Sunkios ir lėtinės ligos

Psichikos sveikata

Psichikos sveikatai įtakos turi daugybė veiksnių, tarp kurių – genetinis polinkis, socialinė ir ekonominė aplinka, neigiamos vaikystės patirtys, lėtinės ligos ar piktnaudžiavimas alkoholiu ar vaistais.

Todėl psichikos sveikata ir gerovė yra tarpusavyje susiję dalykai, kuriems įtaką daro įvairiuose sektoriuose taikomos politikos priemonės ir veiksmai (įskaitant tokias sritis kaip švietimas, sveikatos priežiūra, užimtumas, socialinė įtrauktis ir pastangos kovoti su skurdu).

Tai abipusis ryšys – be tinkamos prevencijos psichikos sveikatos srityje, paramos ir gydymo, didėja prastesnio išsilavinimo ir bedarbystės rizika.

Būti psichiškai sveikam reiškia sugebėti realizuoti save, lengvai užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, prisidėti prie bendruomenės gyvenimo ir būti produktyviam darbe. Psichiškai sveikas asmuo taip pat pajėgus įveikti normalią įtampą, sielvartą ir gyvenimo nesėkmes.

Jau prieš COVID-19 pandemijos protrūkį Europos gyventojų psichikos sveikatos būklė kėlė susirūpinimą. Atitinkamame ataskaitos „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“ skyriuje pažymėta, kad nuo psichikos sveikatos problemos visoje Europoje kamuoja apie 84 mln. žmonių. Apskaičiuota, kad bendra prastos psichikos sveikatos kaina visoms 28 ES šalims siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR).

Psichikos sveikata ir COVID-19

Pandemija pablogino padėtį dėl sukeltos baimės, izoliacijos, nesaugumo, prarasto stabilumo, pajamų ir artimųjų, kurių netekome.

Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2020 m.“ pažymėta, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos kilusi ekonomikos krizė lėmė vis didėjančią naštą piliečių psichikos gerovei; pateikta duomenų apie didesnį streso, nerimo ir depresijos lygį. Manoma, kad didesnė rizika kyla jaunimui ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Kalbant apie veiksnius, kurie prisidėjo prie neigiamo pandemijos poveikio psichikos sveikatai, ypač paminėtini asmenų, kurie jau anksčiau turėjo psichikos sveikatos problemų, sveikatos priežiūros sutrikimai.

COVID-19 pandemijos keliami sunkumai psichikos sveikatai darosi vis sudėtingesni. SANTE GD sukūrė šiems klausimams skirtą tinklaveikos erdvę savo sveikatos politikos platformoje, kuri skirta suinteresuotosioms sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizacijoms keistis informacija apie konkrečius, su psichikos sveikata susijusius praktikos pavyzdžius ir žiniomis apie COVID-19.

Šis virtualus tinklas, kurį koordinuoja „Mental Health Europe“, taip pat skiria dėmesį asmenims iš pažeidžiamų grupių, pvz., benamiams, sveikatos sutrikimų turintiems ir vyresnio amžiaus asmenims. Ši internetinė erdvė taip pat turi biblioteką.

Pirmasis internetinis seminaras, siekiant pasidalinti pradinio vertinimo rezultatais, surengtas 2020 m. spalio 16 d. Jame daug dėmesio skirta sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams, susijusiems su psichikos sveikata.

Veiksmai

Europos Komisija jau nuo seno daug dėmesio skiria gyventojų psichikos sveikatos gerinimui. Tai rodo jos vykdytos veiklos apžvalga.

Komisijos veikla, susijusi su neužkrečiamųjų ligų ir psichikos sveikatos klausimais, grindžiama tarptautinėmis politikos sistemomis, visų pirma JT darnaus vystymosi tikslais ir devyniais visuotiniais savanoriškais tikslais dėl neužkrečiamųjų ligų, kuriuos nustatė Pasaulio sveikatos organizacija. Komisija deda daug pastangų, kad paremtų ir papildytų ES šalių taikomas politikos priemones.

Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupė (SGPP, ekspertų grupė, kurią sudaro ES šalių sveikatos reikalų ministerijų atstovai) oficialiai įsteigta 2018 m., siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti su sveikata susijusių darnaus vystymosi tikslų.

Komisija iniciatyvinei grupei teikia geriausios praktikos ir metodų pavyzdžių, kurie atrenkami atsižvelgiant į nacionalinius ir ES prioritetus. Po to ES šalys nurodo, kuriuos iš jų jos yra suinteresuotos įgyvendinti ar išplėsti.

Vieši ir tiksliniai kvietimai teikti geriausios praktikos pavyzdžius skelbiami geriausios praktikos pavyzdžių portale. Jame taip pat pateikiama apžvalga geriausios praktikos pavyzdžių, kurie buvo surinkti ir perduoti vykdant veiksmus, bendrai finansuotus pagal sveikatos srities programas.

2018 m. SGPP pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius. 2019 m. ES šalims buvo pateikti atrinkti gerosios praktikos pavyzdžiai. Tada šalys juos sureitingavo pagal jų aktualumą savo nacionaliniams prioritetams.

Pagal sveikatos programos 2020 m. metinį veiklos planą skirta finansinė parama bendrai finansuoti trijų aukščiausią įvertinimą gavusių praktikos pavyzdžių įgyvendinimą. Tai

  • psichikos sveikatos sistemos reforma, daugiausia dėmesio skiriant į klientą orientuotoms bendruomeninėms paslaugoms (parengė Belgija);
  • daugiapakopė nacionalinė savižudybių prevencijos programa (parengė Austrija);
  • laipsniška kovos su depresija intervencijos programa (parengta bendradarbiaujant Europos lygmeniu).

Pasiūlymas dėl bendrų veiksmų („ImpleMENTAL“), skirtų įgyvendinti psichikos sveikatos sistemos reformos ir savižudybių prevencijos pavyzdžius, įgyvendinamas 2021 m. Laipsniška kovos su depresija intervencijos programa bus įgyvendinta pagal projektą „EAAD-Best“.

ES pastangomis psichikos sveikatos srityje siekiama paremti realius veiksmus, vykdomus vietoje ir tais klausimais, kurie ES šalims yra svarbiausi.

Susijusi informacija