Pereiti prie pagrindinio turinio
Public Health

Krizių valdymas

Laiku nesiėmus veiksmų, infekcinės ligos gali greitai išplisti. Kilus tarpvalstybiniam protrūkiui, atsakas turi būti greitas, tikslingas ir koordinuotas. Lygiai taip pat cheminės grėsmės arba ekologinės katastrofos (pvz., ugnikalnio išsiveržimo) padariniai gali greitai išplisti už vienos šalies ribų arba apsunkinti nacionalinius reagavimo pajėgumus.

ES vaidmuo valdant sveikatos krizes iš esmės yra užtikrinti atsakomųjų veiksmų koordinavimą. Tačiau konkrečios visuomenės sveikatos priemonės ir toliau išlieka nacionalinių vyriausybių atsakomybė, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip nacionalinė epidemiologinė padėtis, socialinė struktūra ir nacionalinės sveikatos sistemos pajėgumai.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su visomis ES šalimis, kad jos nuosekliai ir suderintai reaguotų. Komisija taip pat gali sutelkti ES lygmens tiesioginės paramos valstybėms narėms priemones, pavyzdžiui, bendrus viešuosius pirkimus.

Naujausia COVID-19 pandemija iškėlė didelę sveikatos krizę, dėl kurios reikia imtis plataus masto suderintų veiksmų ES lygmeniu. Vienas iš ankstesnių ES suderintų veiksmų pavyzdžių yra reagavimas į Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje.

Sveikatos saugumo komitetas

ES greitąjį reagavimą į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai koordinuoja Sveikatos saugumo komitetas (SSK). Tai pagrindinis keitimosi informacija apie konkrečias kiekvienos šalies priimtas priemones forumas, kuriame dirbant kartu su Europos Komisija nustatomi veiksmai, kurių reikia imtis pasirengimo, planavimo, informavimo apie riziką ir krizių valdymo bei reagavimo į jas srityse.

SSK sudaro ES šalių sveikatos priežiūros institucijų atstovai, o šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės dalyvauja stebėtojų teisėmis. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą, būtent SSK posėdžiuose dėl COVID-19 kviečiamos dalyvauti tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Ukraina.

SSK posėdžiauja reguliariai ir, esant poreikiui, Europos Komisijos ar ES valstybės prašymu. Jam pirmininkauja Komisija. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios SSK rengė dažnus posėdžius.

Kai ES šalis ketina priimti visuomenės sveikatos priemones, susijusias su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme, ji privalo pranešti kitoms ES šalims ir Europos Komisijai apie tokių priemonių pobūdį, tikslą ir taikymo sritį iki jas priimant, išskyrus atvejus, kai tokias priemones reikia nedelsiant priimti dėl būtinybės apsaugoti visuomenės sveikatą.

Nacionalinių sveikatos priežiūros tarnybų atstovai konsultuojasi su SSK, palaikydami ryšius su Europos Komisija, siekiant koordinuoti

  • nacionalinius veiksmus reaguojant į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes;
  • informacijos teikimą esant rizikai bei krizės atveju sveikatos priežiūros specialistams, pritaikomą pagal valstybės narės poreikius ir konkrečias aplinkybes.

Didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai, kuri viršija nacionalinius reagavimo pajėgumus, atveju ES šalis, kuriai kilo tokia grėsmė, gali taip pat prašyti pagalbos iš kitų ES šalių naudodamasi Sąjungos civilinės saugos mechanizmu.

Vaistų tiekimo tvarka kilus pandemijos grėsmei

Kilus pandemijos arba labai didelės grėsmės pavojui Europos Sąjungos visuomenės sveikatai, Europos Komisija gali paskelbti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, todėl ES farmacijos teisės aktuose reikia numatyti specialias nuostatas, kad būtų galima greitai gauti leidimus prekiauti vaistais. Ji taip pat gali numatyti skubią pandeminio gripo vakcinų leidimų išdavimo tvarką.

Komisija taip pat palaiko nuolatinius ryšius su pagrindiniais partneriais: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) , Europos vaistų agentūra (EMA) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Informacijos teikimas apie riziką ir krizę

Reaguojant į krizes nacionaliniu lygmeniu svarbiausia aiškiai ir veiksmingai teikti informaciją visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams.

ES remia valstybių narių informacijos teikimą apie riziką protrūkių atveju, tačiau nederina pranešimų. Vietoj to, Komisija užtikrina koordinavimą visose valstybėse narėse, kad visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistams teikiama informacija būtų suderinta ir nuosekli.

Komunikacijos tinklas

Sveikatos saugumo komitetas sukūrė Komunikacijos tinklą – pogrupį, kuris vienija ES šalių komunikacijos rizikų valdymo ekspertus, Komisijos bei ES agentūrų atstovus ir imasi vadovaujamo vaidmens sveikatos krizių komunikacijos klausimais.

Šis tinklas palengvina bendradarbiavimą

  • krizės metu – nuo pat pradžių supaprastinant keitimąsi informacija ir koordinuojant nacionalines strategijas bei viešus pranešimus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų suderinti, nuoseklūs ir pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių;
  • ilgesniu laikotarpiu – sudarant sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su komunikacija rizikos ir krizės klausimais, teikiant rekomendacijas dėl prevencijos priemonių.

COVID-19 diagnostinių tyrimų techninė darbo grupė

Sveikatos saugumo komitetas, atsižvelgdamas į COVID-19 pandemiją, 2021 m. gegužės mėn. įsteigė COVID-19 diagnostinių tyrimų techninę darbo grupę, suburiančią 27 ES šalių ir Norvegijos ekspertus bei Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato, Jungtinio tyrimų centro ir ECDC atstovus.

Techninėje darbo grupėje pirmiausia bus diskutuojama dėl

  • pasiūlymų atnaujinti bendrąjį ES greitųjų antigenų tyrimų sąrašą, kuriam turi pritarti SSK;
  • nepriklausomų patvirtinimo tyrimų, kuriais vertinamas greitųjų antigenų testų klinikinį veiksmingumas, suderinto protokolo, įskaitant bendrus kriterijus.

Daugiau informacijos apie techninę darbo grupę ir jos veiklą.