Health security and infectious diseases

ŽIV / AIDS, hepatitas ir tuberkuliozė

Visuotiniu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) 3.3 tikslu siekiama, be kita ko, iki 2030 m. sustabdyti AIDS, tuberkuliozės epidemijas ir kovoti su hepatitu. ES parodė esanti įsipareigojusi dėti reikšmingas pastangas remiant valstybių narių veiksmus ir politiką, kad būtų geriau reaguojama į šias tris epidemijas ir kad būtų pasiekta DVT tikslų.

ES politikos veiksmai

ES su ŽIV / AIDS kovoja jau seniai – iš pradžių virusinis hepatitas ir tuberkuliozė laikyti su ŽIV susijusiomis infekcijomis, bet palaipsniui buvo pripažinti atskiromis ligomis.

2005 m. ES, paskelbusi Komisijos komunikatą dėl kovos su ŽIV / AIDS, pirmą kartą parengė politikos priemonę, skirtą kovai su ŽIV / AIDS Europos lygiu ir tapusią 2009–2006 m. ES veiksmų pagrindu.

Kadangi ŽIV / AIDS tebėra visuomenės sveikatos problema ir Europos Sąjungos bei kaimyninių šalių politinis prioritetas, 2009 m. buvo priimtas antrasis komunikatas dėl kovos su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse.

Šiame komunikate pabrėžiama svarba intensyviau įgyvendinti prevencijos strategijas, remti veiksmingą kovą su ŽIV / AIDS prioritetiniuose regionuose ir kurti priemones, kuriomis būtų galima pasiekti ir remti didžiausios rizikos gyventojų grupes visoje Europoje. Juo siekiama suteikti politinį postūmį kovai su ŽIV / AIDS, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus valstybėse narėse, pilietinę visuomenę ir pramonės atstovus, juos skatinant imtis veiksmų, susijusių su prevencija, prioritetiniais regionais ir grupėmis, pagerintomis žiniomis, stebėsena ir vertinimu.

Kartu su 2009 m. komunikatu pateikti 2 vienas po kito priimti veiksmų planai:

2015 m. pasaulio vadovai susitarė dėl veiksmų pasaulio mastu siekiant iki 2030 m. sustabdyti ŽIV / AIDS ir tuberkuliozės epidemijas bei kovoti su virusiniu hepatitu pagal DVT. Nustačiusi šiuos pasaulio masto tikslus, 2016 m. komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ ES išreiškė politinį įsipareigojimą padėti ES šalims juos pasiekti.

Prieš 2018 m. vykusią 22-ąją tarptautinę AIDS konferenciją Europos Komisija paskelbė Tarnybų darbinį dokumentą, kuriame apžvelgiama dabartinė padėtis ES lygmeniu, politikos priemonės ir geroji patirtis kovojant su ŽIV / AIDS, virusiniu hepatitu ir tuberkulioze Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse.

Tarnybų darbiniame dokumente apžvelgiama ES parama valstybėms narėms keliose politikos srityse: visuomenės sveikatos, mokslinių tyrimų, kovos su narkotikais politikos, vystomojo bendradarbiavimo, stojimo ir kaimynystės politikos, Europos struktūrinių fondų ir t. t. Joje taip pat pristatomi ES finansuoti gerosios patirties, susijusios su ankstyva diagnostika, bandymų skatinimu, platesniu pažeidžiamų grupių įtraukimu, integruota sveikatos priežiūra visose ligų srityse, sparčiu nukreipimu į priežiūros įstaigas, prevenciniu gydymu, sveikatos ugdymu ir parama tinklams bei pilietinės visuomenės organizacijoms pavyzdžiai.

ES finansuojamos sveikatos programos

ES taip pat tiesiogiai finansuoja projektus ir veiklą pagal ES sveikatos programą. Pagal ES sveikatos programą remiami veiksmai padėjo plėtoti ir įgyvendinti gerosios patirties pavyzdžius siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus sustabdyti AIDS ir tuberkuliozę bei sumažinti virusinio hepatito atvejų skaičių. Pagrindinis vykdomų projektų dėmesys skiriamas:

  • skatinti ankstyvą ŽIV, hepatito ir tuberkuliozės diagnozavimą (kartu mažinti vėlai nustatomų atvejų skaičių), taip pat skatinti intervencines priemones, kuriomis siekiama gerinti prevencinį gydymą;
  • integruoti gydymą ir priežiūrą, užtikrinti prieigą, integruotą diagnozavimo ir atvejų valdymą, susieti visuomenės ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūrą kalėjimuose;
  • Remti konkrečius pilietinės visuomenės veiksmus kovojant su ligomis.

Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga (CHAFEA) nuo 2003 m. administruoja kovos su ŽIV, hepatitu ir tuberkulioze projektus.

Bendradarbiavimas

Komisija įsteigė 2 įstaigas, kurios 15 metų (2005–2019 m.) posėdžiavo du kartus per metus, kad padėtų įgyvendinti politiką ir sustiprintų šalių, pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą.

ŽIV / AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės klausimų ekspertų grupė – forumas, kuriame ES ir EEE šalių keitėsi informacija ir sutvirtino bendradarbiavimo ryšius. Ekspertų grupė atliko svarbų vaidmenį nustatant ŽIV / AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės politikos prioritetus.

ŽIV / AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės klausimų pilietinės visuomenės forumas (CSF) – neoficialus patariamasis organas, kuriuo buvo suteikta galimybė NVO ir tinklų atstovams dalyvauti Europos politikos formavimo ir įgyvendinimo veikloje. CSF dalyviai pateikė rekomendacijų ekspertų grupei ir Komisijai.

Nuo 2019 m. šios grupės nebeveikia tuometiniu formatu. Vis dėlto Komisija tęsia diskusijas dėl konkrečių su ŽIV susijusių aspektų, tuberkuliozės ir hepatito politikos įgyvendinimu, ir sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais pasitelkiant atitinkamus mechanizmus, įskaitant Sveikatos saugumo komiteto veiklą, taip pat specialius ES sveikatos politikos platformos tinklus.

Susijusi informacija