E. sveikata

ES bendradarbiavimas

Nors e. sveikatos sistemų kūrimas ir diegimas sveikatos priežiūros sistemose priklauso nacionalinei kompetencijai, ES yra įsipareigojusi teikti paramą teikdama finansavimą ir platformas, kuriose ES šalys galėtų bendradarbiauti su sveikatos priežiūra susijusiais klausimais. Kai kurie aspektai, pavyzdžiui, sąveikumo ar kokybės standartų, sprendžiami Europos lygmeniu, imantis koordinuotų veiksmų ir derinant skaitmeninį reguliavimą.

Politinio bendradarbiavimo platformos

Platformą įvairioms bendradarbiavimo formoms užtikrina kelios struktūros.

  • E. sveikatos tinklas, sukurtas pagal Direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, jungia už e. sveikatą atsakingas nacionalines institucijas. Naudodamosi šiuo savanorišku tinklu ES šalys gali nustatyti e. sveikatos plėtros Europoje kryptį ir padėti formuoti e. sveikatos sąveikumo ir standartizavimo politiką. E. sveikatos tinklo veikla grindžiama 2018–2021 m. daugiamečiame darbo plane (DDP) nustatytais prioritetais.
  • Bendrieji veiksmai, kuriais remiamas e. sveikatos tinklas, vadinami e. sveikatos veiksmais (angl. eHaction), buvo pradėti vykdyti 2018 m. Kaip ir Trečias tokio pobūdžio bendrasis veiksmas, jie grindžiami anksčiau sėkmingai įvykdytais veiksmais. Iš esmės jais siekiama remti e. sveikatos tinklą teikiant technines ir mokslines konsultacijas, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros paslaugoms visoje ES ir teikti reikiamą politinę paramą e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai (eHDSI).

    Vykdant e. sveikatos veiksmus rengiamos strateginės rekomendacijos ir priemonės, kuriomis remiamos e. sveikatos tinklo, ES šalių ir Komisijos politinės diskusijos dėl 2018–2021 m. e. sveikatos tinklo daugiamete darbo programa grindžiamų keturių prioritetinių sričių. Jie finansuojami pagal ES sveikatos programą siekiant šių tikslų:

    • suteikti daugiau galių žmonėms
    • prisidėti prie novatoriško sveikatos duomenų naudojimo
    • didinti priežiūros tęstinumą
    • spręsti įgyvendinimo problemas
  • E. sveikatos suinteresuotųjų šalių grupę (eHSG) sudaro e. sveikatos sektoriuje veikiančių Europos bendrųjų organizacijų ir (arba) asociacijų arba Europos mastu veikiančių mokslinių tyrimų, pramonės, standartizacijos organizacijų ir asociacijų, atstovaujančių naudotojams (pacientams, specialistams, paslaugų teikėjams ir t. t.) srityse, atstovai. Pagrindinis jos tikslas – prisidėti prie ES e. sveikatos politikos plėtojimo. Ji įsteigta 2012 m. ir jai suteikti įgaliojimai iki 2022 m. pabaigos; ją sudaro 30 narių.
    Šiuo metu, siekiant skatinti skaitmeninės sveikatos teikiamą naudą ir pridėtinę vertę konkrečiose veiklos srityse plėtojamas Europos bendradarbiavimas šiose techninėse srityse:
    • e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros, skirtos tarpvalstybiniam keitimuisi sveikatos duomenimis, sukūrimo, siekiant užtikrinti piliečių, keliaujančių į užsienį ES, priežiūros tęstinumą
    • Europos sveikatos duomenų erdvės sukūrimo, kad būtų galima saugiai naudoti sveikatos duomenis ir taip padėti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, vykdyti mokslinius tyrimus ir formuoti politiką
  • Bendrieji veiksmai dėl Europos sveikatos duomenų erdvės TEHDAS (angl. Towards the European Health Data Space) pradėti 2021 m. Juose dalyvauja 26 Europos šalys (22 ES valstybės narės ir 4 kitos Europos šalys).

    Bendraisiais veiksmais bus remiamas Komisijos darbas Europos sveikatos duomenų erdvės srityje, kaip antai:


    • sutelkti ES subjektus, susijusius su sveikatos duomenų naudojimu moksliniams tyrimams ir politikos formavimui (antrinis duomenų naudojimas);

    • rinkti ESsukauptus geriausios praktikos, susijusios su antriniu duomenų naudojimu, pavyzdžius;

    • kurti veiksmingam antriniam sveikatos duomenų naudojimui būtinas koncepcijas ir galimybes.

