Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą
Psichikos sveikata yra neatsiejama sveikatos dalis. Tai vienas iš Komisijos prioritetų – ji per pastaruosius 25 metus rėmė veiksmus ir projektus, kuriais gerinama žmonių psichikos sveikata ES ir už jos ribų.
2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie Komisijos ketinimą 2023 m. pateikti naują psichikos sveikatos iniciatyvą.
2023 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti.
Šis komunikatas yra naujo požiūrio atskaitos taškas. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.
Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai – ne vien tik sveikatos klausimai, jie labai susiję ir su tokiomis sritimis kaip švietimas, skaitmenizacija, užimtumas, moksliniai tyrimai, miestų plėtra, aplinka ir klimatas.
Iniciatyva grindžiama esama politika, metodais ir veiksmais. Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kuriomis nustatomos 1,23 mlrd. EUR finansavimo galimybės, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą.
Psichikos sveikatos padėtis Europoje
Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato krizė, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.
Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“ pabrėžiama, kad psichikos sveikatos problemos visoje Europoje kamuoja apie 84 mln. žmonių. Kenčia psichikos sveikatos problemų turintys žmonės, finansinius jų padarinius jaučia visa mūsų visuomenė. Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR).
Iš 2022 m. ataskaitos „Apie sveikatą glaustai“ matyti, kad beveik kas antras jaunas europietis praneša apie nepatenkintus psichikos sveikatos priežiūros poreikius, o jaunimo, pranešančio apie depresijos simptomus, dalis keliose ES šalyse pandemijos metu padidėjo daugiau nei dvigubai.
Nors daug šalių įgyvendino jaunimo psichikos sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros priemonių, atsižvelgiant į dabartinių iššūkių mastą reikia imtis tolesnių veiksmų, kad šiai kartai neliktų gilių randų visam laikui. Tam reikia, kad pirmenybė būtų teikiama prevencijai – elgsenos ir aplinkos rizikos veiksnių šalinimui, socialiniams, aplinkos ir komerciniams veiksniams, platesnio užmojo veiksmams sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos srityse.
Veiksmų psichikos sveikatos srityje apžvalga
Europos Komisija jau nuo seno daug dėmesio skiria gyventojų psichikos sveikatos gerinimui. Tai rodo jos vykdytos veiklos apžvalga.
Dabartinių projektų apžvalga
1. Geriausios praktikos pavyzdžiai
Komisija padeda valstybėms narėms perduoti geriausios praktikos pavyzdžius. Dėl to sukurtas geriausios praktikos pavyzdžių portalas. Tai saugykla, padedanti rinkti geriausios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir įgyvendinti tą praktiką ES.
2018 m. ES valstybės narės pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausią praktiką. 2019 m. gegužės mėn. ES valstybėms narėms buvo pateikti atrinkti geriausios praktikos pavyzdžiai. Tada šalys juos sureitingavo pagal jų aktualumą savo nacionaliniams prioritetams. Trims geriausiai įvertintiems praktikos pavyzdžiams įgyvendinti teikiama finansinė parama pagal Trečiosios sveikatos programos 2020 m. darbo planą. Tai
- psichikos sveikatos sistemos reforma, daugiausia dėmesio skiriant į klientą orientuotoms bendruomeninėms paslaugoms (parengė Belgija);
- daugiapakopė nacionalinė savižudybių prevencijos programa (parengė Austrija);
- laipsniška kovos su depresija intervencijos programa (parengta bendradarbiaujant Europos lygmeniu).
Darbas šiuo klausimu pradėtas 2021 m., kai pradėti bendrieji veiksmai „ImpleMENTAL“, kuriais pradėta įgyvendinti Belgijos psichikos sveikatos sistemos reformą (jos elementus) ir Austrijos savižudybių prevencijos programą. Šiuose veiksmuose dalyvauja 21 valstybė narė (jos remiamos 5,4 mln. EUR finansiniu įnašu). Kovos su depresija intervencijos programa įgyvendinama pagal Europos kovos su depresija aljanso projektą „EAAD-Best“, kuriame dalyvauja 10 valstybių narių, gaunančių 1,6 mln. EUR finansinį EK įnašą.
Pastangas pagal bendruosius veiksmus „ImpleMENTAL“ mokymo ir gebėjimų stiprinimo srityje remia PSO Europos regiono biuras. Tai daroma pagal susitarimą dėl 1 mln. EUR įnašo pagal programos „ES – sveikatos labui“ 2022 m. darbo programą.
