NEIŠSKIRIAMI
Žuvis parduok, pirk ir valgyk tik tausiai

MEDFISH4EVER - Q&A - LT

MEDFISH4EVER - Q&A - LT

  1. Kas įvyko?

Viduržemio jūros žuvų ištekliai smarkiai sumažėjo. Daugiau nei 90 % įvertintų išteklių yra pereikvoti, o kai kurie tiesiog baigia išnykti. Iki šiol nėra pakankamų duomenų apie itin didelį išteklių kiekį: vis dar teisiškai neregistruojama 50 % laimikio[i] , o 80 % iškrauto kiekio sudaro ištekliai apie kuriuos nėra pakankamai duomenų[ii]. Dėl to nuolat mažėja darbo vietų skaičius ir pajamos bei daroma didelė įtaka aplinkai, o netinkamo valdymo pasekmės tenka visuomenei. Labiausiai nukentėjo tradicinės žvejybos laivai, kurie sudaro 83 % Viduržemio jūros laivyno.

Jei ir toliau bus vykdoma netvari žvejyba, daugelis bendrų išteklių išnyks, o kartu su jais ir žvejai bei nuo šių išteklių priklausančios bendruomenės, jūrų ekosistemos, atitinkamos kultūrinės tradicijos. Nors iki šiol taikytos priemonės buvo svarbios, pavyzdžiui, nustatyti mažiausi žuvų dydžiai, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai, techniniai reikalavimai žvejybos įrankiams ir būdams, ribojamos žvejybos apimtys ir pajėgumai, vis dėlto jų nepakako, kad būtų pasiekti norimi rezultatai.

Įvairūs asmenys, įskaitant žvejus, didžiausias pramonės įmones, mokslininkus ir aplinkosaugininkus, nurodo, kad visame Viduržemio jūros baseine padėtis kritinė. Reglamentavimas yra, tačiau jis netinkamai įgyvendinamas arba jo įgyvendinimas vėluoja ir todėl apčiuopiamų rezultatų dar nėra. Būtina imtis skubių ir ryžtingų priemonių siekiant pakeisti situaciją. Veiksmų turime imtis visi.

  1. Kokie galimi sprendimo būdai?

Pirmiausia, turime tinkamai įvertinti situaciją ir prisiimti bendrą ir individualią atsakomybę visuose lygiuose.

Antra, būtina užtikrinti tvirtą politinę valią imtis skubių priemonių, būtinų atkurti tvarų žuvininkystės sektorių. Ji iki 2017 m. turėtų būti pareikšta ryžtingoje politinėje ministrų deklaracijoje bei užtikrintų veiksmingas ir suderintas priemones nacionaliniu ir regionų lygiu Europos Sąjungoje, ES nepriklausančiose Viduržemio jūros regiono valstybėse, ICCAT[1] bei GFCM[2].

Trečia, būtina, kad visos suinteresuotosios šalys – nuo politikos formuotojų ir sprendimų priėmėjų iki žvejų, mokslininkų, NVO, tiekimo grandinių valdytojų ir pilietinės visuomenės, dalyvautų procese ir prisiimtų griežtus įsipareigojimus bei taikytų kompleksinius sprendimus siekdami ilgalaikio tvarumo.

  1. Kas bus, jei nedelsiant nesiimsime veiksmų? Kas bus, jei jų imsimės?

Jei išteklių negrįžtamai sumažės, pasekmės gali būti katastrofiškos ir nepataisomos: nenuspėjamai pasikeis jūrų ekosistemos, nuo žuvininkystės priklausomos bendruomenės žlugs ekonomiškai ir susidurs su rimtomis socialinėmis problemomis. Nors būtinų imtis veiksmų ekonominiai kaštai ir socialinė įtaka dideli, jie bus žymiai didesni, jei nedelsiant nesiimsime veiksmų.

