Sveikatos strategija

Sveikatos priežiūros sistemų koordinavimas

Sveikatos priežiūros sistemos turi būti prieinamos, efektyvios ir lanksčios vykstant pokyčiams ir ateityje atsirandant naujiems uždaviniams. Visos šalys patiria panašų spaudimą tobulėti, modernizuotis ir prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, o tai gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros išlaidas. Šis spaudimas gali būti rezultatas:

  • demografinių pokyčių (senėjanti visuomenė),
  • kintančios epidemiologijos (didėjanti lėtinių ligų našta),
  • naujų technologijų (taip pat jų sąveikumo ir standartizavimo),
  • teisių suteikimo pacientams,
  • darbuotojų trūkumo,
  • netolygaus sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymo,
  • sveikatos priežiūros skirtumų.

Siekiant koordinuotų ES veiksmų, kad pagerėtų sveikatos priežiūros sistemų efektyvumas, prieinamumas ir lankstumas, 2014 m. pradėta įgyvendinti ES sveikatos priežiūros sistemų darbotvarkė.

ES efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų darbotvarkė

Efektyvumo stiprinimas

Prieinamumo gerinimas

Lankstumo didinimas

Sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimas ES sveikatos priežiūros darbuotojų poreikio planavimas Sveikatos technologijų vertinimas
Pacientų sauga ir priežiūros kokybė Ekonomiškai efektyvus vaistų naudojimas Sveikatos informacijos sistema
Priežiūros integravimas Optimalus Direktyvos 2011/24 įgyvendinimas E. sveikata

 

Sveikatos priežiūros sistemų tvarumas

Plačiai pripažįstamos visuomenės sveikatos, ekonominės gerovės ir socialinės sanglaudos sąsajos, taip pat ir tai, kad susirūpinimą kelia ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas.

ES sveikatos priežiūros sistemų darbotvarkėje, bendroje 2016 m. Europos Komisijos Ekonominės politikos komiteto Sveikatos priežiūros ir fiskalinio tvarumo ataskaitoje ir iniciatyvos „Sveikatos būklė ES“ pridedamojoje ataskaitoje išdėstomos politikos galimybės spręsti spaudimo didinti išlaidas problemą didinant našumą, kartu užtikrinant galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir sveikatos priežiūros veiksmingumą.

Sveikata Europos semestro procese

Nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų efektyvumas, prieinamumas ir lankstumas nuo 2014 m. analizuojami per Europos semestro – visos ES ekonominės politikos koordinavimo sistemos – ciklus. Sveikatos svarba paprastai pabrėžiama metinėse augimo apžvalgose, kurias Komisija skelbia kiekvieno Europos semestro pradžioje.

Per jį Komisija siekia padėti ES šalims teikdama analizes ir prognozes bei siūlydama konkrečius veiksmus, kurie padėtų tobulinti reformas. Naudodamasi įvairiomis finansavimo priemonėmis, ji taip pat siūlo finansinę paramą, kad sustiprintų nacionalinių institucijų gebėjimus vykdyti reformas.

Semestro procesu skatinamos ir remiamos nacionalinės struktūrinės sveikatos priežiūros sistemų reformos. Šios reformos ir priemonės yra analizuojamos ir nurodomos Europos semestro šalių ataskaitose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Nuo semestro pradžios su sveikatos priežiūros sistema susijusias rekomendacijas gavo maždaug trečdalis ES šalių. Komisija stebi jų įgyvendinimo pažangą. Kadangi jos susijusios su sudėtingomis sveikatos priežiūros reformomis, pastarosios turi būti vertinamos ilguoju laikotarpiu.