    Šiomis koncepcijomis ir galimybėmis daugiausia dėmesio bus skiriama valdymui, duomenų kokybei, infrastruktūrai ir galių piliečiams suteikimui antrinių sveikatos duomenų naudojimo ES srityje.

    Bendrieji veiksmai nustatyti pagal trečiąją ES sveikatos programą.

ES finansinė parama

Įgyvendindama politiką e. sveikatos srityje, Komisija remiasi keliomis finansinėmis priemonėmis:

  • Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) remiami transeuropiniai transporto, telekomunikacijų ir energetikos tinklai ir infrastruktūra. Pagal ją finansuojami projektai, kuriais siekiama spręsti bendrus uždavinius teikiant technines ir organizacines žinias. Europos Vadovų Tarybos siūlomas visos programos 2021–2027 m. biudžetas yra 28 396 mln. EUR.
  • Pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į pagrindinius strateginius skaitmeninius pajėgumus, o pagal Europos Vadovų Tarybos pasiūlytą 6 761 mln. EUR biudžetą bus papildytos kitos priemonės skaitmeninei transformacijai remti.
  • Pagal didžiausią ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ remiami moksliniai tyrimai, inovacijos ir bendradarbiavimas IRT srities sveikatos ir gerovės srityje. Ji taip pat skatina MVĮ plėtoti e. sveikatos sprendimus ir siekti patekti į užsienio rinkas. Vėliau bus vykdoma kita programa „Europos horizontas“, apimanti 2021–2027 m. laikotarpį, kuriai skirtas 75 900 mln. EUR biudžetas, 2020 m. liepos mėn. pasiūlytas Europos Vadovų Tarybos.
  • Pagal trečiąją sveikatos programą (2014–2020 m.) paremti bendrieji veiksmai ir bendrai finansuoti keli e. sveikatos srities projektai. Pagal būsimą programą „EU4Health“ (2021–2027 m.) bus toliau remiami Europos Sąjungos e. sveikatos veiksmai. Nuo 2020 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose jai numatytas 1 670 mln. EUR biudžetas. 

Su e. sveikata susiję tyrimai

Europos Komisija, siekdama pagrįsti savo politiką skaitmeninės sveikatos ir priežiūros srityje, rėmė du telemedicinos ir didžiųjų duomenų tyrimus. 

Komisija užsakė tyrimą „ES šalių sveikatos duomenų taisyklių vertinimas atsižvelgiant į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ (priedas). Tyrime apžvelgta, kaip BDAR įgyvendinamas įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuose. Be to, jame apžvelgtos ES šalyse taikomos teisinės ir techninės dalijimosi sveikatos duomenimis sąlygos, taip pat valdymo mechanizmai, nustatyti siekiant palengvinti trečiųjų šalių prieigą prie sveikatos duomenų pakartotiniam naudojimui.

Europos Komisija taip pat atlieka reglamentavimo spragų tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti kliūtis skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, dirbtinio intelekto naudojimui sveikatos priežiūros srityje, ypatingą dėmesį skiriant atsakomybei ir sveikatos duomenų naudojimui. Tyrime taip pat nagrinėjamas Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 14 straipsnis.

Gebėjimų stiprinimas ir skaitmeniniai įgūdžiai

Sveikatos ir slaugos paslaugas pacientams galima teikti visai kitaip ir jos gali padidinti milijonų piliečių gerovę, jei būtų pasinaudota tikslingai suprojektuotais ir ekonomiškai racionaliai įgyvendintais skaitmeniniais sveikatos ir slaugos sprendimais. Jos taip pat gali padėti įveikti sveikatos krizes, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją.

Komisija siekia remti valstybių narių gebėjimų naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, nuotoline sveikatos priežiūra ir dirbtiniu intelektu, stiprinimą ir padėti optimizuoti jų sveikatos sistemas rengiant rodiklius ir lyginamąją analizę, taip pat trumpalaikius tarpusavio vertinimus ir (arba) porinius projektus. Įgyvendindama svarbią sveikatos ir priežiūros sektoriaus skaitmeninimo dalį, Komisija bendradarbiauja su ES šalimis, kad studentams ir sveikatos priežiūros specialistams, ligoninių vadovams ir politikos formuotojams būtų teikiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir švietimas, įskaitant kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir dalijimosi žiniomis galimybes.