2023 m. birželio mėn. bus paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl psichikos sveikatos srities daug žadančios geriausios praktikos. Tai padės įgyvendinti ir Komunikate dėl psichikos sveikatos nurodytus veiksmus. Kvietimas teikti pasiūlymus bus skelbiamas čia.
2. Iniciatyva „Sveikesni kartu“
Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą remiamas ir 2022 m. birželio mėn. Komisijos pateikta ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva „Sveikesni kartu“. Šia iniciatyva ES valstybėms narėms padedama nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pagrindinių neužkrečiamųjų ligų naštą, pagerinti piliečių sveikatą bei gerovę ir sumažti nelygybę sveikatos srityje.
Psichikos sveikata ir neurologiniai sutrikimai yra viena iš penkių pagrindinių šios iniciatyvos krypčių. Iniciatyva parengta drauge su ES valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais. Ja remiamas didelio poveikio veiksmų įgyvendinimas visose srityse – nuo gerovės ir aktyvios prevencijos skatinimo iki ilgalaikių sveikatos sutrikimų turinčių žmonių socialinės įtraukties. Pagal iniciatyvą darbas psichikos sveikatos srityje bus sutelktas į keturias prioritetines sritis:
- palankių psichikos sveikatos sąlygų rėmimą ir atsparumo didinimą integruojant psichikos sveikatos aspektus į visų sričių politiką;
- psichinės gerovės skatinimą ir psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją;
- galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis aukštos kokybės psichikos sveikatos paslaugomis gerinimą;
- teisių apsaugą, socialinės įtraukties didinimą ir su psichikos sveikatos problemomis susijusios stigmatizacijos problemos sprendimą.
Veiksmai šiose srityse jau vykdomi ir bus tęsiami iki 2027 m.
3. Pajėgumų stiprinimas
Be Komunikato dėl psichikos sveikatos, Komisija kartu su Pasaulio sveikatos organizacija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija parengė projektų, kuriais siekiama kiekvienai ES valstybei narei teikti konkrečiai pritaikytą paramą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus perduoti ir įgyvendinti geriausią praktiką psichikos sveikatos srityje.
Psichikos sveikatos projektų finansavimas
Komisija pagal programos „ES – sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą. Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.
2022 m. lapkričio 22 d. priimta 2023 m. programos „ES – sveikatos labui“ darbo programa, pagal kurią toliau bus remiamas psichikos sveikatos ugdymas ir psichikos sveikatos problemų prevencija. Pagal šią darbo programą bus skirta daugiau kaip 18 mln. EUR:
- 6 mln. EUR – valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos galėtų bendradarbiauti vykdydamos bendrus veiksmus psichikos sveikatos problemoms spręsti,
- 2,36 mln. EUR – suinteresuotiesiems subjektams, siekiant remti projektus, susijusius su psichikos sveikatos ugdymu, psichikos sveikatos problemų prevencija ir valdymu.
- Abu veiksmai bus skirti ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, romams ir iš Ukrainos perkeltiems asmenims.
- 10 mln. EUR skirta
- projektams, kuriais siekiama spręsti vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų, jų slaugytojų ir šeimų psichikos sveikatos problemas,
- Europos psichikos sveikatos kodeksui, kuris suteiks daugiau galių piliečiams, padės didinti informuotumą apie psichikos sveikatą ir sveikatos raštingumą, parengti.
Valdymas
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama ugdyti gerą psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams.
Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis vyksta Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupyje. Jo nariai tvirtai rėmė ES pridėtinę vertę turinčius psichikos sveikatos srities veiksmus.
Komisijos parama ir koordinavimas padės sumažinti žmonių kančias, padidinti jų sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės sistemų atsparumą ir tvarumą, sumažinti ekonomikos ir visuomenės išlaidas, kurti ir užtikrinti sveiką darbo jėgą. Tai padės mums pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir PSO tikslus dėl neužkrečiamųjų ligų.
Reguliarus bendravimas ir bendradarbiavimas su visais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais vyks per specialų ES sveikatos politikos platformos psichikos sveikatos tinklą.
Parama Ukrainai. Perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių psichikos sveikata
Pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, visų pirma tiems, kurie bėga nuo karo, pavyzdžiui, perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos, reikia teikti psichikos sveikatos srities paramą ir anksti reaguoti siekiant sumažinti jų patiriamą distresą.