Remiantis moksliniais duomenimis, išteklių atkūrimo potencialas vis dar didelis, kaip, pavyzdžiui, Atlanto melsvųjų tunų, atveju. Tačiau būtina užtikrinti, kad žuvų populiacijos būtų atkurtos kuo greičiau. Tai duotų didelę naudą, įskaitant didesnius ir geriau prognozuojamus išteklius, didesnį pelningumą, daugiau darbo vietų, geresnį aprūpinimą maistu, geresnę aplinkos būklę ir geresnes aplinkos apsaugos paslaugas. Visa tai lemtų integracinį ir tvarų klestėjimą.

Jeigu pažeisdami Bendrą žuvininkystės politiką ir Barselonos konvenciją politikos ir pramonės subjektai neužtikrins mūsų bendrų biologinių jūrų išteklių tvarumo, Europos Sąjunga bus priversta imtis griežtų neatidėliotinų priemonių, pavyzdžiui, taikyti draudimus ir finansines sankcijas (ES Reglamento 1380/2013 12 str.). Kai kurių išteklių atveju ir tokios priemonės gali nebepadėti.

  1. Ko turime siekti?

Pirmiausia, laikantis aplinkos mokslu pagrįsto socialinio ir ekonominio požiūrio ir užtikrinant galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, būtina užkirsti kelią pavojingiausioje situacijoje atsidūrusių išteklių, pavyzdžiui, jūrų lydekų arba durklažuvių, išnykimui. Vidutinio laikotarpio tikslas – sukurti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, kurios visam laikui užtikrintų pelningą ir tausią žuvininkystę švarioje Viduržemio jūroje.

Ir regionų, ir nacionaliniu lygiu pirmiausia būtina nustatyti svarbiausias problemas bei įgyvendinti konkrečius veiksmų planus, pritaikant patikimas priemones bei nustatant privalomus įgyvendinimo terminus.

Nors konkrečios priemonės dar turi būti nustatytos, jų tipologija ir numatomi rezultatai aiškūs:

  1. Tikslesnis išteklių įvertinimas: duomenų rinkimas, prieinamumas ir analizė
  2. Geresnis įgyvendinimas, kontrolė ir priežiūra
  3. Regionalizavimas ir bendras valdymas
  4. Mažesnis poveikis aplinkai
  5. Daugiamečiai valdymo planai, pagrįsti ekosisteminiu metodu
  6. Daugiau naujovių ir geresnės technologijos, didesnis selektyvumas ir jokio išmetimo
  7. Geresnis Viduržemio jūros regiono šalių (ES ir ne ES) bendradarbiavimas, ypač kontrolės ir vykdymo bei mokslinių tyrimų srityse.

 

  1. Kas turi vadovauti procesui?

Dėl nagrinėjamos problemos svarbos ir skubos procesui būtinas aiškus politinis vadovavimas aukščiausiu lygiu, įskaitant visas Viduržemio jūros regione žvejyba užsiimančias šalis. Aštuonios Viduržemio jūros valstybės (Ispanija, Prancūzija, Italija, Malta, Slovėnija, Kroatija, Graikija bei Kipras), remiamos ES bei MEDAC[3], pavyzdį turėtų rodyti Europos Sąjungoje, ypač srityse, kuriose jos veikia aktyviausiai.

Dvi regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos – BVJŽK ir TATAK, turėtų nukreipti bendras pastangas tinkama linkme ir užtikrinti tarptautinį koordinavimą bei gerus rezultatus visame baseine.

Siekiant, kad Viduržemio jūroje vėl būtų vykdoma tvari žvejyba, esminį vaidmenį vaidina ir pramonės asociacijos, mokslininkai bei NVO, kurie į procesą įtraukia visus suinteresuotus subjektus (įskaitant vartotojus, žvejus mėgėjus ir kitus jūrų ekonominės veiklos vykdytojus), sudarydami jiems galimybes veikti.

