Užkrečiamosios ligos

Apžvalga

Pastaraisiais dešimtmečiais ES šalys gydymu ir prevencija sėkmingai kovojo su užkrečiamosiomis ligomis. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis arba sumažėjo, arba išliko stabilus, o didžiausias mirtingumas ES šalyse dabar yra nuo neužkrečiamųjų ligų, pvz., vėžio ar širdies ligų.

Tačiau užkrečiamosios ligos vis dar kelia grėsmę Europos piliečių sveikatai. Globalizuotame pasaulyje užkrečiamosios ligos gali labai greitai išplisti iš vienos šalies į kitą. ES turi spręsti problemas, susijusias su pasikartojančiomis infekcinėmis ligomis, atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir abejonėmis dėl skiepijimosi. Reaguojant į užkrečiamųjų ligų pavojų, ES politikoje daugiausia dėmesio skiriama:

  • stebėjimui;
  • greitam aptikimui;
  • greitam reagavimui.

Užkrečiamųjų ligų stebėjimas

Stebėjimo sistemos, kuriose teikiama informacija skirta užkrečiamųjų ligų tendencijoms stebėti ir anksti aptikti protrūkiams, padeda nustatyti rizikos veiksnius ir intervencijos sritis. Jose teikiama informacija yra skirta prioritetams nustatyti, planuoti ir įgyvendinti, taip pat prevencinių programų ištekliams paskirstyti ir prevencinėms programos ir kontrolės priemonėms įvertinti.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2119/98/EB sukurtas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklas. Buvo priimta įgyvendinimo priemonių ir sudarytas orientacinis užkrečiamųjų ligų ir susijusių visuomenės sveikatos klausimų sąrašas (Komisijos sprendimas 2000/96/EB), įskaitant jų atvejų apibrėžtis (Komisijos sprendimas 2002/253/EB).

Sprendimas Nr. 2119/98/EB buvo panaikintas ir pakeistas 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Nauju sprendimu atgaivinta užkrečiamųjų ligų ir susijusių specialiųjų sveikatos problemų epidemiologinės priežiūros tinklo veikla. Jame nustatytos taisyklės dėl informacijos ir duomenų, kuriuos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų teikti, ir numatyta, kad nuolatinį tinklo koordinavimą turi vykdyti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Ligų ir atvejų apibrėžčių sąrašas reguliariai atnaujinamas, kad būtų atsižvelgta į sergamumo ir ligos paplitimo pokyčius, taip pat į naują mokslinę informaciją ir į besikeičiančius laboratorijų diagnozavimo kriterijus ir praktiką.

Greitas aptikimas

Užkrečiamosios ligos nepaiso valstybių sienų ir gali greitai išplisti, jeigu laiku nesiimama priemonių. Įvykus ligos protrūkiui, ES atsakas turi būti greitas ir koordinuotas.

Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS)

SĮRS yra Sprendimo 1082/2013/ES 8 straipsniu sukurta skubaus įspėjimo apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai ES lygmeniu sistema. Naudodamos šią konfidencialią kompiuterinę informacinę sistemą Europos Komisija ir ES šalys gali nuolat palaikyti ryšius įspėjimo apie riziką visuomenės sveikatai, jos vertinimo ir priemonių, kurių gali prireikti visuomenės sveikatai apsaugoti, nustatymo tikslais.

Sistema priklauso Europos Komisijai, ją valdo ECDC. SĮRS buvo sėkmingai naudojama įspėti apie ankstesnius protrūkius, įskaitant SŪRS, pandeminio gripo A (H1N1) virusą, Ebolos virusą, Zikos virusą ir kitus tarpvalstybinius užkrečiamųjų ligų protrūkius, dalytis informacija ir priemonėms, kuriomis buvo reaguojama į juos, koordinuoti.

2017 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/253 nustatytos įspėjamųjų pranešimų, teikiamų naudojantis skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema, ir keitimosi informacija, konsultacijų ir tokių grėsmių šalinimo veiksmų koordinavimo procedūros.

Greitas reagavimas

Greitas reagavimas į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai ES lygmeniu koordinuojamas Sveikatos saugumo komitete (SSK). SSK ir SĮRS yra reagavimo į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai priemonių ir veiksmų koordinavimo platforma. SSK sudaro ES šalių atstovai. Jis padeda joms keistis informacija ir kartu su Komisija koordinuoja jų pasirengimą, planavimą ir informavimą apie riziką ir krizes ir reagavimą į jas.

SSK posėdžiauja reguliariai ir, kai būtina, Komisijos ar ES valstybės narės prašymu. Visiems posėdžiams pirmininkauja Komisijos atstovas.

Kai ES šalis ketina priimti visuomenės sveikatos priemones, susijusias su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai, ji privalo pranešti kitoms ES šalims ir Komisijai apie tokių priemonių pobūdį, tikslą ir taikymo sritį iki jų priėmimo, išskyrus atvejus, kai tokias priemones reikia nedelsiant priimti dėl būtinybės apsaugoti visuomenės sveikatą.

Pandemijos grėsmė

Gripo pandemijos atveju Komisija vadovauja ES koordinavimui naudodama skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS), per kurią nacionalinės institucijos turi vienos kitoms pranešti apie priemones, kurių jos ėmėsi arba ketina imtis. Be to, Komisija nuolat palaiko ryšį su pagrindiniais partneriais, tokiais kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos vaistų agentūra (EMA), PSO ir Pasaulinės sveikatos saugumo iniciatyvos dalyviai.

Ji taip pat gali numatyti skubią pandeminio gripo vakcinų leidimų išdavimo tvarką. Pavyzdžiui, dėl H1N1 pandemijos įgyta patirtis padėjo sustiprinti Komisijos ir ES šalių bendradarbiavimą siekiant padidinti vakcinų prieinamumą ateityje kilus gripo pandemijai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)

ECDC įsteigtas 2005 m., kad padėtų nustatyti ir įvertinti esamų ir naujų rūšių pavojaus, kurį žmogaus sveikatai kelia užkrečiamosios ligos, riziką. Vykdydamas šią veiklą ECDC remia Europos Komisijos darbą pasirengimo, rizikos valdymo ir reagavimo į krizę srityse.

Vienas iš ECDC stebėjimo veiklos pavyzdžių – rinkti, analizuoti ir platinti visų ES šalių bei Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Islandijos ir Norvegijos) užkrečiamųjų ligų ir susijusių specialiųjų sveikatos problemų stebėjimo duomenis. Šie duomenys renkami naudojant duomenų bazę TESSy ir platinami per „Infekcinių ligų stebėjimo atlasą“ (angl. k. Surveillance Atlas).

ECDC Europos Komisijos, ES šalies prašymu arba vidaus sprendimu atlieka greitus rizikos vertinimus.

Susijusi informacija