Health security and infectious diseases

Priežiūra ir ankstyvasis perspėjimas

Pastaraisiais dešimtmečiais infekcinių ligų skaičius ES arba sumažėjo, arba išliko stabilus. Dauguma mirčių ES šalyse šiuo metu įvyksta dėl neužkrečiamų ligų, tokių kaip vėžys ir širdies ir kraujagyslių ligos. Tačiau, kaip parodė koronaviruso pandemija, infekcinės ligos vis dar gali kelti rimtų problemų. Globaliame pasaulyje ligos gali labai greitai išplisti iš vienos šalies į kitą.

Siekiant anksti nustatyti grėsmes sveikatai, būtina nuolatinė griežta priežiūra ir skubaus įspėjimo bei reagavimo mechanizmai. ES sukūrė struktūras, kad valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir pasaulinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, galėtų greitai keistis informacija ir kuo anksčiau nustatyti grėsmes.

Infekcinių ligų ir kitų grėsmių sveikatai priežiūra

Priežiūros sistemos teikia informaciją užkrečiamųjų ligų tendencijoms stebėti ir padeda nustatyti rizikos veiksnius bei sritis, kuriose būtina imtis veiksmų. Jų teikiama informacija skirta prioritetams nustatyti, planuoti ir įgyvendinti, taip pat prevencinių programų ištekliams paskirstyti ir prevencinėms programos ir kontrolės priemonėms įvertinti.

Iš pradžių Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2119/98/EB buvo sukurtas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklas.

Sprendimas Nr. 2119/98/EB buvo panaikintas ir pakeistas 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Nauju sprendimu atnaujinta užkrečiamųjų ligų ir susijusių specialiųjų sveikatos problemų epidemiologinės priežiūros tinklo veikla. Šio tinklo veikloje dalyvauja Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir už epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygmeniu atsakingos kompetentingos institucijos. Jo veiklą vykdo ir koordinuoja ECDC.

Sprendimu Nr. 1082/2013/ES Komisijai suteikiami įgaliojimai sudaryti ir atnaujinti užkrečiamųjų ligų ir su jomis susijusių sveikatos problemų (tokių, kaip atsparumas antimikrobinėms medžiagoms) sąrašą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų įtrauktos į epidemiologinės priežiūros tinklą. Komisija taip pat nustato kiekvienos infekcinės ligos atvejų apibrėžtis, kurias valstybės narės naudoja vykdydamos priežiūrą ir teikdamos ataskaitas ECDC, taip užtikrindama galimybę palyginti ir suderinti Sąjungos lygmeniu surinktus duomenis.

Peržiūrėtas infekcinių ligų sąrašas

2018 m. birželio mėn. Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo atnaujinamas maždaug 50 infekcinių ligų, stebėtinų pasitelkiant ES epidemiologinės priežiūros tinklą, sąrašas. Į šį naują sąrašą įtrauktos neseniai atsiradusios arba naujos užkrečiamosios ligos (pvz., čikungunija, dengė karštligė, Laimo liga ir Zika virusas). Šiuo sprendimu taip pat patikslintos kelių kitų užkrečiamųjų ligų ir susijusių sveikatos problemų (pvz., atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų) atvejų apibrėžtys. Rengiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) klasifikacijas atitinkantį sąrašą atsižvelgta į naujausius mokslinius duomenis, gautus padedant ir remiantis ECDC praktine patirtimi.

Tam, kad vykdant kitų grėsmių priežiūrą būtų galima nustatyti tendencijas ir rizikos pobūdžio pokyčius, reikia taikyti skirtingus metodus. Komisija palaiko ryšius su atitinkamomis ES agentūromis ir ES šalių valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti, kad pasirengimo planai būtų rengiami atsižvelgiant į kintančias grėsmes.

Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS)

SĮRS yra pagal Sprendimo 1082/2013/ES 8 straipsnį sukurta skubaus įspėjimo apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai ES lygmeniu sistema. Ši konfidencialumą užtikrinanti internetinė sistema suteikia galimybę Europos Komisijai ir nacionaliniu lygmeniu atsakingoms paskirtosioms kompetentingoms institucijoms (vadinamoms SĮRS kompetentingomis institucijomis) palaikyti nuolatinį ryšį. ES šalys gali laiku ir saugiai įspėti, keistis informacija ir koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus, susijusius su didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis.

Sistema priklauso Europos Komisijai, jos IT platformą prižiūri ECDC. SĮRS buvo sėkmingai naudojama siekiant įspėti apie ankstesnius protrūkius, įskaitant SARS, pandeminio gripo A (H1N1) virusą, Ebolos virusą, Zikos virusą, COVID-19 ir kitus tarpvalstybinius užkrečiamųjų ligų protrūkius, dalytis informacija ir priemonėms, kuriomis buvo reaguojama į juos, koordinuoti.

2017 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/253 nustatytos įspėjamųjų pranešimų pagal SĮRS, konsultacijų ir tokių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai šalinimo veiksmų koordinavimo procedūros.

Kada ir kaip gaunami SĮRS pranešimai

SĮRS kompetentingos institucijos arba Europos Komisija įspėja dėl didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai, kai

  • tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku grėsmė yra neįprasta arba netikėta;
  • stipriai padidėja sergamumas ar mirtingumas arba sparčiai didėja grėsmės mastas; 
  • viršijami nacionaliniai atsakomųjų veiksmų pajėgumai arba kyla grėsmė daugiau negu vienai valstybei narei; 
  • gali prireikti koordinuotų atsakomųjų veiksmų Sąjungos lygmeniu.

Įspėjimai skelbiami ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tada, kai ES šalis arba Komisija pirmą kartą sužino apie grėsmę. Pavyzdžiui, pirmąjį pranešimą apie virusą, kuris vėliau tapo žinomas kaip SARS-CoV-2 (COVID-19 sukeliantis virusas), Komisija pateikė jau 2020 m. sausio 9 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai Kinija pranešė apie nežinomą virusą.

Taikoma SĮRS gali apimti asmens duomenų („sąlyčio atsekimo duomenų“) mainus, būtinus siekiant nustatyti užsikrėtusius asmenis ir asmenis, kuriems gali kilti pavojus. Tai daroma laikantis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 2016/679 ir (ES) 2018/1725). Be to, 2017 m. birželio mėn. Komisija priėmė Rekomendaciją (ES) 2017/1140 dėl asmens duomenų, kuriais, dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai siekiant koordinuoti sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo veiksmus, gali būti keičiamasi naudojantis skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS).

SĮRS tobulinimas

SĮRS pertvarkyta siekiant padidinti informuotumą apie padėtį kilus tarpvalstybinei grėsmei sveikatai, o naujoji versija visapusiškai veikia nuo 2019 m. lapkričio mėn.

Į platformą įtraukti šie nauji moduliai ir funkcijos:

  • parengties ir pranešimo apie riziką modulis, skirtas dalytis atitinkamais dokumentais, nacionaliniais planais ir strategijomis;
  • informuotumo apie padėtį modulis, kuriame pateikiama su konkrečiais įvykiais susijusi kontekstinė informacija ir funkcija, leidžianti sudaryti atvejų sąrašą, kad ES šalys galėtų dalytis bylų skaičiumi ir papildoma svarbia informacija laikantis numatyto formato.

Procesas pertvarkytas siekiant sukurti sąsają su kitomis ES įspėjimo sistemomis. Šiuo metu SĮRS yra susieta su 2 įspėjimo sistemomis: 

Atsižvelgiant į planus artimiausiais metais labiau susieti ES įspėjimo ir informavimo sistemą, siekiama sudaryti sąlygas tiesioginei komunikacijai ir bendradarbiavimui tarp įvairių sektorių.