NEIŠSKIRIAMI
Žuvis parduok, pirk ir valgyk tik tausiai

Know

Know

Apie kampaniją

Pardavinėkite, pirkite ir valgykite tausios žuvininkystės produktus: taip padėsite pasiekti, kad būsimos kartos galėtų džiaugtis žuvimis taip pat, kaip mes šiandien.

Know page quick tabs - LT

NEIŠSKIRIAMI

Šimtmečiais mes, europiečiai, mėgaujamės mūsų vandenų žuvims.

Žuvys mus maitina ir padeda išlikti sveikiems.

Žuvys aprūpina mus darbu.

Žuvys yra mūsų ekonomikos ramstis.

Kai savo jūrose žvejojame žuvis, turime taip pat nepamiršti tausoti jų išteklių, kad išsaugotume gerą ekosistemų būklę ir galėtume toliau žūklauti ateityje.

Europos Sąjunga yra nustačiusi pažangiausius žuvininkystės valdymo ir akvakultūros standartus. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų vykdoma politika turėjo teigiamą poveikį šiaurės rytų Atlanto regionui, kuriame įsigali tausi žvejyba. Tačiau dar reikia dirbti, kad šiuo sėkmingu pavyzdžiu būtų sekama visoje Europoje.

2013 m. Europos Komisija drauge su valstybių narių vyriausybėmis ir Europos Parlamentu susitarė dėl naujos bendrosios žuvininkystės politikos, kuria skatinami Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai ir dėl kurios šie sektoriai aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais bus tausesni.

Kadangi esame didžiausi žuvų produktų importuotojai, turime ir toliau rodyti pavyzdį kitiems ne tik savo vandenyse. 

Siekdami tvarumo kiekvienas turime savo užduotį.

Kad žvejyba taptų tausesnė, svarbu pakeisti žuvų vartojimo įpročius. Kaip vartotojai ir rinkos dalyviai turime suvokti, kad tai, ką, kada ir kaip valgome, kada ir kaip perkame ir parduodame jūros gėrybes, turi didžiulę įtaką šiam brangiam maisto šaltiniui.

Šioje svetainėje pateikiama informacijos, kuri padės jums pasirinkti jūros gėrybes iš tų žvejybos rajonų, kur žuvų populiacijoms negresia išnykimas, kur žvejojama atsakingai ir vykdoma tvari gamyba. Pateikiama:

Visi galime kažką pakeisti. Net vienas mažas žingsnelis stengiantis valgyti, pirkti, arba pardavinėti tausios žuvininkystės produktus padės užtikrinti, kad mūsų vaikai ir būsimos kartos mėgautųsi žuvimis taip pat, kaip mes šiandien.

Kas gi yra tausios žuvininkystės produktai?

Tausios žuvininkystės produktai – tai žuvys, moliuskai ar vėžiagyviai, sugauti ar užauginti tokiais būdais, kurie nėra žalingi laisvėje gyvenančioms jų populiacijoms ar jų gyvenamajai aplinkai. Žuvininkystės srityje tai reiškia, kad ištekliai nėra pereikvojami ir juos naudojant nekenkiama ekosistemoms.  Kitaip tariant, gamtos gėrybėmis naudojamės jas tausodami. Tai taip pat labai svarbu siekiant užtikrinti ilgalaikį klestėjimą ir nuo žuvininkystės priklausomų pramonės sektorių ir bendruomenių gyvybingumą tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Ką daryti?

Būkite aktyvus ir atsakingas vartotojas, prašykite pardavėjų, kad jie suteiktų daugiau informacijos apie perkamas žuvis. Žuvų parduotuvėje, restorane ar prekybos centre pasiteiraukite, iš kur yra siūlomi produktai, ar šios rūšies jūrų gėrybių ištekliai nepereikvojami ir kaip jie buvo sužvejoti ar išauginti. Jie galėtų paaiškinti, kurioms rūšims nustatyti tam tikri žvejybos sezonai, kad žuvų ištekliai spėtų atsikurti, arba, kad nederėtų vartoti kai kurių rūšių nesubrendusių jauniklių, nes jie yra būsimų išteklių dalis.

Taip pat pagalvokite apie kitus galimus variantus – šiuo metu maistui vartotojai daugiausiai renkasi tik kelių rūšių žuvis, todėl jų ištekliams kyla rimta grėsmė. Valdžios veiksmai ir ribojančios taisyklės gali padėti tam tikru mastu, bet jūsų pasirinkimas gali paveikti rinką. Pavyzdžiui, jeigu pirmiausia rinksitės tausiai pagamintų produktų tiekėjus, tai bus signalas kitiems tiekėjams. Raktas į pokyčius – jūsų rankose.