Komisija pagal programą „ES – sveikatos labui“ sutelkė daugiau kaip 30 mln. EUR, kad padėtų iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, kuriems skubiai reikia psichikos sveikatos palaikymo ir potrauminės paramos.
Konkrečiau, su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus federacija pasirašytas 28,4 mln. EUR susitarimas dėl įnašo, kuriuo siekiama padėti iš Ukrainos pabėgusiems žmonėms įveikti patirtą traumą ir suteikti jiems psichikos sveikatos srities paramą. ES valstybės narės, kuriose dirba Raudonasis Kryžius, yra Lenkija, Vengrija, Rumunija, Čekija ir Slovakija.
Ukrainos perkeltiesiems asmenims taip pat skirtas 3 mln. EUR vertės kvietimas nevyriausybinėms organizacijoms teikti 4 pasiūlymus dėl migrantų ir pabėgėlių psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės gerinimo geriausios praktikos. Visi keturi projektai pradėti 2023 m.
Be to, Komisija siūlo įvairių internetinių kursų ir kitos mokymo medžiagos apie migrantų sveikatą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro virtualiosios akademijos svetainėje ir tinklo „Migracija ir sveikata. Specialistų mokymas“ svetainėje ES sveikatos politikos platformoje.
Šie kursai parengti naudojantis Trečiosios sveikatos programos parama.
Sveikatos politikos platformoje sukurtas paramos Ukrainai, kaimyninėms ES valstybėms narėms ir Moldovai tinklas, siekiant bendromis pilietinės visuomenės, pacientų grupių ir sveikatos priežiūros specialistų pastangomis patenkinti Ukrainos visuomenės ir perkeltųjų asmenų medicininius poreikius.
Psichikos sveikata ir COVID-19
Pandemija ir jos padariniai padidino psichikos sveikatos tarnybų naštą.
Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2020 m.“ pažymėta, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos kilusi ekonomikos krizė lėmė vis didėjančią naštą piliečių psichikos gerovei; pateikta duomenų apie didesnį streso, nerimo ir depresijos lygį. Manoma, kad didesnė rizika kyla jaunimui ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Kalbant apie veiksnius, kurie prisidėjo prie neigiamo pandemijos poveikio psichikos sveikatai, ypač paminėtini asmenų, kurie jau anksčiau turėjo psichikos sveikatos problemų, sveikatos priežiūros sutrikimai.
Po kelių mėnesių nuo pandemijos pradžios Sveikatos ir maisto saugos padalinys sukūrė šiems klausimams skirtą tinklaveikos erdvę savo Sveikatos politikos platformoje, kuri skirta suinteresuotosioms sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizacijoms keistis informacija apie konkrečius su psichikos sveikata susijusius praktikos pavyzdžius ir žiniomis apie COVID-19. Šiame virtualiame tinkle, kurį koordinuoja „Mental Health Europe“, dėmesys sutelkiamas į asmenis iš pažeidžiamų grupių, pvz., benamius, sveikatos sutrikimų turinčius ir vyresnio amžiaus asmenis. Ši internetinė erdvė taip pat turi biblioteką.
Siekiant padėti įgyvendinti vietoje geriausią praktiką, darančią tiesioginį poveikį pastangoms per COVID-19 pandemiją spręsti psichikos sveikatos problemas, finansuojami du projektai („Mentality“ ir „Step in“).
Įgyvendinti vietoje geriausią praktiką, darančią tiesioginį poveikį pastangoms per COVID-19 pandemiją spręsti psichikos sveikatos problemas, padedama pagal programos „ES – sveikatos labui“ 2021 m. darbo programą EK teikiamu 750 000 EUR finansiniu įnašu. Projektai, kuriems skirta parama, turėtų būti pradėti įgyvendinti 2022 m. rudenį.
Bendruomenines iniciatyvas, kuriomis mažinamas COVID-19 poveikis psichikos sveikatai, Komisija įvertino įteikdama 2021 m. ES sveikatos apdovanojimus. Apdovanojimų ceremonija įvyko 2022 m. gegužės 4 d. Apie iniciatyvas, už kurias įteikti apdovanojimai, ir į trumpąjį sąrašą įtrauktas iniciatyvas, taip pat su COVID-19 įtaka psichikos sveikatai susijusias iniciatyvas, rašoma brošiūroje.
