Žuvininkystė

Auksaspalvė dorada

Auksaspalvė dorada

Auksaspalvė dorada

Nuo seno auksaspalvės dorados ekstensyviai buvo auginamos pakrančių lagūnose ir sūroko vandens tvenkiniuose – ypač sūriosiose šiaurės Italijos lagūnose (angl. „valliculture“) ir aplink pietų Ispanijos upių žiotis esančiose šlapžemėse (isp. „estero“). Tačiau XX a. devintajame dešimtmetyje pavyko pasiekti, kad auksaspalvės dorados imtų daugintis nelaisvėje, ir buvo imtasi intensyviojo jų auginimo – ypač jūroje panardintose varžose. Auksaspalvės dorados, taip vadinamos dėl auksinės galvos spalvos, tapo viena iš pagrindinių Europoje auginamų žuvų rūšių.

Auksaspalvė dorada © ScandFish

Lotyniškas pavadinimas: Sparus aurata
Gamyba (ES-27): 84 590 t (2007 m.), 67 % pasaulinės gamybos
Vertė (ES-27): 363 mln. eurų (2007 m.)
Pagrindinės šalys augintojos Europos Sąjungoje: Graikija, Ispanija, Italija
Pagrindinės šalys augintojos pasaulyje: Graikija, Turkija, Ispanija
Informacinis lapas

Dauginimasis

Anksčiau sveiki reproduktoriai būdavo atrenkami natūralioje aplinkoje.

Dabar doradų kiaušinėliai daugiausiai gaunami iš žuvų ūkiuose išaugintų žuvų. Kiekvieną neršto sezoną itin svarbu stebėti patinėlių ir patelių skaičių, nes šios žuvys yra hermafroditai, t. y. per savo gyvenimą keičia lytį: pirmuosius trejus gyvenimo metus žuvys būna patinėliai, o likusią gyvenimo dalį – patelės. Fotomanipuliacija (kontroliuojant dienos šviesos trukmę) suaugusios žuvys paruošiamos nerštui. Patinėliai apvaisina patelės kiaušinėlius, kurie lieka plūduriuoti vandens paviršiuje. Tuomet kiaušinėliai surenkami ir perkeliami į inkubatorius. Juose po 48 valandų išsirita lervos.

Auginimas

Vilkešeriai ir dorados auginami panašiai tuose pačiuose, paprastai nepriklausomuose, žuvivaisos ūkiuose.

Ką tik išsiritusi lerva yra mikroskopinio dydžio, pusę jos sudaro trynio maišelis, kuriuo ji minta. Šiame maišelyje yra įvairių maistingųjų medžiagų: baltymų, amino rūgščių, glikogeno ir fosfolipidų. Per 6 dienas lervos suvartoja trynio maišelį ir gali pradėti maitintis pačios: nuo to laiko jos auginamos taip pat, kaip ir vilkešerių mailius, t. y. pirmiausiai šeriamos mikroskopiniais dumbliais ir zooplanktonu (verpetėmis), paskui – artemijomis ir galiausiai labai baltymingu pašaru (žr. skyrių „Paprastasis vilkešeris“).

Penėjimas

Taikant ekstensyviąją sistemą auksaspalvės dorados paprastai auginamos su kefalėmis, vilkešeriais bei unguriais ir maitinasi natūraliai.

Taikant pusiau ekstensyviąją sistemą, vanduo, kuriame auginamos dorados, tręšiamas, kad jame padaugėtų natūralaus maisto, be to, pilama pramoninių pašarų. Taikant intensyviąją sistemą auksaspalvės dorados penimos pramoninėmis granulėmis sausumoje įrengtuose baseinuose, o pagrindiniuose doradų auginimo rajonuose – Viduržemio jūroje ir Kanarų salose – jūroje panardintose varžose. Paprastai auksaspalvės dorados iki prekybai tinkamo dydžio užauga per pusantrų metų. Jos užmušamos šilumos smūgiu suleidus jas į baseinus, pripildytus ledinio vandens, kad mažiau kentėtų.

Vartojimas

Dažniausiai prekiaujama 400–600 g sveriančiomis šviežiomis auksaspalvėmis doradomis. Jos parduodamos įvairaus dydžio, visos arba išdarinėtos.

Pagrindinės rinkos yra Italija ir Ispanija, tačiau doradų paklausa vis labiau didėja ir šiaurės Europoje. Kadangi dabartinėse rinkose atsiranda pirmieji šių žuvų pertekliaus ženklai, kuriami nauji produktai, pavyzdžiui, restoranams parduodamos daugiau nei 1 kg sveriančios žuvys, prekiaujama doradų filė arba užšaldytais produktais.