Kai tinkamai pasirinkti perkant žuvininkystės produktus?

Būkite aktyvus vartotojas ir domėkitės įvairiais galimais variantais – tuomet galėsite pasirinkti tinkamai. Ieškokite informacijos žurnaluose, informacinėse skrajutėse, internete. Perskaitykite informaciją ant produktų pakuočių, kad sužinotumėte, ar jie sertifikuoti, kas išdavė sertifikatą ir ką tai reiškia. Pasikalbėkite su žuvų pardavėjais – dažniausiai jie šiuos klausimus išmano labai gerai – ir pagalvokite, ar nevertėtų pakeisti kai kurių įpročių. Galima rinktis iš daugybės tausiai pagamintų produktų, dėl kurių nekenkiama aplinkai ir kurie neretai yra pigesni. Tokie produktai gali pamaloninti ir jūsų skonio receptorius: sužinokite apie mažiau žinomas rūšis, iš naujo atraskite produktus, kuriuos vartotojo mūsų protėviai, būkite išradingi virtuvėje.

Ar dėl tausios žuvininkystės už jūrų gėrybes teks mokėti brangiau?

Daugelio tausios žuvininkystės, bet mažiau žinomų rūšių jūros gėrybės iš tikrųjų yra pigesnės. Jeigu produktas populiarus, gali būti, kad dėl tausios žuvininkystės jis pabrangs, bet šios jūsų išlaidos bus skirtos ištekliams ir mūsų ekosistemoms išsaugoti, be to, jos padės sukurti kokybiškų darbo vietų visoje Europoje ir už jos ribų. Atsikūrus ištekliams, jūrose bus daugiau žuvų, todėl bus lengviau žūklauti, sumažės žvejų patiriamos sąnaudos ir galiausiai kainos vartotojams.

Ko reikėtų ieškoti etiketėje?

Yra daugybė įvairių rūšių etikečių, kuriose pateikiama informacijos apie tai, kur ir kaip žuvininkystės produktai buvo pagaminti, ar tai akvakultūros produktas, ar sugautas jūroje, kokios rūšies žvejybos įranga buvo naudota.

Kas yra išteklių pereikvojimas ir ar tai man turėtų kelti nerimą?

Kalbant paprastai, žuvų išteklių pereikvojimas – tai pernelyg didelio žuvų kiekio sugavimas mūsų jūrose. Atsinaujinantys ištekliai išlieka atsinaujinančiais (arba tvariais) tik tuomet, jeigu paisome jų atsikūrimo ciklų ir pajėgumų. Visiems turi rūpėti tai, ar nepereikvojami konkrečios rūšies ištekliai, kadangi ekosistemų pusiausvyra labai trapi, ir, jeigu mes pernelyg nusversime vieną svarstyklių lėkštę, poveikį pajus daugelis kitų jūros gyvūnų. Problema gali tapti tokia nevaldoma, kad visai rūšiai gali kilti grėsmė išnykti. Norint leisti ištekliams atsikurti reikės liautis vis intensyviau žvejoti mažėjančius žuvų išteklius ir pradėti racionaliau žvejoti gausesnius.

Argi tai nepriklauso tik nuo žvejybos būdų?

Mūsų taikomi žvejybos būdai turi įtakos jūrų gėrybių išteklių tvarumui, tačiau jos turi ir mūsų vartojimo įpročiai. Europos vyriausybių ir institucijų darbas tobulinant taisykles, nustatančias ką ir kaip galima žvejoti, kad sumažėtų susijęs poveikis aplinkai, išlieka svarbus. Tačiau tiek pat atsakomybės tenka ir likusiai tiekimo grandinės daliai – ji turi pasikeisti taip, kad skatintų tvarumą. Visas šio pramonės sektoriaus pastangas gerinti padėtį turėtų lydėti lygiavertis vartotojų įsitraukimas ir dalyvavimas. Atsakomybė užtikrinti tvarumą tenka mums visiems.

Kas yra išmetimas į jūrą?

Tai sugautų žuvų, neretai jau nebegyvų, išmetimas atgal į jūrą. Žvejai tam turi įvairių priežasčių, viena iš jų – jūroje sunku sugauti tik tas žuvis, kurių norima, ypač kai vienu metu gaudomos kelių rūšių žuvys. Išmestos žuvys daro neigiamą poveikį išteklių sveikumui. ES pripažino žalingą išmetimo į jūrą poveikį ir tai daryti dabar uždraus. Naujos bendrosios žuvininkystės politikos priemonėmis ji rems žvejus, kurie gerins savo žvejybos įrangos selektyvumą ir padės rinkai kuo geriau panaudoti visas sugautas žuvis.