  1. Kokios kitos problemos?

Išteklių pereikvojimas, prastas valdymas ir regioniniu, nacionaliniu, ES bei tarptautiniu lygiu galiojančių teisės aktų įgyvendinimo spragos yra pagrindinės patvirtintos priežastys, lėmusios Viduržemio jūros žuvų išteklių būklę ir su tuo susijusias ekonomines problemas.

Tiesioginę įtaką žuvų populiacijų gausai ir atsparumui daro ir tarša, laivyba bei kiti neigiamo aplinkos poveikio šaltiniai, pavyzdžiui, klimato kaita ir invazinės rūšys. Todėl šiuos klausimus reikia spręsti kartu.

Taip pat būtina taikyti ir kitas papildomas gerą valdymą skatinančias priemones (pvz., didesnį skaidrumą ir saugomas teritorijas) bei rinkos mechanizmus (pvz., atsekamumą ir mažiausius leidžiamus dydžius).

Galiausiai, siekiant apsaugoti ne tik žuvis ir jūrų aplinką, bet ir atitinkamą tūkstantmetinį kultūrinį paveldą, nuo žvejybos priklausomoms bendruomenėms būtinos naujos žuvininkystės valdymo ir tvaraus vystymosi strategijos. Tokie projektai kaip pescatourism, trumposios grandinės ir kitos kompleksinės iniciatyvos jau davė rezultatų.

  1. Kokių veiksmų imasi ES?

ES įdėjo daug pastangų, siekdama padidinti žuvininkystės tvarumą ES ir visame pasaulyje. Pagal ES bendrąją žuvininkystės politiką visi ES ištekliai turi būti naudojami laikantis didžiausio galimo tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio iki 2020 m., o visi ES laivai, nepriklausomai nuo to, kur žvejoja, privalo laikytis BŽP.

Atsižvelgdama į sėkmingą patirtį Šiaurės rytų Atlante, kur žuvų ištekliai gausėja, o pramonės pelnas auga, ES pasiryžusi sustabdyti žuvų išteklių pereikvojimą Viduržemio jūroje. Į šį procesą ji nori įtraukti visus subjektus, kurie bendradarbiautų visuose lygiuose. ES taip pat skatina pasinaudoti teikiamu finansavimu, pavyzdžiui, EJRŽF[4] bei TAIEX[5] mechanizmu, numatytu Europos kaimynystės politikoje. Minėtos lėšos skiriamos tiesioginėms priemonėms, taip pat papildomiems veiksmams, pavyzdžiui, socialinėms ir ekonominėms programoms, moksliniams tyrimams, bendradarbiavimo ir pajėgumų stiprinimui.

  1. Ką galite padaryti Jūs?

Dėl susidariusios situacijos visi esame atsakingi, todėl kiekvienas pagal savo galimybes turėtų prisidėti, kad padėtis pasikeistų.

Politikos formuotojai ir sprendimų priėmėjai – labai svarbu suprasti problemos esmę, sutelkti reikiamus išteklius ir imtis iniciatyvos ieškant skubių sprendimų.

  • ES valstybės narės – nustato prioritetines rūšis ir plotus, nustato konkrečias priemones tikslams pasiekti (įskaitant nacionalinių valdymo planų atnaujinimą) bei užtikrina atitiktį.
  • BVJŽK, TATAK, MEDAC, EŽKA[6] ir kiti įtakingi suinteresuotieji asmenys, tarptautinės (pvz., FAO[7], VJS[8]) bei finansuojančios organizacijos (pvz., Pasaulio bankas) – padeda nustatyti prioritetus ir veiksmus, koordinuotai bendradarbiauja ir prisiima bendrus įgyvendinimo ir reikalavimų laikymosi tikslus.
  • Europos Komisija ir kitos ES institucijos – patvirtina politiką ir sudaro veiksmų planą, kuriais būtų vadovaujamasi laipsniškai siekiant dvejopo tikslo: tausojančio žuvų išteklių naudojimo ir didesnio ekonominio laivynų veiklos efektyvumo.
  • Trečiosios šalys – dirba kartu su RŽVO[9] (TATAK ir VJBŽK) ir pritaiko savo laivynų struktūrą bei dydį prie esamų išteklių.

