, ar ne.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija norėtų sužinoti Europos piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių nuomonę apie dabartinius ES vasaros laiko susitarimus ir bet kokius galimus tų susitarimų pakeitimus.

Kaip teikti atsakymus

Šis internetinis klausimynas skelbiamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis (išskyrus airių) ir gali būti pildomas bet kuria ES kalba. Vis dėlto, jeigu galite, pildykite jį anglų kalba.

Bet kuriuo metu galima padaryti pertrauką ir pratęsti vėliau. Pateikus atsakymus galima parsisiųsdinti jų kopiją.

Taip pat galima įkelti dokumentų, pvz., pozicijos dokumentų, arba atsiųsti juos e. paštu.

Gautos nuomonės bus paskelbtos šiame puslapyje. Jei respondentas nesutiktų, kad jo asmens duomenys būtų skelbiami, atsakymai bus skelbiami anonimiškai. Jei su atsakymais bus įkeltas dokumentas, jis gali būti paskelbtas kartu su jais, be pakeitimų.

Skaidrumo sumetimais Komisija ragina organizacijas, kurios per viešas konsultacijas nori pateikti atsiliepimų, jai ir plačiajai visuomenei pateikti informacijos apie tai, kam jos atstovauja. Tam jos turėtų užsiregistruoti Skaidrumo registre ir įsipareigoti laikytis jo elgesio kodekso. Jeigu organizacija nuspręs neteikti šios informacijos, Komisija pagal nustatytą tvarką šiuos atsakymus priskirs prie asmeninių nuomonių (konsultacijų standartai, žr. COM(2002) 704, ir 2007 m. kovo 21 d. Komunikatas dėl tolesnių veiksmų dėl Europos skaidrumo iniciatyvos, žr. COM(2007) 127).

Jei jūsų organizacija registruota Skaidrumo registre, atsakydami į internetinio klausimyno klausimus nurodykite registracijos jame numerį. Tokiu atveju jūsų atsakymai bus laikomi reprezentatyvia jūsų organizacijos nuomone.

Jeigu jūsų organizacija neužregistruota, galite ją užregistruoti dabar. Po to galite grįžti į šį puslapį ir pateikti savo, kaip registruotos organizacijos, atsakymus.

Jūsų atsakymų į klausimus kopijas sistema saugo vietinėje atmintinėje, kad tuo atveju, jeigu įkeliant atsakymus serveris būtų neprieinamas arba atsitiktinai būtų išjungtas jūsų kompiuteris, arba dėl bet kokios kitos priežasties kiltų kitų trikdžių, būtų išsaugota atsarginė kopija. Vietinėje atmintinėje saugomi klausimų identifikavimo kodai ir atsakymų juodraščiai. Kai užpildytą klausimyną sėkmingai išsiunčiate į serverį arba jame išsaugote jo juodraštį, tie duomenys pašalinami iš vietinės atmintinės. Klausimyno viršuje yra žymimasis langelis „Išsaugoti atsarginę kopiją savo kompiuteryje (panaikinkite žymėjimą, jeigu naudojatės viešu arba bendru kompiuteriu)“, kurio žymėjimą panaikinus, ši funkcija išjungiama. Tokiu atveju duomenys jūsų kompiuteryje nebus išsaugomi.

Taip pat žr. pagalbos dalyviams puslapį

Papildoma informacija

ES vasaros laiko susitarimai – kas tai?

Pagal ES vasaros laiko susitarimus reikalaujama, kad du kartus per metus būtų persukami laikrodžiai siekiant prisitaikyti prie dienos šviesos valandų pokyčių ir išnaudoti dienos šviesą atitinkamais laikotarpiais.

Dauguma ES valstybių narių vasaros laiko susitarimų laikosi jau ilgą laiką – dauguma jų pradėti taikyti dar Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų metais ar per naftos krizę aštuntajame XX a dešimtmetyje. Tada vasaros laiko susitarimais visų pirma buvo siekiama taupyti energiją, tačiau buvo ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl saugesnio eismo, daugiau laisvalaikio valandų dėl šviesesnių vakarų arba norint pritaikyti šalyje galiojančią tvarką prie kaimyninių šalių arba pagrindinių prekybos partnerių tvarkos.

ES masto vasaros laiko susitarimai egzistuoja nuo devintojo XX a. dešimtmečio, šiuo metu jie reglamentuojami Direktyva 2000/84/EB. Direktyvoje nustatytos valstybių narių prievolės pereiti prie vasaros laiko paskutinį kovo sekmadienį ir grįžti prie žiemos laiko paskutinį spalio sekmadienį. ES teisės aktais dėl vasaros laiko siekta suvienodinti galiojančius nacionalinius vasaros laiko tvarkaraščius, kurie įvairiose šalyse skyrėsi, kad bendrojoje rinkoje būtų vienodai pereinama prie kito laiko.

Lygiagrečiai ES vasaros laiko susitarimams ir nepriklausomai nuo jų, valstybės narės sugrupuotos į tris skirtingas laiko juostas arba standartinius laikus. ES vasaros laiko susitarimai (ar bet kokie jų pakeitimai) neturi jokio poveikio sprendimui dėl standartinio laiko. (Šiuo metu ES valstybės narės patenka į tris laiko juostas: Vakarų Europos laiko arba Grinvičo vidutinio laiko (GMT), Vidurio Europos laiko (GMT+1) ir Rytų Europos laiko (GMT+2) juostas. Aštuoniose ES valstybėse narėse (Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Suomijoje) standartinis laikas yra GMT+2. 17-oje valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje,) standartinis laikas yra GMT+1, o trijose valstybėse narėse (Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje) – GMT.) Standartinis laikas nustatomas lyginant su GMT (Grinvičo vidutiniu laiku) arba UTC (suderintuoju pasauliniu laiku).