Ar tausi žuvininkystė naudinga verslui?

Tausi žuvininkystė, ypač tada, kai taikoma sertifikavimo sistema, prideda vertės bet kokiems produktams, nes vartotojai gali būti tikri, kad dėl jų perkamų produktų nekenkiama aplinkai ir žuvų ištekliams. Tai greičiau tik padidins, o ne sumažins jūsų produktų patrauklumą. Dėl tausumo priemonių kokybė paprastai pagerėja. Atsiveria naujos rinkos ir atsiranda daugiau pardavimo galimybių. Tai taip pat padeda užtikrinti jūsų verslo ateitį, nes galite būti tikri, kad žuvų, kuriomis prekiaujate, ateityje nepritrūks.

Ar akvakultūros produktai yra tausios žuvininkystės produktai?

Akvakultūra gali patenkinti dalį tam tikrų rūšių paklausos, todėl jūrose jų reikia sužvejoti mažiau. ES rodo pavyzdį, kaip pritaikyti esamas rūšis auginimui akvakultūros sąlygomis ir kurti naujus pašarus bei veisimo metodus. Akvakultūra, kaip ir bet kuri kita pramonės sritis, gali daryti žalingą poveikį, jeigu ji valdoma neatsakingai, bet ES taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad mūsų žuvininkystės ūkiai tiektų kokybiškus, saugius ir tausiai pagamintus produktus.

ES galioja griežtos taisyklės, kad būtų užtikrinta tausi akvakultūros produktų gamyba, nekenkiama ekosistemoms, o jos produktai atitiktų aukščiausius aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir sveikatos standartus. Dėl šių standartų gali padidėti sąnaudos, o ES žuvininkystės ūkių darbuotojams gali būti sunku konkuruoti su importuojama produkcija. Tačiau ES įsitikinusi, kad tausi akvakultūra yra sprendimo dalis.

Ką bendra tai turi su nauja bendrąja žuvininkystės politika (BŽP)?

Bendroji žuvininkystės politika – tai ES žuvininkystės ir akvakultūros taisyklių rinkinys. BŽP nustatytos taisyklės visiems, kas nori žvejoti ir auginti jūrų gėrybes arba jomis prekiauti Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti tausumą, jose nustatyta, pavyzdžiui, kiek žuvų, kaip, kada ir kur žvejai gali sugauti. Šia politika užtikrinama, kad taisyklių būtų laikomasi ir jos būtų taikomos, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, dėl kurios labai pasunkėja tausios žuvininkystės taisyklių besilaikančių žvejų padėtis. Dėl jos didėja skaidrumas ir konkurencingumas, sukuriama rinkos veikimo sistema, o sektoriui lengviau prisitaikyti ir bendradarbiauti.

BŽP be galo svarbi norint, kad ES žuvininkystė taptų tausi, be to, tai svarbus lyderystės signalas mūsų užsienio partneriams. Vis glaudesniais tarpusavio ryšiais susijusiame pasaulyje mes visi privalome atlikti tai, kas mums priklauso, kad ateičiai būtų išsaugoti žuvų ištekliai, žvejai turėtų darbo, o žuvys neišnyktų nuo mūsų stalo. Pasitelkusi BŽP ir remiama pramonės sektoriaus ir piliečių, ES siekia sutvirtinti pirmaujančias pozicijas pasaulyje žuvininkystės valdymo ir akvakultūros standartų srityje.

Ar Europos Sąjunga stengiasi užtikrinti tausią žuvininkystę viena?

Propaguodama tausią žuvininkystę, Europos Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu organizacijų. Formuojant ES politiką naudojamasi geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, kurias teikia nepriklausomos įstaigos, pavyzdžiui, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES).

ES ragina visas suinteresuotąsias šalis – žvejų organizacijas, NVO, nacionalines institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus – dalyvauti rengiant naujus teisės aktus. ES siekia pagerinti šio pramonės sektoriaus aplinkos, ekonominį bei socialinį tvarumą ir užtikrinti, kad ateityje žuvų ištekliams, su jais susijusioms darbo vietoms ir galimybėms nekiltų jokia grėsmė

Vykdant kampaniją „Neišskiriami“, bus išnaudojamas minėtų dalyvių duotų įsipareigojimų impulsas ir pasitelkiamos gausios ir įvairios atskirų piliečių ir organizacijų iniciatyvos.