Pramonės suinteresuotosios šalys: organizacijos, kurios atstovauja tiesiogiai biologinių išteklių naudojimo procese dalyvaujančius žvejus (pvz., „Europêche“ ar „LIFE“[10]) bei turi informaciją apie realią situaciją, vaidina itin svarbų vaidmenį skatindamos bendrą valdymą ir įtraukdamos suinteresuotąsias šalis ieškant sprendimų.

  • Sėkmingai įgyvendinamas bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Atlanto paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas, gali įkvėpti kitiems bendriems veiksmams.
  • Geriausia kitų regionų ir projektų patirtis taip pat gali padėti vystyti pelningą ir tvarią žuvininkystę Viduržemio jūros regione.
  • Visų tiekimo grandies subjektų bei pilietinės visuomenės prisiimti įsipareigojimai yra itin svarbūs siekiant nustatytų tikslų. Didmenininkai ir mažmenininkai turėtų skatinti tvarių produktų vartojimą ir neprekiauti produktais, sugautais nesilaikant reikalavimų.
  • Visų subjektų veiksmus galima suderinti tarptautiniuose susitikimuose, pavyzdžiui, VJBŽK (2016 m. gegužės 30 d.) ir TATAK (2016 m. lapkričio mėn.).

Mokslininkai ir vykdymo užtikrinimo institucijos: tyrimų, priežiūros ir kontrolės organizacijos taip pat labai svarbios, nes užtikrina gilesnėmis žiniomis, skaidrumu bei vienodomis veiklos sąlygomis pagrįstą valdymą. Be kitų tikslų jos galėtų:

  • padidinti vertinamų išteklių skaičių; reikalui esant, jos galėtų taikyti mažam duomenų kiekiui pritaikytus vertinimo metodus;
  • bendradarbiaudamos didinti erdvinę ir laiko mokslinės analizės aprėptį;
  • plėtoti Viduržemio jūros regiono šalių (ES ir ne ES) bendradarbiavimo strategijas, užtikrinančias kontrolę ir vykdymą regionų ir subregionų lygiu;
  • išaiškinti išteklių valdytojams situacijos kompleksiškumą ir didinti bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis, kartu kuriant naujas technologijas, siekiant didesnio selektyvumo, mažesnės nepageidaujamos priegaudos bei veiksmingesnės pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsaugos.

NVO ir pilietinės asociacijos: padėdamos gilinti žinias bei didindamos informuotumą, saugodamos aplinką ir atstovaudamos bendruomenes šios organizacijos gali skatinti bendradarbiavimą ir bendrą valdymą. Pakrančių gyventojai ir bendrai vartotojai yra paskutinė, tačiau didžiausia grandis, kuri privalo prisiimti įsipareigojimus – jų perkamų produktų pasirinkimas turėtų skatinti tvaresnius veiklos būdus, prisidedančius prie socialinių inovacijų ir paveldo apsaugos nuo žvejybos priklausančiose teritorijose.

  • Tikrinti etiketes – ES teisės aktai numato tinkamą informacijos pateikimą ir atsekamumą. Tai skatina vienodų rinkos taisyklių ir standartų taikymą Viduržemio jūros produktams.
  • Skatinti sveiką ir atsakingą vartojimą.
  • Moksliniais tyrimais pagrįstos švietimo ir visuomenės informavimo kampanijos apie žuvų išteklių būklę, sektoriaus veiklą, aplinkos apskaitą ir integruotą valdymą taip pat gali prisidėti prie bendrų tikslų įgyvendinimo.

[1] Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija

[2] Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija

[3] Viduržemio jūros regioninė patariamoji taryba

[4] Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

[5] Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa

[6] Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

[7] Maisto ir žemės ūkio organizacija

[8] Viduržemio jūros sąjunga

[9] Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos

[10] „Low Impact Fishers of Europe“