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad dienos šviesos valandos skiriasi priklausomai nuo ES valstybės narės geografinės padėties. Šiaurinėse ES valstybėse narėse dienos šviesos valandos įvairu metų laiku labai skiriasi – žiemos paprastai būna tamsios, šviesusis paros metas – trumpas, o vasaros šviesios, su trumpomis naktimis. Piečiausiose ES valstybėse narėse dienos ir nakties valandos paroje įvairiu metų laiku keičiasi labai nežymiai (žr. saulės tekėjimo ir laidos laikus ES valstybėse narėse).

Ar dabartiniai ES vasaros laiko susitarimai yra veiksmingi?

Bėgant metams buvo atlikta įvairių tyrimų, siekiant įvertinti ES vasaros laiko susitarimus. Turimi faktai liudija apie toliau išvardytus dalykus (išsamiau žr. pabaigoje pateiktą pagrindinių informacinių dokumentų sąrašą – tai oficialūs Komisijos dokumentai ir ataskaitos, taip pat naujausi gretutiniai tyrimai, kuriuose nagrinėjamos esamos mokslinės ataskaitos ir tyrimai šia tema).

  • Vidaus rinka. Šiuo metu galima daryti tik vieną pagrįstą išvadą, kad leidus valstybėms narėms keisti laiką nesuderintai, poveikis vidaus rinkai būtų neigiamas, nes padidėtų tarpvalstybinės prekybos išlaidos, susidarytų transporto, ryšių ir kelionių sričių nepatogumų, sumažėtų prekių ir paslaugų vidaus rinkos produktyvumas.
  • Energetika. Nors energijos taupymas buvo viena iš pagrindinių priežasčių esamiems susitarimams sudaryti, tyrimai rodo, kad bendras dėl vasaros laiko įvedimo sutaupytas energijos kiekis labai nežymus. Rezultatai taip pat skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip geografinė padėtis.
  • Sveikata. Nustatytas teigiamas vasaros laiko susitarimų poveikis dėl daugiau laisvalaikio užsiėmimų lauke. Kita vertus, chronobiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad poveikis žmogaus bioritmui gali būti didesnis, nei anksčiau manyta. Tvirtų faktų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrą poveikį sveikatai (t. y. spėjamo teigiamo ir neigiamo poveikio balansą) vis dar nenustatyta.
  • Eismo saugumas. Patikimo ryšio tarp vasaros laiko susitarimų ir kelių eismo įvykių vis dar nenustatyta. Iš esmės, dėl miego trūkumo pavasarį persukus laiką į priekį galėtų padidėti eismo įvykių rizika, tačiau manoma, kad dėl šviesesnių vasaros vakarų eismas tampa saugesnis. Vis dėlto paprastai sunku nustatyti, kokį tiesioginį poveikį avaringumo rodikliams turi vasaros laiko susitarimai, palyginti su kitais veiksniais.
  • Žemės ūkis. Ankstesnis nerimavimas dėl trikdomo gyvūnų bioritmo ir pasikeitusių melžimo grafikų dėl laiko keitimo iš esmės neteko pagrindo, nes dabar įdiegta nauja įranga, dirbtinis apšvietimas ir daug kas automatizuota. Papildoma šviesaus paros meto valanda gali būti naudinga, nes galima ilgiau dirbti laukuose ir rūpintis derliumi.

Komisija reguliariai gauna piliečių atsiliepimų apie vasaros laiką, kuriuose dažnai nurodoma tai, ką jie suvokia kaip neigiamą laiko keitimo poveikį sveikatai – miego trūkumą ir kitokias neigiamas pasekmes, tačiau kai kurie piliečiai taip pat prašo, kad esama tvarka būtų išsaugota, nes, jų nuomone, ji turi teigiamų aspektų.

Kai kurios valstybės narės neseniai Komisijai išsiuntė raštus dėl vasaros laiko klausimo. Pavyzdžiui, Suomija paprašė, laiko persukimas du kartus per metus būtų panaikintas, o Lietuva paragino persvarstyti dabartinę sistemą, atsižvelgiant į regioninius ir geografinius skirtumus.

2018 m. vasario mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, prašydamas Komisijos atlikti išsamų direktyvos vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jo persvarstymo. Rezoliucijoje taip pat patvirtinta, kad būtina išlaikyti vienodą ES laiko režimą net ir nusprendus nebepersukti laiko du kartus per metus.

Tolesni veiksmai

Turimi duomenys rodo, kad norint užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu nustatyti bendras šios srities taisykles. Tam pritaria ir Europos Parlamentas, savo rezoliucijoje pabrėžęs, kad itin svarbu išsaugoti bendrą ES laiko režimą.

Reaguodama į Europos Parlamento rezoliuciją, Komisija nusprendė įvertinti dvi pagrindines politikos alternatyvas, dėl kurių būtų užtikrintas suderintas režimas:

  1. Palikti galioti esamus ES vasaros laiko susitarimus, kaip nustatyta Direktyvoje 2000/84/EB.
  2. Nebepersukti laiko du kartus per metus visose valstybėse narėse ir uždrausti periodišką laiko keitimą – tai neturėtų įtakos laiko juostos pasirinkimui ir galiausiai kiekviena valstybė narė pati nuspręstų, kokį laiką – vasaros ar žiemos – toliau nuolat taikyti (arba kurią laiko juostą pasirinkti).

Kontaktiniai duomenys