Gruodžio pirmąją minime Pasaulinę AIDS dieną. Vieniems iš mūsų apie šią dieną priminė ŽIV užsikrėtusiais asmenimis besirūpinančios organizacijos, kitiems ji svarbi, nes jie patys arba jų artimieji yra užsikrėtę ŽIV arba serga AIDS.
Paradoksalu, kad tarptautinę AIDS dieną minime ir nerimaudami, ir kupini vilties.
Viltis įsižiebia sužinojus, kad Rytų Europoje daugiau kaip 95 % atvejų pavyksta pasiekti, kad ŽIV užsikrėtusi motina neužkrėstų savo vaiko ir kad iki 2015 m. šiose šalyse tokių užkrėtimo atvejų galėtų iš viso nebelikti. Nudžiungame sužinoję, kad 4 milijonai žmonių vartoja antiretrovirusinius vaistus ir kad prevencijos programos pasirodė esančios veiksmingos – daugelyje Afrikos ir Azijos šalių ŽIV plinta lėčiau.
Tačiau jaučiame ir nerimą, kadangi kova su ŽIV ir AIDS tebereikalauja daug pastangų, o šiuo metu dėl gilios ekonomikos krizės vyriausybėms tenka spręsti ir daugybę kitų problemų.
Vis dar trūksta išteklių, o neigiamos nuostatos AIDS sergančių asmenų atžvilgiu tebėra pernelyg gajos.
Turime vykdyti duotus pažadus ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Iki 2015 m. sustabdyti ŽIV ir AIDS plitimą – būtina daugumos kitų tikslų pasiekimo prielaida.
Šiuo metu ŽIV yra užsikrėtę daugiau kaip 33 milijonai žmonių, ir per tą laiką, kol dviems žmonėms skiriamas gydymas, užsikrečia penki kiti.
Turime siekti veiksmingesnės ŽIV prevencijos. Tais atvejais, kai prevencijos programos nebuvo pritaikytos labiausiai rizikuojantiems užsikrėsti asmenims, užsikrėtimo procentas nemažėjo arba pradėjo didėti.
Europos Komisijai pritariant, pastaraisiais metais skirtos didelės investicijos, kad drauge su partneriais būtų siekiama dviejų svarbiausių tikslų: visų pirma, 2006 m. visos valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos visiems žmonėms suteikti galimybę naudotis prevencijos priemonėmis, būti gydomiems ir slaugomiems; antra, turime visi drauge parengti ilgalaikę dar ne vieną dešimtmetį žmoniją kamuosiančios epidemijos valdymo strategiją.
